TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Sunkmečio duobėje - su atliekų kupra

2010 08 09 0:00
Aplinkosaugininkė V.Karosienė tikina, kad mokesčiai už atliekų tvarkymą nebus dideli.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ekologų tvirtinimu, gamtosaugos nepaisančią Lietuvą netrukus gali ištikti Graikijos likimas. Šią valstybę nuo bankroto išgelbėjo tik Europos Sąjungos (ES) partnerių finansinė paskola.

"Graikija sumokėjo ES 320 mln. eurų baudą už tai, kad prastai tvarko atliekas, o ir dabar moka po 20 tūkst. eurų per dieną. Tai padidino finansinę šio krašto krizę. Lietuvai irgi gresia tokios baudos", - sako Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas ir Aplinkos vadybos bei audito instituto direktorius dr. Rimantas Budrys.

ES direktyva įpareigojo Bendrijos nares per ketverius metus pasiekti, kad būtų perdirbama pusė komunalinių atliekų. Jau 2010 metais į sąvartynus turi būti išgabenama ne daugiau kaip 75 proc. to kiekio bioskaidžių (organinių) atliekų, kuris ten pateko 2000-aisiais. 2013 metais šis kiekis turi sudaryti ne daugiau 50 proc., 2020 metais - 35 procentus.

Kodėl susirūpinta būtent bioskaidžiomis atliekomis (BSA)? Todėl, kad joms pūvant susidariusios metano dujos skatina vadinamąjį šiltnamio efektą ir klimato šiltėjimą, sąvartynai užima didelius plotus, be to, toksiški jų filtratai gali pasiekti gruntinius ir net požeminius vandenis. Vadinasi, kuo daugiau BSA reikia perdirbti ar kitaip naudoti.

Lietuvoje kasmet susidaro beveik 1,5 mln. tonų komunalinių atliekų. Iš jų daugiau kaip pusė, apie 700 tūkst. tonų, yra bioskaidžios. Dar tiek pat BSA susidaro pramonėje: apie 60 tūkst. tonų - mėsos ir žuvies perdirbimo, apie 170 tūkst. tonų - alkoholinių gėrimų ir alaus ir net 320 tūkst. tonų - cukraus pramonėje.

Šį didžiulį BSA kiekį papildo vandens nuotekų valymo dumblas - dar 600 tūkst. tonų kasmet. Žemės ūkyje per metus susidaro per 6 mln. kubinių metrų srutų - tai taip pat BSA.

Fantastiški planai

Ar realu, kad Lietuvoje šiemet į sąvartynus pateks kone trečdaliu BSA mažiau negu 2000-aisiais? "Jokiu būdu ne. Briuselis nubaus Lietuvą, bauda bus sumokėta iš valstybės biudžeto, o kaltų kaip visuomet nebus", - tik ranka numojo R.Budrys.

Šie metai jau įpusėjo, o krašto aplinkosaugos valdininkai dar tik kuria BSA tvarkymo planus. Aplinkos ministerija pernai pasiūlė savivaldybėms ir regioniniams atliekų tvarkymo centrams parengti BSA tvarkymo regionuose projektus. Jiems įgyvendinti iš ES Sanglaudos skatinimo programos numatyta skirti 450 mln. litų. Paraiškas prašyta pateikti iki spalio. Vėliau šis konkursas buvo pratęstas iki 2010 metų rugsėjo vidurio.

Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko patvirtintame Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektų sąraše - 10 Lietuvos regionų, kuriems atiteks ES stuktūrinių fondų lėšos komunalinėms atliekoms tvarkyti. Alytaus regionui planuojama skirti 15,9 mln., Kauno - 102,9 mln., Klaipėdos - 72,3 mln., Marijampolės - 16,5 mln., Panevėžio - 27,7 mln., Šiaulių - 32,9 mln., Tauragės - 7,1 mln., Telšių - 15,2 mln., Utenos 12,7 mln., Vilniaus - 146,8 mln. litų.

"Pačios savivaldybės ir atliekų tvarkymo centrai turi apsispręsti, kaip geriausia tvarkyti BSA tame regione. Vienas svarbiausių mūsų reikalavimų - kad mokestis už atliekų tvarkymą neviršytų 1 proc. šeimos pajamų", - sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė.

R.Budrio nuomone, šis mokestis bus gerokai didesnis. "Pirmoji klaida - siekiama nuotekų valymo dumblą perdirbti vienuose, o likusias BSA - kituose pūdymo įrenginiuose. Kitose šalyse tai daroma tame pačiame įrenginyje. O Lietuvoje taip greičiausiai yra todėl, kad iš brangių papildomų statybų būtų "atkato", - spėjo mokslininkas ir pridūrė, jog tam jau išleisti milijonai.

Kita klaida mokslininkas pavadino, pasak jo, fantastiškus planus džiovinti nuotekų dumblą. "Garinti vandenį brangu ir kvaila. Išdžiovinti toną nuotekų dumblo kainuoja apie 160 eurų, tam nepakaks iš nuotekų biodujų pagamintos energijos, reikės naudoti ir pirktines gamtines ar suskystintas dujas. O kur vėliau tą sausą dumblą dėti? Girdėjau, kaip vienas vandenų specialistas paklausė aplinkos ministro G.Kazlausko: kur dėsime sudžiovintą dumblą? "Nežinau", - prisipažino ministras.

Kaip užvaldyti miestą

Yra siūlymų saugoti išdžiovintą dumblą sandėliuose. Bet jis greitai drėksta ir ima dvokti. "Lenkija jau padarė šią klaidą - Katovicuose pastatė dumblo džiovinimo įmonę. Ir neseniai ten kilo skandalas - šią šaltą žiemą daug elektros linijų ir net namų balkonų nuo įmonės išleidžiamų garų apledėjo bei sutrūko. Katovicai buvo likę be elektros, dabar teismuose - didžiuliai ieškiniai", - pasakojo mokslininkas.

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje numatoma džiovintą dumblą deginti būsimose atliekų deginimo įmonėse. R.Budrys tai vadina avantiūra ir verslo grupuočių siekimu perimti šių miestų kontrolę į savo rankas, kad būtų galima pralobti.

"Džiovinti ir deginti dumblą labai brangu, todėl mokesčiai miestų gyventojams padidės keletą kartų ir kils skandalas, - aiškino pašnekovas. - Tuomet atsiras geradarių, kurie pareikš, kad situaciją išgelbėtų privatizacija. Privatizavę nutrauks tokį atliekų tvarkymo būdą kaip ekonomiškai nepagrįstą. Visi vėl bus patenkinti ir niekam neberūpės, jog milijardas eurų išleista tokiai atliekų tvarkymo sistemai, kokios nėra jokioje kitoje Europos valstybėje."

R.Budrio nuomone, naudingiausia būtų išgavus biodujas iš dumblo juo tręšti žemę. "JAV taip panaudojama 77 proc. dumblo. Pagamina iš biodujų energiją, o kas liko - tręšia, nes jame yra daug kalio, fosforo ir kitų naudingų medžiagų. Vokietija, Didžioji Britanija taip pat daugiau kaip pusę dumblo panaudoja žemės ūkyje ir sutaupo milijonus", - vardijo mokslininkas.

Ar mūsų ūkininkai pageidautų tokių trąšų? "Kalbėjausi su dviem mūsų žemės ūkio viceministrais - abu prisipažino ligi tol nieko nežinoję apie šią alternatyvą. Tai rodo, kaip tarpusavyje nesikalba Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. Juk europinės direktyvos ragina naudoti produktus iš atliekų, o kompostas ir yra toks produktas. Tam skiriama europinė piniginė parama ūkininkams. Bet Lietuvoje domimasi tik užmojais deginti vandenį", - sakė R.Budrys.

Prekyba - be atliekų?

Ekologo R.Budrio nuomone, būtina parengti valstybinę nuotekų dumblų ir komposto panaudojimo žemės ir miškų ūkyje programą. Mokslininkas kritikavo neveiklumą ir tvarkant kitas BSA. "Estijoje jau daugelis žmonių organines atliekas deda į specialius maišelius, kurie suyra daug greičiau negu polietileniniai. Šios atliekos išgabenamos į komposto aikšteles ir panaudojamos žemės ūkyje.

O Lietuvoje nerenkamos ne tik tokios BSA - čia "nematoma" net gyvulininkystės, maisto pramonės, prekybos centrų atliekų. Susikaupia tūkstančiai tonų BSA, tačiau oficialiai žinių apie tai nepateikiama - tarsi tų atliekų nė nebūtų. Tai kur jos patenka?" - stebėjosi pašnekovas.

Pasak jo, Atliekų tvarkymo įstatymas ir kiti teisės aktai nereglamentuoja gamyboje ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo, t. y. už šių atliekų tvarkymo sistemą atsakingos institucijos (šeimininko) nėra.

Valstybiniame strateginiame atlik7 tvarkymo plane Aplinkos, Ūkio, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos įpareigotos 2009 metais parengti gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo programą, tačiau jos ligi šiol nėra.

Rugsėjis - žinių mėnuo

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovė V.Karosienė tiki, jog Briuselio įpareigojimus Lietuva įvykdys. "Su Maisto ir veterinarijos tarnyba jau aptarėme, kaip tvarkyti maisto pramonės ir prekybos centrų BSA. Jei pavyks pasiekti, kad šios atliekos nepatektų į sąvartynus, užduotį įvykdysime", - optimistiškai kalbėjo V.Karosienė.

Pasak jos, ministerija pasiūlė savivaldybėms ir regionų atliekų tvarkymo centrams išnagrinėti galimybę nuotekų dumblą tvarkyti ne atskirai, o kartu su kitomis BSA. "Rugsėjį paaiškės, kurį variantą regionai pasirinko - perdirbti viename įrenginyje ar statyti jų daugiau. Svarbiausia - pasverti, ar dėl to nedidės atliekų tvarkymo kaina gyventojams", - svarstė moteris.

V.Karosienė neneigė užmojų didelę dalį BSA sukūrenti. Žodis "deginti" net įrašytas į minėtąjį aplinkos ministro patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektų sąrašą, nors oficialiai ir teigiama, esą ekonomiškiausią ir ekologiškiausią atliekų tvarkymo būdą regionai pasirinks patys.

"Tai bus ne paprastas deginimas, o elektros energijos gamyba iš atliekų. Energetikos strategijos plane numatyta pastatyti kogeneracines elektrines Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, jos gamintų energiją iš atliekų. Tad privalome tą planą vykdyti", - dėstė pašnekovė.

Šio atliekų perdirbimo būdo priešininkai primena, kad tokioms jėgainėms reikia labai didelių investicijų, todėl rizikuojama nepasiekti ES nustatyto energetinio naudingumo koeficiento. Jei taip atsitiktų, Lietuvą užgriūtų Europos Komisijos baudos.

V.Karosienė sutinka, jog kompostuoti BSA pigiau negu džiovinti ir deginti, tik abejoja dėl komposto panaudojimo. "Nebent juo galima būtų užpilti atliekas sąvartyne, tręšti mišką ir panašiai. Ūkininkams iš komunalinių atliekų pagamintas kompostas vargu ar tiktų. Tačiau rugsėjį žinosime daugiau", - planavo V.Karosienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"