TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Suartinant mokslą ir meną

2013 12 23 6:00
Menų sekcijos kuratorius, šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. G.Kuprevičius juokavo, kad yra akivaizdus mokslų ir menų sanglaudos pavyzdys, nes premijai pristatytas Lietuvos mokslų akademijos. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įsteigta nauja Menų sekcija. Jos kuratorius prof. Giedrius Kuprevičius tokį sprendimą pavadino istoriniu, nes pirmą kartą po LMA stogu susitelkta rimtai ir solidžiai prabilti apie menų ir tiksliųjų mokslų ryšius, aptarti, ką galima kartu nuveikti pritraukiant ir jaunuosius mokslininkus.

Menų sekcija, kaip sakė "Lietuvos žinioms" prof. G.Kuprevičius, kol kas susideda tik iš kelių LMA narių, kurie yra arčiau menų arba tiesiogiai su jais susiję, tačiau ateityje bus papildyta ne LMA nariais, aktyviais ir perspektyviais jaunais mokslininkais, turinčiais įdomių idėjų ar pasiūlymų. Toks bendravimas, akademiko manymu, gali duoti postūmį visai Lietuvos atmosferai meno ir mokslo srityje.

"Sprendimas įkurti Menų sekciją gali būti labai rimtas postūmis ir valdžios žmonėms išgirsti, suprasti aukštesniu, intelektualiu lygiu, nes kalbame apie fundamentalius darbus, - pabrėžė prof. G.Kuprevičius. - Valstybė apie kultūrą iš pirmųjų tribūnų iš viso nešneka. Atsiranda pinigų įspūdingiems projektams, tačiau turi būti surasta pusiausvyra. Mušamės kaip peteliškės barstydami aukso dulkes nuo sparnų, ir visa tai turi kas nors matyti."

Per formas ir formules

Akademikai prof. A.Vasiliauskas ir prof. V.Daujotytė-Pakerienė.

Steigiamojoje Menų sekcijos konferencijoje LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas prof. Aleksandras Vasiliauskas priminė pačios LMA virsmą iš galingos mokslo institutus valdančios institucijos sovietmečiu į europietiško modelio individualių asmenybių organizaciją. Dabar, pasak LMA tikrojo nario, tiesioginės galios mokslo institutams nėra. Menų sekcija norima pritraukti, suvienyti mokslo ir meno žmones. Siūloma pradėti naujai kalbėti apie gerai žinomus dalykus, kitu žvilgsniu pažvelgti ir į meną, jo procesus, menotyrą kaip mokslą.

Menų ir tiksliųjų mokslų sanglauda bei jos perspektyvos pateiktos keliais netikėtais pjūviais. LMA tikroji narė prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė kalbėjo apie matematikos ir poezijos paraleles. Cituotas akademikas Jonas Kubilius: "Matematika yra aukščiausia poezija" ir poetas Charles'is Baudelaire'as, neabejojęs, kad egzistuoja matematiškos poezijos formos. Pasak pranešėjos, literatūrologas prof. Donatas Sauka ir matematikas akademikas Vytautas Statulevičius tarsi bendrino humanitarų ir mokslininkų pozicijas, o filosofas Arvydas Šliogeris radikaliai suvokė situaciją: neįmanoma formos įsprausti į formulę. Technologijų pažanga pateikia vis daugiau formulių, tačiau mašininis vertimas akivaizdus pavyzdys, kad neįmanoma prognozuoti gyvosios formos. Neįtikėtina menininkams ir mokslininkams tarpininkaujanti jungtis - darbas. Be jo neįmanoma nieko nuveikti - nei formulės, nei formos pasiekti. Apie tai kalbėjo ir Ch.Baudelaire'as. Prof. V.Daujotytė-Pakerienė taip pat atkreipė dėmesį, kad dažniau mokslinė sąmonė atsiveria menui, mažiau menininkų - mokslui, nes formulės sunkiau suvokiamos. Menas bendresnis nei mokslas. Formulės uždaresnės nei forma. Tačiau meno ir mokslo žmonių bendradarbiavimas gali padėti suprasti formų ir formulių svarbą jų neabsoliutinant.

Dr. R.Janonienė iškėlė tiksliųjų mokslų reikšmę meno paveldo tyrimams ir restauravimui.

Nekorektiški klausimai

LMA tikrojo nario prof. Vytauto Martinkaus manymu, kalbininkai labiau pasitiki naujosiomis technologijomis nei rašytojai. Kai popierius keičiamas į kitas medžiagas ir elektroninė literatūra tampa kasdiene realybe, kyla klausimas, ar literatūra pralaimi ar laimi. Naujausiais duomenimis, kas trečias Lietuvos gyventojas per metus neperskaito nė vienos knygos. Auga jau antra karta, neskaitanti knygų. Griūva, pasak rašytojo, didžiojo pasakojimo paradigma. Jį keičia greitai skaitomi trumpi tekstai, vaizdai. Ar gali elektroninė literatūra pakeisti tradicinės literatūros esmę ir užimti jos vietą, klausimas, akademiko manymu, nekorektiškas, nes kūrybingas žmogus tik perkelia ribas. Prof. V.Martinkus prisiminė pirmąsias elektronines skaičiavimo mašinas. Didžiuliai gremėzdiški prietaisai jau tada mokėjo žaisti šachmatais ir kurti eilėraščius. Studentai net suklupo - neatskyrė Thomaso Stearnso Elioto kūrybos. Dabar dėl tokio žaidimo, kaip prisipažino akademikas, gėda, nes jis tarsi parodė, kad mašina pranašesnė. Žaidimas nekorektiškas, nes nutrynė ribą tarp kuriančio žmogaus ir jo kūrybos horizonto. Ribą, kurią literatūra turi saugoti, mato autorius.

Moderniosios technologijos ir paveldas

Akademikas prof. L.Telksnys pasiūlė įkurti Lietuvos audiovizualinio paveldo centrą.

Apie restauravimą kaip labai perspektyvią tiksliųjų mokslų ir menų sanglaudos sritį, kalbėjo dr. Rūta Janonienė. Tiksliųjų mokslų reikšmė meno paveldo tyrimams ir restauravimui didžiulė. Cheminiai, rentgenografiniai ar terahercinės spinduliuotės tyrimai papildo menotyrinę analizę ir įžvalgas, praplečia restauratorių galimybes. Šia sritimi vis labiau domisi ir Lietuvos mokslininkai. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto chemikai tiria polimerų panaudojimą restauravimo procesui, lazerių fizikai pasiūlė lazerinį valymą. Tačiau produktyvesniam bendradarbiavimui dėl paveldo išsaugojimo neišvengiamai reikia didelių investicijų.

LMA narys prof. Laimutis Telksnys atkreipė dėmesį į kitokį - audiovizualinį - paveldą. Šis Lietuvos kultūros lobynas vis didės, tačiau nėra tinkamai saugomas ir didžioji dalis išnyksta. Pasak akademiko, tokio turto kaupimu, saugojimu ir sklaida pasirūpinti reikia panaudojant praeities ir nuolat tobulėjančias moderniausias informacines technologijas. Siūloma įkurti Lietuvos ir pasaulio lietuvių skaitmeninio audiovizualinio paveldo centrą, kuris būtų saugus ir atsparus stichinėms nelaimėms bei kibernetinėms atakoms. Jam tinkama vieta galėtų būti LRT pastatas Vilniaus rajone, buvusi rezervinė atominio karo atvejui pritaikyta radijo ir televizijos stotis.

Menų sekcijos kuratoriaus prof. G.Kuprevičiaus manymu, siūlymas įkurti naują audovizualinio paveldo instituciją - pagrįstas ir argumentuotas, vertas būti išgirstas Lietuvos valdžios ir LMA vadovybės. Pasak akademiko, tokiam mažam kraštui, kurio kultūra nėra labai didelė ir turtinga, ypač svarbu išsaugoti viską, kas yra sukurta, ir palikti ateinančioms kartoms, kad būtų prieinama ir aukštos kokybės.

Mozarto efektas

Per steigiamąją Menų sekcijos konferenciją.

Prof. Rytis Ambrazevičius apžvelgė muzikologijos ir tiksliųjų mokslų sąlytį pasaulyje bei Lietuvoje, kai vis aktualesnė tarpdalykinė kvalifikacija. Atkreiptas dėmesys ir į kai kuriuos nerimą keliančius pavojus. Pavyzdžiui, kai tarsi iš naujo išrandamas dviratis, nes mažai skaitoma ir nežinoma, kas jau padaryta pasaulyje. Arba vadinamasis Mozarto efektas, išpopuliarintas Dono Campbello tokio pat pavadinimo knygos. Tikinama, kad klausantis Wolfgango Amadeaus Mozarto muzikos, padidėja intelekto koeficientas, o atitinkami kūriniai gydo tam tikras ligas. Toks "mokslinis" verslininkas toleruojamas, nes skatina susidomėjimą kompozitoriaus kūryba. D.Campbellas atvyksta ir į Lietuvą, tačiau ar turime imunitetą tokiam pseudomokslui?!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"