TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Studentų verslo idėjos: nuo sliekų auginimo iki robotų projektavimo

2014 06 03 15:08
VDU studentai aktyviai įsitraukė į projektą.

Vytauto Didžiojo universiteto studentai, doktorantai, jaunieji mokslininkai turi originalių verslo idėjų bei ryžtingai imasi jas įgyvendinti. Pasibaigus pirmajam projekto „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas (INOVEKS)“ etapui, buvo atrinkti geriausi verslo projektai, kurių pagrindu bus kuriamos aukštos pridėtinės vertės technologinės įmonės.

Jauniesiems mokslininkams padės tapti verslininkais

„Jaunasis mokslininkas ne visuomet būna geras verslininkas, tad jam gali pritrūkti drąsos ir žinių, norint savo atradimus paversti verslu. Šiuo projektu siekiama suartinti dvi skirtingas sritis – mokslą ir verslą, paskatinti verslumo ugdymą bei verslo aplinkos kūrimą universitete“, – pasakojo VDU mokslo prorektorius prof. Juozas Augutis.

Projektas „INOVEKS“ vienija 16 partnerių – Lietuvos aukštąsias mokyklas, mokslų ir technologijų parkus, taip pat kai kuriuos mokslinius institutus. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo lėšų. Ką tik pasibaigusiame pirmajame projekto etape buvo vykdoma technologinių verslo idėjų atranka ir jų išgryninimas. Vytauto Didžiojo universitete profesionalų konsultacijos buvo suteiktos 187 asmenims, kartu su Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parku pavyko išgryninti 57 verslo idėjas.

„Kadangi šiame projekte bus kuriamos technologinės įmonės, natūralu, kad daugiausia idėjų pateikė Gamtos mokslų bei Informatikos fakultetų studentai. Antrajame projekto etape geriausių verslo idėjų autoriams suteikta galimybė kurti ir plėtoti savo pradedančias įmones (angl. start-up – red. past.) lengvatinėmis sąlygomis, konsultacijas jiems ir toliau teiks patyrę specialistai“, – teigė vienas projekto koordinatorių, VDU Gamtos mokslų fakulteto prodekanas doc. dr. Saulius Mickevičius.

Atrinktos verslo idėjos – labai įvairios: jaunieji verslininkai ketina atlikti molekulinius gyvūnų ligų tyrimus, pardavinėti geresnėmis savybėmis pasižyminčias augalų sėklas, robotizuotą įrangą, tirti ir valyti sunkiaisiais metalais užterštą aplinką, gaminti biohumusą.

Įkurs molekulinių tyrimų laboratoriją

Keturios VDU Gamtos mokslų fakulteto doktorantės – Eglė Galdikaitė, Irma Pūraitė, Asta Banaitytė, Indrė Lipatova – teigė, kad per šį projektą bandys „parduoti“ savo patirtį, įgytą universiteto molekulinėje laboratorijoje.

„Įkursime laboratoriją, skirtą įvairioms veterinarinėms problemoms spręsti. Pavyzdžiui, tirsime, ar naminis gyvūnas yra užsikrėtęs erkių platinamomis ligomis, arba galvijų piene yra erkinio encefalito užkratas. Veisėjams turėtų būti aktualios mūsų paslaugos nustatant, pavyzdžiui, kokiomis paveldimomis ligomis gali sirgti naminis gyvūnas“, – apie savo idėją pasakojo doktorantės.

Merginų teigimu, Lietuvoje niekas daugiau tokių tyrimų neatlieka. Kaip potencialius klientus doktorantės įvardija veterinarijos klinikas, kinologų draugijas, žirgynus, ūkininkus.

Per pirmąjį projekto etapą atrinktos geriausios studentų idėjos.

Taikys Lietuvoje iki šiol nenaudotas technologijas

VDU biologiją studijuojanti Vesta Aleknavičiūtė asmenims bei įmonėms ketina pardavinėti tam tikro stiprumo šalta plazma ir elektromagnetinėmis bangomis paveiktas sėklas, kurių savybės bei atsparumas yra geresni nei įprastų sėklų.

„Šitaip paveiktų sėklų daigai greičiau auga, būna stipresni, tvirtesni, atsparesni grybeliams. Tokia technologija pasaulyje jau žinoma, tačiau ji iki šiol buvo taikoma vienmečiams augalams, o aš atlieku tyrimus, kaip ją pritaikyti daugiamečiams: eglių, pušų, juodojo šilkmedžio ir Smirnovo rododendro sėkloms“, – sakė V. Aleknavičiūtė.

Mėgins spręsti aplinkosaugos problemas

Jaunieji verslininkai ketina spręsti ir aplinkos užterštumo problemas. VDU Aplinkotyros katedros vyriausioji laborantė Lina Trečiokaitė planuoja įkurti įmonę, kuri tirtų dirvožemio, augalų ir vandens užterštumą sunkiaisiais metalais.

„Pirmiausia sieksiu akredituoti universiteto laboratorijoje parengtas metodikas tiriant sunkiuosius metalus, vėliau – bendrosios organinės anglies, lakiųjų junginių ir organikos metodikas bei mėginių paėmimą iš tiriamos vietos. Tada būtų galima pradėti ieškoti klientų: manau, tai galėtų būti asmenys ar įstaigos, užsiimančios žemdirbyste, aplinkos, moksliniais tyrimais“, – apie savąją verslo idėją pasakojo L. Trečiokaitė.

VDU Gamtos mokslų fakulteto studentas Mantas Rubežius ketina pasiūlyti ir sprendimą, kaip nuo sunkiųjų metalų galėtų būti valomas dirvožemis.

„Fitovalymas – tai nauja, pigi technologija, kuri leidžia naudojant unikalias augalų charakteristikas surinkti teršalus, skatina jų degradaciją ar transformaciją. Ši technologija naudojama grunto galutiniam išvalymui ir dirvožemio struktūrai bei gyvybingumui atkurti“, – apie metodo privalumus pasakojo studentas.

M. Rubežius atlieka mokslinius tyrimus, siekdamas sukurti kuo efektyvesnę fitovalymo sistemą. Pasak jo, Lietuvoje gali būti apie 4 tūkst. naftos produktais, pesticidais ar sunkiais metalais užterštų teritorijų – tai senų degalinių tinklų, naftos bazių, iš sovietinių laikų užsilikusių įvairiausių cheminių medžiagų sandėlių ar kitų pastatų teritorijos.

Studentai imsis gaminti net robotus

VDU Informatikos fakulteto studentai Benediktas Prekeris ir Andrius Drogilevas ketina steigti įmonę, kurioje būtų projektuojama ir programuojama robotizuota įranga. „Lietuvoje klientų ieškoti gal dar ankstoka, bet Europos rinkoje tai turėtų būti paklausu. Tokia įranga gali būti taikoma labai plačiai: nuo paprastų robotukų, kurie padėtų namų ruošoje ir, pavyzdžiui, siurbtų grindis, iki automatizuotų sistemų gamyklose“, – pasakojo B. Prekeris.

Aplinkotyros ir ekologijos programoje studijuojantis Vaidas Galinis planuoja įkurti įmonę, skirtą biohumuso pardavimui. „Tai ekologiška organinė ir mikrobiologinė trąša, gaminama auginant sliekus. Lietuvoje jau yra įmonių, užsiimančių biohumuso gamyba, tačiau manau, kad rinkoje vietos atsirastų ir dar vienai“, – teigė V. Galinis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"