TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Sugrįžėlių vaikai Lietuvos mokyklose

2015 02 18 6:00
Irmos Budginaitės teigimu, nors turinčių vaikų ir parvykstančių su jais migrantų nėra dauguma, ta dalis reikšminga visos Lietuvos mastu. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dažniausiai domimės, ar grįžusių migrantų vaikai dar moka lietuviškai. Tačiau ką daryti mokykloms, kai, pavyzdžiui, iš anglakalbių šalių parvykę vaikai taip gerai moka angliškai, kad klasėje smarkiai pranoksta bendraamžių žinias. Kartais - gal net mokytojų.

Atsakymų į tokius klausimus ieškojo Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) vyriausioji analitikė Irma Budginaitė. Grįžusių migrantų vaikų integracija į Lietuvos švietimo sistemą yra vienas aspektų 2013-2015 metais VPVI vykdomo tyrimo "Savi ar svetimi? Grįžusių migrantų integracija į Lietuvos darbo rinką ir visuomenę", finansuojamo Lietuvos mokslo tarybos. Ši tyrimo dalis grindžiama 2014 metais balandžio-gruodžio mėnesiais atliktų interviu su mokytojais ir tėvais medžiaga. Taip pat reprezentatyvia grįžusių migrantų apklausa, atlikta 2013 metų lapkričio mėnesį.

Apklausos duomenimis, maždaug trečdalis grįžusių migrantų turi vaikų. Iš jų trečdalis grįžo iš užsienio su vaikais. Du trečdaliai buvo palikę vaikus Lietuvoje su kitais šeimos nariais ar giminaičiais. Nors turinčių vaikų ir parvykstančių su jais migrantų nėra dauguma, ta dalis, pasak tyrėjos, reikšminga visos Lietuvos mastu.

Nesuskaičiuoti

Migrantai grįžta į įvairias šalies vietas ir kiekvienoje savivaldybėje gali būti mokyklų, kuriose mokosi sugrįžėlių. Kiek ir kur jų, labai svarbu žinoti planuojant švietimo politiką ir mokyklų pasirengimą kuo geriau integruoti vaikus. Tačiau šiuo metu tokie duomenys, kaip pabrėžė I. Budginaitė, nacionaliniu lygiu nėra renkami. Tik kai kurios savivaldybės juos turi ir sistemina. Tai daryti nėra oficialiai reikalaujama, nors nacionaliniu lygiu kaupiama informacija, kiek metų vaikai gyveno užsienyje, iš kur grįžta, ar vėl išvažiuoja, padėtų tiek Švietimo ir mokslo ministerijai, tiek pačioms savivaldybėms stebėti padėtį ir geriau suprasti atsirandančius poreikius.

VPVI tyrėjai, norėdami identifikuoti mokyklas, kuriose mokosi grįžusių iš užsienio vaikų, pirmiausia atliko internetinę savivaldybių švietimo skyrių darbuotojų apklausą. Prašyta nurodyti, kiek savivaldybėje yra grįžusių mokinių, jei tokius duomenis kaupia, ir kuriose mokyklose jie mokosi. Pavyko identifikuoti apie 30 tokių mokyklų ir surengti susitikimus su 11 mokyklų mokytojais septyniose skirtingose Lietuvos savivaldybėse, turinčiose nuo 2 tūkst. iki 500 tūkst. gyventojų. Atitinkamai skyrėsi ir mokyklų dydis.

Daug grįžta į regionus

Vilniuje tyrimas nebuvo atliekamas, nes sostinėje, pasak pašnekovės, yra ir specialių mokyklų, kurios skiria ypač daug dėmesio iš užsienio grįžusiems mokiniams integruoti, ir apskritai didesnis mokyklų pasirinkimas, taip pat šiam darbui pedagogai labiau pasirengę. Siekta tirti tokias mokyklas, kur grįžusiųjų palyginti nedaug ir mokytojams dirbti su jais - visai nauja patirtis arba tokios patirties turi mažai. Kaip tokiais atvejais vaikai integruojami.

Vis dėlto į regionus grįžta daug migrantų, taip pat ir su vaikais. Maždaug penktadalis - į gyvenvietes, turinčias iki 2 tūkst. gyventojų. Vadinasi, vaikų integravimas yra ne tik didžiųjų miestų, bet ir mažų savivaldybių problema. Todėl pirmiausia norėta pasiekti atokiau esančias savivaldybes ir mokyklas, įtraukti jų patirtis į tyrimą.

Per žvalgomojo pobūdžio tyrimą I. Budginaitė su kolege Rūta Mašidlauskaite įvairiose mokyklose kalbino iš viso 32 mokytojus, taip pat keletą direktorių, socialinių darbuotojų. Papildomai atliko dešimt interviu su tėvais, grįžusiais iš Airijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Suomijos ir Vokietijos. Mokyklose taip pat mokėsi vaikų, grįžusių iš Norvegijos, Švedijos, Kipro, kitų šalių.

Grįžusių migrantų pasiskirstymas pagal gyvenvietės Lietuvoje dydį. / Šaltinis: Grįžusių migrantų apklausa, 2013 (N=804).

Patirčių įvairovė

Kaip pasakojo I. Budginaitė, dar ankstesnio migracijai skirto tyrimo, VPVI atlikto 2010-2012 metais, rezultatai parodė, kad migrantų grįžimą labai dažnai paskatina būtent šeiminės aplinkybės ir noras, kad vaikai augtų, įgytų išsilavinimą lietuviškoje aplinkoje. Todėl norėta išsamiau patyrinėti, kaip vyksta įsirašymas į Lietuvos mokyklas, kaip mokytojai dirba su grįžusiais vaikais įvairiuose regionuose, kokios pagalbos priemonės yra taikomos.

Kalbintų tėvų amžius - nuo 30 iki 45 metų. Tarp jų buvo ir įgijusių profesinį išsilavinimą, ir baigusių bakalauro ar magistro studijas. Patirčių įvairovė taip pat gausi. Tik dalis tėvų leido vaikus į lituanistines mokyklas. Daugiau jų patys papildomai mokė vaikus lietuviškai. Dauguma apklaustų tėvų jau iš anksto, prieš grįždami į Lietuvą, rinko informaciją apie mokyklas. Jei turėjo galimybę, patys atvažiuodavo apsidairyti. Mokyklas rinkosi dažniausiai geografinio artumo principu, kad būtų šalia gyvenamosios vietos. Arba dėl kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, mokykloje dirba vaiko senelė ir abu kartu galės grįžti po pamokų. Taip pat paisyta ugdymo kokybės, o dėl jos gali ir tolėliau pavėžėti vaiką į mokyklą. Iš pirmų susitikimų su pedagogais ir direktoriais tėvai taip pat stengėsi suprasti, kiek mokykla turi grįžtančių vaikų ugdymo patirties, ar dėmesingi mokytojai.

Tačiau ne visi tėvai grįžta kartu su vaikais. Kartais jie parvyksta vėliau, o vaikus įrašo ir atveda į mokyklą seneliai, kiti artimi giminaičiai. Taip pat pasitaiko atvejų, kai vaikai parvažiuoja į Lietuvą vieni, be tėvų, kad baigtų, tarkim, vidurinę mokyklą. Galbūt nelabai sekėsi mokytis užsienyje ar nori toliau studijuoti Lietuvoje.

Tarp kalbintų pedagogų buvo ir pradinukų, ir aukštesnių klasių mokytojų. Jų teirautasi, kaip vyksta vaikų įrašymas į mokyklą, kaip tikrinamos mokinių žinios. Pasak tyrėjos, pagal įstatyminę bazę pirmiausia įvertinami parsivežti pažymiai. Jei mokinio pažymėjimo nėra, atliekami testai. Jie taip pat atliekami tuo atveju, jei, mokytojų manymu, yra reikalingi.

Iššūkiai ir privalumai

"Vaikų žinios, gabumai, užsienyje gyventas laikas labai skiriasi. Kai kuriems nereikia beveik jokios pagalbos. Kai kuriems užtenka pusės metų papildomo mokytojo dėmesio. Yra ir tokių, kurie visus metus ar dar ilgiau papildomai mokosi lietuvių kalbos. Daugelis moka lietuviškai net ir ilgiau gyvenę svetur, tačiau kai kuriais atvejais nedaug rašė lietuvių kalba. Yra tarties problemų, pavyzdžiui, dėl dvibalsių ar dvigarsių. Jei mokėsi matematikos anglų kalba, supranta, kaip atimti ar pridėti, tačiau pačių terminų nežino", - vardijo I. Budginaitė.

Pagrindinės grįžimo į Lietuvą priežastys. / Šaltinis: Grįžusių migrantų apklausa, 2013 (N=804). Vertinimui naudota 5 balų skalė, kai 1 reiškia „neturėjo jokios įtakos“, o 5 balai reiškia „turėjo labai didelę įtaką“.

Pasak tyrėjos, įdomus aspektas - grįžusių vaikų užsienio kalbų žinios. Daugelis parvyksta iš anglakalbių šalių, tarkim, Airijos ar Jungtinės Karalystės, ir gerai moka angliškai, tad klasėje gali gerokai pranokti bendraamžius. Jei tokių vaikų yra vienas ar du, kaip organizuoti ugdymą?! Ar perkelti prie vyresniųjų, jei pradinuko žinios atitinka, pavyzdžiui, šeštokų lygį, ir pradinį ugdymą derinti su aukštesnių klasių mokymo planu?

"Mokyklai šią problemą vienokiu ar kitokiu būdu reikia spręsti. Tačiau pirmiausia būtina pripažinti, kad susiduriama su tokiu iššūkiu ir privalumu, - pabrėžė tyrėja. - Viena vertus, gali būti sudėtinga organizuoti mokymą. Kita vertus, mokytojai dalijosi patirtimi, kaip jiems lengva dirbti su tokiais vaikais, nes jų anglų kalbos žinias galima pritaikyti mokant visą klasę. Ugdymo organizavimas ir potencialo panaudojimas priklauso nuo mokytojo. Kai kurie gali įtraukti vaikus ir panaudoti jų žinias, o kai kurie, kaip dalijosi patirtimi tėvai, gali šiek tiek nerimauti ir net priešiškai nusiteikti, kad vaikai kartais gal geriau moka angliškai už juos pačius."

Kaip organizuoti ugdymą, VPVI vyriausiosios analitikės įsitikinimu, - ir nacionalinio lygmens klausimas. Galbūt reikėtų gerai angliškai ar kitą kalbą mokančius vaikus skatinti rinktis dar vieną užsienio kalbą. Sakykim, organizuoti antros vokiečių ar prancūzų kalbos mokymą. O konkrečios mokyklos patirtimi būtų naudinga pasidalyti ir kitoms, kad netektų iš naujo išradinėti dviratį. Lietuvoje gali būti ne viena mokykla, gvildenanti panašią problemą, kaip organizuoti mokymą, kad ir vaikas nenuobodžiautų, ir pavyktų suderinti tvarkaraščius.

Stokoja informacijos

"Šiuo metu pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymus įmanoma sudaryti išlyginamąsias klases ar išlyginamąsias mobiliąsias grupes. Grįžusiems mokiniams taip pat gali būti skiriamas didesnis iki 30 proc. krepšelis, jei reikia papildomų pamokų. Tačiau tėvai apie jau egzistuojančias priemones turi labai mažai informacijos", - sakė tyrėja.

Apklausų duomenimis, apie pusę tėvų, grįžusių su vaikais į Lietuvą, nebuvo girdėję apie tokio mokymo galimybes. Informacijos trūksta ir ji, pasak I. Budginaitės, turi būti labiau viešinama. Tie, kurie naudojasi esamomis priemonėmis, jas vertina labai teigiamai. Tačiau jomis naudojasi palyginti nedidelė grįžusiųjų dalis. Tai susiję ir su geografiniu pasiskirstymu. Daugelyje aplankytų mokyklų mokosi vos keletas parvykusių vaikų ir jie yra labai skirtingo amžiaus. Pavyzdžiui, antrokas ir devintokas nesimokys kartu toje pačioje grupėje. Be to, mobiliosioms grupėms sudaryti reikia tam tikro mokinių skaičiaus.

"Mažose mokyklose, kuriose yra nedaug grįžusių vaikų, o tokių Lietuvoje, ko gero, yra dauguma, neįmanoma sudaryti išlyginamųjų mobiliųjų grupių ar juo labiau išlyginamųjų klasių. Vadinasi, mokymas daugiausia individualus ir tada viskas jau priklauso nuo pedagogo ir mokyklos galimybių suteikti reikalingą paramą. Tarkim, kai kuriems vaikams reikia logopedo arba psichologo pagalbos, tačiau ne visada ją galima suteikti. Būtent individuali pagalba yra didžiausią poreikį turinti priemonė ir jai reikėtų skirti daugiau dėmesio", - aiškino pašnekovė.

Jos teigimu, dabar papildomas finansavimas gali būti skiriamas metams, tačiau būtų galima svarstyti ir trumpesnius, ir ilgesnius laikotarpius. Kai kuriems vaikams galbūt užtektų pusės metų, kai kuriems reikėtų pagalbos ilgiau. Galėtų būti daugiau lankstumo. Deramo dėmesio turėtų sulaukti ir užsienio kalbos mokymo specifika.

Tarp tyrėjų rekomendacijų - ir galimybė sukurti mokyklų, kuriose mokosi grįžusių vaikų, tinklą keistis informacija, dalytis patirtimi. Šiuo metu kuriama lituanistinio ugdymo modelio LUGIS platforma labiau orientuota į užsienyje dirbančias mokyklas, bet ją, nekuriant naujų, būtų galima pritaikyti ir informacijai keistis tarp mokytojų, dirbančių Lietuvoje. Taip pat svarbi informacijos sklaida apie egzistuojančias mokymo priemones. Šiuo atžvilgiu galėtų padėti Tarptautinės migracijos organizacijos rengiamas informavimo ir konsultavimo langelis iš Lietuvos. Jame galėtų būti ir informacija apie švietimo priemones, aktualias grįžtantiems tėvams ir vaikams.

***

Irma Budginaitė Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute baigė politikos mokslų bakalauro studijas. Paryžiaus politikos mokslų institute studijavo politinės sociologijos, Centrinės Europos universitete Vengrijoje - sociologijos ir socialinės antropologijos magistrantūrą. Dabar yra VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros doktorantė. Nuo 2010 metų dirba Viešosios politikos ir vadybos institute.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"