TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Studentus veja į greituosius kreditus

2014 09 12 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kauno kolegija - valstybinė, bet valstybės įtvirtinta tvarka, numatanti, kaip paskolas iš bankų imantys studentai turi atsiskaityti su aukštosiomis mokyklomis, jai negalioja. Ši kolegija iš studentų reikalauja savotiško išankstinio garantinio mokėjimo, o tuos, kurie šio reikalavimo nepaisys, grasina šalinti iš besimokančiųjų sąrašų.

Už mokslus turintiems mokėti Kauno kolegijos studentams eina paskutinės valandos, kai bus nulemta, ar jie liks besimokančiųjų sąrašuose, ar bus iš jų negailestingai išbraukti. Aukštosios mokyklos vadovų jaunuoliams pateikta staigmena verčia juos galvoti apie greituosius kreditus.

Ultimatumas studentams

Vienintelė norinčiųjų mokytis kaltė ta, kad jie neturi tūkstančių litų sumokėti už studijas. Jau ne vienus metus veikia valstybės patvirtinta sistema, suteikianti galimybę tokiems jaunuoliams gauti valstybės remiamą paskolą. Tačiau procedūra, kol pinigai pasiekia aukštąją mokyklą, trunka beveik du mėnesius.

Kauno kolegija nutarė nelaukti ir priversti studentus bent dalį lėšų sumokėti anksčiau. Terminas griežtas - rugsėjo 15 diena. Jei iki to laiko kolegijos kasos nepasieks po 500 litų iš kiekvieno jaunuolio, jie nebeteks galimybės mokytis. Nauja, bene vienintelės Lietuvoje aukštosios mokyklos įvesta tvarka galioja visiems paskolų gavėjams, nesvarbu, kuriame kurse jie mokosi.

Apie ultimatyvų reikalavimą Kauno kolegijos studentai sužinojo antrą rugsėjo savaitę. Terminą ir už jo nepaisymą gresiančias pasekmes fakultetų vadovai pakartojo keliskart. Be to, visiems už studijas mokantiesiems skolintomis lėšomis buvo pateikti raštai, kuriuos jie privalėjo pasirašyti, taip sutikdami su taisykle, kuri buvo neskelbta prieš studijų pradžią.

„Stodama į šią kolegiją nežinojau, kad dalį pinigų turėsiu sumokėti pati, nelaukdama, kol įstaigą pasieks skolintos lėšos. Kai studijos yra brangios, o konkurencija tarp aukštųjų mokyklų nemaža, tikrai galėjau pasirinkti kitą įstaigą ir neturėti tokių neplanuotų nemalonumų“, - LŽ sakė Kauno kolegijos antrakursė Aistė (vardas pakeistas - aut.).

Jai keista, kad apie jokius išankstinius mokėjimus imantiesiems paskolas kolegijos ir studento sutartyje neužsimenama. Be to, taisyklė pritaikyta ne tik pirmakursiams, bet ir aukštesnių kursų studentams. „Mums paaiškinta, jog pinigų prašoma už tai, kad pasimokę dalį semestro nepersigalvotume ir nepabėgtume. Bet kur tu bėgsi, kai esi trečiame ar ketvirtame kurse, o investicija į mokslus jau pasiekė naujo automobilio kainos lygį?“ - stebėjosi studentė.

Mergina tikino neplanavusi turėti netikėtų išlaidų ir neturinti iš ko pasiskolinti pinigų. „Vadinasi, turiu vienintelę išeitį - imti greitąjį kreditą. Esu įsprausta į kampą, nebeturiu iš ko rinktis“, - savo padėtį apibūdino studentė.

Negali patikėti

Valstybinio studijų fondo (VSF) laikinasis direktorius Algis Zubrus LŽ teigė, kad tokios istorijos jam dar neteko girdėti. „Aukštosios mokyklos paprastai palaukia pinigų. Juk paskolų teikimo sistema studentams joms nėra naujovė“, - pabrėžė jis.

A. Zubraus teigimu, Kauno kolegija turbūt vienintelė Lietuvoje nutarė šįmet iš studentų pareikalauti išankstinio dalinio mokėjimo. Jis vylėsi, kad ši aukštoji mokykla vis dėlto atšauks studentams nepalankų sprendimą. „Juk studentas paprastai parašo prašymą atidėti mokėjimą, nes ima paskolą. Taip jis įsipareigoja atsiskaityti su ugdymo įstaiga ir tokios garantijos turėtų pakakti“, - aiškino laikinasis fondo vadovas.

Šįmet besimokančiųjų prašymai gauti valstybės remiamą paskolą pradėti priimti rugpjūčio 21-ąją. Dokumentus galima pateikti iki rugsėjo 26 dienos. Tuomet prašymai bus svarstomi, o apie atsakymus studentai nuo spalio 15-osios bus informuojami asmeniškai. Jei paskolą valstybė rems, studijuojantysis turės kreiptis į banką ir pasirašyti su juo sutartį. Tai dar šiek tiek užtruks. Vadinasi, pinigai mokslo įstaigą pasieks kada nors lapkritį.

VSF duomenimis, nuo 1998 metų, kai studentams pradėtos teikti valstybės remiamos paskolos, jų poreikis kasmet augo. Daugiausia paskolų sutarčių sudaryta 2009-aisiais. Tuomet daugiau nei 12 tūkst. studentų pasiskolino apie 43 mln. litų. Po metų tokių paskolų paimta apie pusantro karto mažiau, pastaraisiais metais studentų įsipareigojimai siekia apie 33 mln. litų.

Kaltina valstybės politiką

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas komunikacijai Antanas Vaidelys LŽ pareiškė, kad valstybės remiamų paskolų teikimo sistema yra ydinga, todėl ją būtina keisti. Jo teigimu, besimokančiųjų savo lėšomis skaičius nemažas, o jei įstaigos nepasiekia solidi pinigų suma, nuo to nukenčia dėstytojų etatai. „Yra tokių studentų, kurie lanko paskaitas, nemoka už mokslą, o po dviejų mėnesių nusprendžia paskolos neimti ir pabėga. Bet juk pusę semestro jie paslaugą gavo“, - dar vieną priežastį įvardijo A. Vaidelys.

Jo teigimu, sumokėta nors nedidelė suma studentą įpareigoja mokytis. „Sistema yra viena, o realybė - kita. Kolegijos vadovybės sprendimas buvo priimtas remiantis patirtimi“, - patikino direktoriaus pavaduotojas. Esą pasiskolinti 500 litų studentui neturėtų būti sudėtinga. Be to, pinigai kolegijos kasoje bus tik iki tol, kol ją pasieks paskolos lėšos. Tuomet tiems, kurie pageidaus, pusė tūkstančio litų bus grąžinta. Kiti galės prisiimti mažesnius įsipareigojimus bankui.

A. Vaidelys neslėpė, kad savotiška drausminamoji priemonė pirmiausia yra pritaikyta pirmakursiams. Iš maždaug 2300 įstojusiųjų apie 19 proc. yra nesumokėję už mokslus. Jis pabrėžė, kad tie, kurie tikrai neturi kur gauti 500 litų, bet yra motyvuoti mokytis, turėtų dėl išimtinių sąlygų tartis su fakultetų dekanais.

Nori išvengti bankų

Rimantas Vaitkus. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus įsitikinęs, kad didžiausia garantija dėl mokėjimo už mokslą aukštajai mokyklai turėtų būti jos sutartis su studentu. Tai, kad pinigų prašoma iš anksto, gali reikšti mokslo įstaigos apyvartinių lėšų stoką ar neteisingą jų planavimą. „Aukštosios mokyklos vykdo nemažai europinių projektų. Gali būti, kad joms tam tikru metu pritrūksta pinigų. Tačiau dalyvaudamas tam tikroje sistemoje ir žinodamas taisykles privalai prisiimti riziką“, - svarstė R. Vaitkus.

Jo teigimu, sureguliuoti viską taip, kad sutartį su mokslo įstaiga pasirašęs jaunuolis kreditą gautų per kelias savaites, yra itin sudėtinga. Anot vicemenistro, paskolų teikimo procedūra bus paprastinama. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo finansuoti studentus tiesiogiai, o ne per tarpininką - banką. Iki 2009 metų besimokantieji kreipdavosi į VSF ir kreditus gaudavo iš jo.

Kol kas ŠMM siūlymui nepritaria kolegos iš Finansų ministerijos. Tačiau tikimasi, jog valstybė pati kredituoti studijuojančiuosius galės nuo 2016 metų.

Žiūri lanksčiai

Lietuvos sporto universiteto Sporto biomedicinos fakulteto dekanas doc. dr. Nerijus Masiulis LŽ pasakojo, kad į studentus, mokančius už mokslą, šioje aukštojoje mokykloje žiūrima lanksčiau. Tų, kurie neima paskolų, pinigus už studijas prašoma pervesti iki spalio 1 dienos. Visi kiti rašo prašymus atidėti mokėjimą.

„Studentų nubyrėjimo visada esama. Bet nieko nepadarysi. Tokius dalykus planuojame“, - sakė pašnekovas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studijų centro vadovo padėjėja Renata Žemaitienė tvirtino, jog mokėjimo už mokslą terminai jos atstovaujamoje įstaigoje studentams dar prieinamesni - nustatyta data yra spalio 22-oji. Ji tikino negirdėjusi skundų, kad tokie vėlyvi terminai galėtų turėti įtakos dėstytojų atlyginimams ar etatų skaičiui.

Kalbintų aukštųjų mokyklų atstovai pažymėjo, kad paskolų suteikimo sistemos nesureikšmina, ir jokių garantinių ar dar kitaip vadinamų įnašų iš besimokančiųjų nereikalauja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"