TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Studijos Didžiojoje Britanijoje: viliojančios, bet apaugusios mitais

Reuters/Scanpix nuotrauka

Paskutinių dvejų metų duomenys rodo, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje nesiruošia studijuoti bet kokia kaina. Pabrangus studijoms, ten išvykstančiųjų siekti aukštojo išsilavinimo skaičius mažėja. 

Vis dėlto Didžioji Britanija išlieka populiariausia šalimi tarp abiturientų, studijuoti išvykstančių svetur. Paklausti, ar geras toks lietuvių pasirinkimas, specialistai sako – lazda turi du galus.

Vilniaus licėjaus abiturientas Evaldas Monastyrskis rudenį studijas ketina pradėti Rytų Anglijoje. Puikiai išlaikęs abitūros egzaminus, gavęs tris šimtukus ir vieną 95 proc. įvertinimą, vaikinas yra beveik įsitikinęs, kad bus priimtas į geriausią Europoje – Kembridžo universitetą, kur planuoja studijuoti inžineriją. „Įvykdžiau visas sąlygas ir šiuo metu laukiu patvirtinimo. Oficialiai dar neįstojau, bet tikiuosi, kad laukti liko nedaug“, – sako abiturientas.

Evaldas jau viena koja Kembridže, bet, jei ten įstoti vis dėlto nepavyktų, važiuotų studijuoti į Škotijos Edinburgo universitetą. Kvietimus mokytis, jei tik išpildytų keliamas sąlygas, vaikinas teigia gavęs iš visų jo pasirinktų universitetų. „Kalbant apie mano pasirinkimus, tai Lietuvos universitetai su jais nelabai pakonkuruotų – visi mano pasirinkti buvo tikrai geresni. [...] Bet aš nė neplanavau stoti į tokį universitetą, kuris nepatenka į Europos ir pasaulio reitingų viršūnėlę“, – atvirauja E. Monastyrskis.

Jis – vienas iš maždaug 35 proc. savo mokyklos abiturientų ir vienas iš vidutiniškai tūkstančio lietuvių, bakalauro studijoms kasmet išvykstančių į Didžiąją Britaniją. Bet ar iš tiesų visuomet verta aukštojo mokslo siekti Jungtinėje Karalystėje? „Jei renkasi tikrai gerus universitetus, tokius sprendimus reikėtų palaikyti, tačiau dalis abiturientų juos daro gerai neapmąstę, manydami, kad užsienyje viskas yra geriau nei čia. Tai vienareikšmiai yra klaidingas požiūris“, – mano Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Išvyksta panašiai tiek, kiek pernai

Remiantis Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo statistikos agentūros HESA (angl. Higher Education Statistics Agency) duomenimis, nuo 2007-ųjų iki 2011 metų lietuvių, įstojusių į universitetus Jungtinėje Karalystėje, skaičius nuolat augo. 2007 metų rugsėjį Anglijos, Škotijos, Velso ir Airijos universitetų duris pravėrė 720 abiturientų iš Lietuvos, o 2011/2012 mokslo metais jų skaičius buvo jau 2,7 karto didesnis – 1925.

Mokslo metai/Lietuvių, įstojusių į Jungtinės Karalystės universitetus, skaičius

2011/2012 1925

2010/2011 1660

2009/2010 1055

2008/2009 830

2007/2008 720

HESA neteikia naujesnės statistikos, tačiau „Kastu International“ – organizacijos, Lietuvos abiturientus konsultuojančios studijų užsienyje klausimais ir organizuojančios stojimą į Europos aukštąsias mokyklas, turima statistika rodo, kad lietuvių, pernai įstojusių į Didžiosios Britanijos universitetus, skaičius buvo 33 proc. mažesnis nei 2011/2012 mokslo metais ir siekė apie 1200–1300. Tokius mažėjančius skaičius, anot „Kastu International“ vadovo Artūro Jefimovo, lėmė nuo 2012 metų rugsėjo beveik tris kartus padidėjusi aukštojo mokslo kaina.

„Anksčiau Didžiosios Britanijos vyriausybė tiesiogiai universitetams mokėdavo du trečdalius visos studijų kainos – maždaug 6 tūkst. svarų sterlingų, o vieną trečdalį, apie 3300 svarų sterlingų, mokėdavo studentas. Vyriausybei nusprendus nebefinansuoti studentų krepšelio, visa studijų kaina krito ant studento pečių, ir dabar ji yra maždaug 9 tūkst. svarų sterlingų, atsižvelgiant į universitetą“, – aiškina A. Jefimovas. Jo spėjimu, dėl šios priežasties ir šiemet į Jungtinę Karalystę išvyksiančių abiturientų skaičius veikiausiai išliks panašus kaip pernai.

Tačiau lietuvių, šiais metais pageidavusių bakalauro programas studijuoti Didžiojoje Britanijoje, buvo 11,8 proc. mažiau nei 2012 metais, informuoja britų tarnyba UCAS (angl. Universities and Colleges Admissions Service), rengianti bendrąjį priėmimą į Jungtinės Karalystės universitetus. „Šių metų birželio 30 d. viso buvo 2107 lietuviai, teikę paraiškas su pageidavimais studijuoti bakalauro programas Jungtinėje Karalystėje. Praėjusiais metais tuo pačiu metu jų buvo 2390“, – tinklalapiui LRT.lt komentuoja UCAS atstovas.

Kiek iš jų šiemet įstos į universitetus, kol kas nėra aišku, tačiau akivaizdu – studijuoti į Didžiąją Britaniją iškeliaujančių srautas mažėja ir, pasak „Kastu International“ direktoriaus A. Jefimovo, Lietuvos abiturientai vis dažniau renkasi pigesnio ar nemokamo aukštojo mokslo Europoje alternatyvas, ypač studijas Danijoje ar Nyderlanduose. Tačiau tarp vykstančių studijuoti į užsienį ir šiais metais populiariausia šalis – Didžioji Britanija.

Studijų sistema panaši į amerikietišką

Priežasčių, kodėl lietuviai pirmosios pakopos studijoms noriai renkasi šią šalį, ekspertų teigimu, yra nemažai. Vilniaus licėjaus direktoriaus S. Jurkevičiaus nuomone, studijuoti į Jungtinę Karalystę abiturientai vyksta visų pirma dėl kalbos – kitos išeities nelabai turi, nes anglų kalba yra vienintelė, kurią gerai moka. „Pabaigęs studijas, šią kalbą mokėsi tobulai – ir toks gali būti motyvas“, – priduria sociologas Vladas Gaidys.

Ne vienerius metus Didžiojoje Britanijoje praleidęs Bradfordo universiteto garbės daktaras Leonidas Donskis mano, kad Jungtinės Karalystės populiarumą tarp abiturientų lemia atvira ir liberali, į amerikietišką panašiausia studijų sistema. Be to, šalis nėra labai toli nuo Lietuvos: „Viso labo kelios valandos lėktuvu, ir esi Britų salose, studijuoji atviroje akademinėje sistemoje, kuri, kitaip nei vokiška ar švediška, per daug neapkrauna biurokratinėmis praktikomis.“

Aukštojo mokslo kokybe garsėjantis kraštas, anot A. Jefimovo, tuo mūsų tautiečius ir traukia – išsilavinimas ten esą visuotinai vertinamas, diplomas pripažįstamas, o gautos žinios nepasenusios ir atitinkančios realybę. Ir mokytis tenka kiek trumpiau nei Lietuvoje, nes bakalauro studijos dažniausiai tetrunka trejus metus. „Tiesiog ten jos yra konkretesnės. Jei žmogus pasirinko studijuoti tam tikrą specialybę, tai jis ją ir studijuos – iškart tikslingai mokysis tuos dalykus, kurie yra susiję su jo profesija ir nesiblaškys tarp kitų“, – teigia „Kastu International“ vadovas.

Kaip vieną savo pasirinkimo motyvų trumpesnes studijas išskiria ir Vilniaus licėjaus abiturientas E. Monastyrskis. „Anglijoje kartu su magistro studijomis man teks mokytis tiek, kiek čia trunka bakalauro studijos – ketverius metus“, – akcentuoja jis. Be kita ko, pasak E. Monastyrskio, ten geresnės perspektyvos ir galimas didesnis atlyginimas.

Paskola netampa našta

Beveik visur Jungtinėje Karalystėje mokslas yra mokamas – nemokamos pirmosios pakopos studijos įmanomos nebent Škotijoje. Tačiau, pašnekovų manymu, lietuvius studijuoti Didžiojoje Britanijoje vilioja lanksti studijų paskolų sistema, susieta su būsimu uždarbiu.

Užsienio studentams svetinga šalis, anot A. Jefimovo, paskolą suteikia beveik visiems jos prašantiems pirmakursiams, o pradėti ją grąžinti reikia tik po studijų, įsidarbinus, ir tik tuo atveju, jei darbo užmokestis viršija nustatytą minimalų pajamų lygį. Pastarasis, tiesa, kiek pakilo 2012 metais Didžiosios Britanijos vyriausybei padidinus studijų kainą.

Jei įsidarbinusio absolvento atlyginimas nesieks 3834 litų per mėnesį dirbant Lietuvoje arba 1750 svarų sterlingų Anglijoje, paskolos grąžinti nereikės, ir ši visiškai anuliuosis po 30 metų. Ir jei po 30 metų bus grąžinta tik tam tikra jos dalis, likusios grąžinti nebereikės. „Galima sakyti, kad, jei sutinka su tokiomis sąlygomis, Didžiosios Britanijos vyriausybė yra pakankamai tikra, jog baigęs bakalauro studijas žmogus susiras neblogą darbą“, – sako „Kastu International“ direktorius.

Kad tokį darbą gaus pabaigęs Kembridžo universitetą, tikisi ir E. Monastyrskis. „Taip, aš tikiuosi gauti didesnį [nei paskolų sistemoje nustatytą minimalaus pajamų lygio] atlyginimą. Kai važiuoji mokytis, tai tikiesi, kad ne tik išmoksi, bet ir planuoji, jog po mokslų pavyks gauti gerai apmokamą darbą, uždirbti daugiau. Investicija turi atsipirkti, bent jau mano atveju“, – pabrėžia E. Monastyrskis, studijoms Kembridže imsiantis paskolą.

Vieni po paskaitų mokosi, kiti važiuoja į Paryžių

Tačiau ir studijuojant, pasak L. Donskio, Jungtinėje Karalystėje sudaromos sąlygos darbą studijų metu derinti su mokslais, o ankstyva profesinė karjera netampa kliūtimi ateityje siekti sėkmingos akademinės. Dar vienas studijų Didžiojo Britanijoje privalumų esą ir tas, kad profesoriai su studentais bendrauja kaip lygūs su lygiais.

„Mūsuose vis dar yra stiprūs vokiškai rusiškos sistemos įspaudai, t.y. gana arogantiški profesoriai, nutolę nuo studentų, [...] o štai britų atmosfera iš tikrųjų yra patraukli“, – pažymi profesorius. Jo nuomone, specialistų lygis Jungtinėje Karalystėje yra gana aukštas ir tolygus, kitaip nei Lietuvoje, kur toje pačioje mokslo įstaigoje greta aukšto lygio akademinės figūros esama ir gerokai žemesnės kompetencijos kolegų.

Be kita ko, kai kuriuose – pačiuose geriausiuose Jungtinės Karalystės universitetuose – studentai gali mėgautis išskirtiniu profesorių dėmesiu. „Po paskaitų (ne kiekvieną dieną, bet gal tris kartus per savaitę) vyksta susitikimai su profesoriumi, kuris dirba su vienu arba dviem žmonėmis“, – studijų Kembridže privalumus ryškina E. Monastyrskis. Kalbėdamas apie studijų procesą jis akcentuoja ir geresnę mokymosi bazę bei priėjimą prie inžinieriams reikalingos įrangos. „Taip pat už praktiką ten moka pinigus“, – priduria abiturientas.

Galiausiai lietuviai studijuoti į Didžiąją Britaniją traukia ne vien dėl geros aukštojo mokslo sistemos – daugeliui jaunų žmonių paprasčiausiai įdomu pakeisti aplinką į daugiakultūrę ir įvairialypę, svarsto sociologas V. Gaidys. „Žmonės iš viso pasaulio, judrumas, įvairūs įvykiai: tai karališkasis vaikutis gimė, tai į Paryžių gali nuvažiuoti greituoju traukiniu ir sugrįžti atgal tą pačią dieną... Toks gyvenimas yra įdomus“, – jaunų žmonių pasirinkimo motyvus dėsto sociologas. Be kita ko, V. Gaidžio manymu, pasauliniame mieste lengviau atrasti save ir realizuoti savitus gebėjimus.

Gerai skamba: „Studijuoju Didžiojoje Britanijoje“

Ir nors išvardintus argumentus, kodėl verta studijuoti Jungtinėje Karalystėje, būtų sunku užginčyti, aukštojo mokslo rojus ten vis dėlto gerokai mitologizuotas, mano ekspertai. „Studijuoju Didžiojoje Britanijoje“ – skamba gerai, jei tik nutyli, kad ne Kembridže“, – ironizuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis.

Jis atkreipia dėmesį, kad dažnai prastai informuoti moksleivių tėvai, lygiuodamiesi į kitus, savo vaikus be reikalo ragina studijas rinktis būtent Jungtinėje Karalystėje. „Reikia žinoti, kad Didžioji Britanija didelė, joje yra visokiausio šlamšto ir pilna netikusių universitetų. Žmonės nori pasigirti, kad studijuoja ten, bet pamiršta pridurti, kad blogiausiame iš šalies universitetų“, – sako KTU gimnazijos vadovas. Savo ruožtu L. Donskis pastebi, kad ir tarp mokinių masiškai plinta įsitikinimas, jog viskas, kas susiję su britų universitetais, yra tobula. „Žinoma, kad tai yra netiesa“, – tvirtina profesorius.

Anot L. Donskio, teiginys, kad bet kuriame Didžiosios Britanijos universitete įgytas išsilavinimas yra geresnis už lietuvišką, buvo teisingas prieš gerą dešimtmetį – 2001–2002 metais. „Situacija yra dinamiška. Ir aš tikrai nesutikčiau, kad Lietuvoje viskas kinta į blogąją pusę, daug kas – į gerąją. Mūsų universitetuose matau stiprėjančių programų ir katedrų“, – teigia L. Donskis, pridurdamas, kad Vilniaus universitetas (VU) ar Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) tikrai gali konkuruoti su britiškais, reitinguose esančiais antrame–trečiame Jungtinės Karalystės universitetų dešimtuke.

L. Donskio žodžiais, studijos Britų salose – tai lazda su dviem galais. Nors prieštarauti gabiųjų pasirinkimams studijuoti geriausiuose universitetuose būtų tolygu prieštarauti sveikam protui, profesoriaus manymu, išvykti studijuoti ten verta anaiptol ne visuomet. „Jei bėgama į antrojo ešelono universitetą, nepagalvojus apie tai, kad bakalauro studijoms puikiai tiktų geras Lietuvos universitetas, tai, mano nuomone, jau perlenkiama lazda“, – mano L. Donskis.

Britiškas diplomas – jaunimo nedarbo panacėja?

Bet gal svetur pasimokęs žmogus patrauklesnis Lietuvos darbdaviams? Toks absolventas turi privalumų darbo rinkoje, tvirtina „Kastu International“ vadovas A.Jefimovas. Jo nuomone, kiekvienai įmonei pravartu turėti užsienyje mokslus baigusį darbuotoją. „Jis gali būti platesnių pažiūrų ir akiračio, nes studijavo kitaip ir kitokioje aplinkoje. Mokslai ten juk – tarptautiniai, žmonės suvažiuoja iš viso pasaulio. Žmogus ne tik studijuoja, bet ir mokosi bendrauti su skirtingų kultūrų žmonėmis, pažįsta jų papročius, tradicijas, užmezga pažintis“, – vardina A. Jefimovas.

Jo žiniomis, diplomas, įgytas Didžiojoje Britanijoje, dar niekam nesukėlė problemų įsidarbinant Lietuvoje. Jų esą gali kilti nebent pasirinkus labai specifines specialybes, tokias, kaip, pavyzdžiui, teisė, kuri kiekvienoje šalyje yra skirtinga. Tačiau visi pašnekovai akcentuoja, kad „parsivežtas“ diplomas negarantuoja darbo vietos. „Drįsčiau pasakyti, kad angliški diplomai tikrai nėra panacėja, kaip įsivaizduojama. Viską lemia žinios ir įgūdžiai“, – mano Vilniaus licėjaus direktorius S.Jurkevičius.

Tai patvirtina ir Darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė. Pasak jos, nėra atlikta jokių tyrimų, kurie leistų teigti, kad Jungtinėje Karalystėje įgytas diplomas jaunimui padėtų greičiau ar geriau įsidarbinti, darbdaviai esą prioritetą teikia aukštos kvalifikacijos specialistams, turintiems darbo patirties. „Kalbant su darbdaviais, jie akcentuoja jauno asmens motyvaciją, norą dirbti ir išsilavinimą, tačiau nė vienas nepabrėžė, kad pirmenybę teikia kitoje šalyje baigusiam universitetą asmeniui“, – teigia M.Jankauskienė.

Čiurlionis irgi mokėsi užsienyje

Tad specialistai pataria labai gerai pasverti, ar tikrai verta pasirinkti studijas svetur. Jų manymu, verta išvykti, jei esate pasiryžę studijuoti Didžiosios Britanijos universitete, esančiame pirmame reitingų dešimtuke. Ir tokiais, daug pasiekiančiais, į Kembridžą ar Oksfordą išvykstančiais jaunuoliais mes turime didžiuotis, pabrėžia B. Burgis.

„Jei kas nors atidžiai paskaitytų prieškario Lietuvos iškilių žmonių biografijas, pavyzdžiui, Čiurliono, tai pastebėtų, kad mes visi didžiavomės, jog mūsų tautiečiai studijavo Leipcige, Paryžiuje, Peterburge. Nėra čia ko gėdytis, mes turime tuo didžiuotis. Taip ir turi būti“, – įsitikinęs KTU gimnazijos direktorius, kurio vadovaujamoje mokykloje šiemet iš 77 baigusiųjų į Didžiąją Britaniją išvyks apie 20 abiturientų.

Vis dėlto su tokia nuomone tik iš dalies sutiktų L. Donskis. Jis sako žinąs, kad mūsų šalies „akademiniais skautais“ seniai domisi užsienio šalių universitetai, kurie stebi moksleivių olimpiadų rezultatus ir dairosi jaunųjų talentų. Ir jie, anot akademiko, elgiasi strategiškai protingiau nei mes. „Ponai, atsibuskite, mes neturime strategijos ir mes darome kvailystę, – įspėja profesorius. – Lietuva, pakankamai aukšto intelektinio lygio šalis, neturi strategijos, kaip išlaikyti talentą šalyje. O kiekviena šalis už strateginį protą kovoja.“

Premjero Algirdo Butkevičius manymu, Lietuvos jaunimo studijos Didžiojoje Britanijoje gali būti vertinamos dvejopai. „Iš vienos pusės labai gerai, kad mūsų jaunimas studijuoja užsienio aukštosiose mokyklose, tačiau, kita vertus, įgavę žinių, jie negrįžta į Lietuvą, ir mes prarandame jaunus žmones, galinčius dirbti ir kurti šeimas čia“, – svarsto A. Butkevičius. Vyriausybės vadovo teigimu, ilgainiui būtina pasirūpinti, kad studijas užsienyje baigę jauni žmonės sugrįžtų į Lietuvą.

Tuo metu paklaustas, ar ruošiasi grįžti, Vilniaus licėjaus abiturientas atsako – žinoma, jei tik Lietuvoje bus suteiktos tokios pat darbo sąlygos. „Čia aš turiu kur gyventi, čia gyvena mano tėvai ir draugai. Ir čia viskas – sava. Jei sąlygos Anglijoje ir Lietuvoje būtų vienodos, vienareikšmiai pasirinkčiau sugrįžti atgal“, – tikina į Kembridžą veikiausiai išvyksiantis E.Monastyrskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"