TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Šunys - gydo, gelbsti, padeda, auklėja

2012 05 12 7:44

Ten, kur nebeaprėpia žmogaus protas ir jėgos, jam talkina  keturkojis bičiulis.

Kraupaus rugsėjo didvyriai

Pasaulyje pasklido šunų nuotraukos įvykus Niujorko pasaulio prekybos centro tragedijai. Pirmiausia televizijos kameros nukrypo į Roselle, trimetę labradorę, seniausios JAV šunų palydovų mokyklos  San Rafaelo absolventę. Ji išvedė 51 metų neregį buhalterį Michaelą Hingsoną iš griūvančio bokšto septyniasdešimt aštunto aukšto. Iš kito bokšto neregį inžinierių Omarą Riverą išvedė kitas labradoras - Sally.

Dar nesiliovus stebėtis šunimis, kurie turėjo savitvardos, ryžto ir sveiko proto daugiau negu minios išsigandusių žmonių, pasirodė nauji keturkojai didvyriai - ugniagesių šunys.

Šešiasdešimt aštuoni keturkojai darbavosi devynias dienas, pamainomis. Kartu su savo vadovais nepaprastai išvargę šunys gelbėtojai miegodavo katastrofos vietoje, kad po dviejų valandų poilsio tęstų paieškas griuvėsiuose. Jie ieškojo žmonių, nors kur kas dažniau aptikdavo lavonus arba jų liekanas. "Darbavosi taip pat sunkiai kaip ugniagesiai, jų nevertė veikti nei užuojauta, nei priesaika, tik nesavanaudiškas noras padėti žmogui," - vėliau pakiliai rašė "New York Times."  

SSRS išsigando dresiruotų šunų

Niekas negali atstoti šuns uoslės ir klausos, joks žmogus neprilygs šuniui gebėjimu prasiskverbti pro griuvėsius. Jautriausias zondas, naudojamas ieškoti degėsiuose, nesiekia net penkioliktos dalies išmokyto šuns paieškos efektyvumo.

Pirmosios šunų gelbėtojų komandos, kaip įprastai dirbusios su ugniagesiais, Vakarų Europoje surinktos praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, JAV - ketvirčiu amžiaus anksčiau. Europiečiai ėmė dažniau naudotis šunų pagalba po tragiško žemės drebėjimo Armėnijoje 1988 metais; tada dar į sovietinę respubliką su savo šunimis suvažiavo austrai, vokiečiai, italai, švedai ir prancūzai. Jie išgelbėjo septynių asmenų gyvybę. Būtų išgelbėję dar daugiau, jeigu ne sovietų biurokratai, užlaikę pirmus atvykusius gelbėtojus italus 36 valandas Jerevano aerouoste, kol buvo leista jiems gelbėti žmones, užverstus griuvėsiais.

Matantis... girdintis...

Jeanas Jaque Rousseau jau XVIII amžiuje aprašė "neregio šunį", kuris padėdavo veteranui elgetai. Tad idėja, kad ištikimas šuo nors iš dalies atstoja invalidui praradimus, kilo kur kas seniau negu XX amžiuje. O per pastaruosius dešimtmečius šunų specializacijos sąrašas dar pailgėjo.  

Britų dienraštis "The Guardian" aprašė kurčio buhalterio Timo Stanley draugystę su "padėjėju", 28 centimetrų Jimmy, nesveriančiu nė keturių kilogramų. Specialiuose kursuose mažasis spanielis išmoko reaguoti į kasdienius garsus: žadintuvą, durų skambutį, telefoną ar gaisro pavojų. Išgirdęs kurį nors iš jų, šuo baksnoja Timą letena ir veda prie garso šaltinio.

Jimmy išmoko pranešti šeimininkui ir apie nekasdienius įvykius - gaisrą (arba bent dūmus), dujų kvapą ar greitosios medicinos pagalbos automobilio signalą. Kiekvienu atveju jis signalizuoja pavojų baksnodamas letena, paskui atsigula specialia poza, išreiškiančia konkrečią grėsmę.

Specialistai, mokantys šunis padėti kurtiems asmenims, tvirtina, jog konkretaus kodo lengviau išmokyti šunį negu jo būsimąjį šeimininką.

Boguslawas Gorny, Kanadoje dresuojantis šunis neįgaliesiems, taip aprašo vieną atvejį: "Ketverių metų kolis Sparkas ir jo savininkė Janet jau dvejus metus bendradarbiauja su terapeutu, gydančiu tarties defektus. Aštuonmečiui Robertui, pavėluotai besivystančiam vaikui, dirbant su šunimi siekta pagerinti tartį, sustiprinti atmintį ir dėmesio koncentraciją. Ant kabineto grindų buvo išdėliota keliolika daiktų. Robertas turėjo liepti šuniui atnešti didžiausią. Berniukas parodė ranka pintą krepšį, bet nerišliai ištarė žodį. Sparkas krustelėjo, lyg ir norėjo pulti atnešti nurodyto daikto, bet Janet beveik nepastebimu judesiu jį sulaikė. Terapeutas pagyrė vaiką už tai, kad parodė didžiausią daiktą, ir paprašė pakartoti šuniui, ką turi atnešti. Berniukas labai norėjo ištarti žodį "basket" (krepšys), šuo įsitempęs jo laukė. Pagaliau tylą nutraukė žodis "basket", ištartas lėtai, bet aiškiai; šuo šoko iš vietos ir po sekundės tupėjo priešais berniuką su krepšiu dantyse. Jokie gydytojo ar tėvų įkalbinėjimai nebūtų privertę Roberto taip susikaupti kaip į jį įsmeigtos kupinos laukimo šuns akys."

Septyniasdešimt du procentai!

Šunis pagalbininkus neįgaliesiems, prikaustytiems prie vežimėlių, Jungtinėse Valstijose pradėta rengti 1974 metais.

8-10 savaičių šuniukas perduodamas "pavaduojančiai šeimai", ten formuojami jo elgesio pagrindai. Iš ten "moksleiviai" patenka į specialistų rankas. Jie mokomi atnešti ir padėti atgal į vietą daiktus, kuriuos pamini šeimininkas, pakelti telefono ragelį, atnešti mobilųjį telefoną, atidaryti ir uždaryti duris, atnešti nurodytą daiktą iš šaldytuvo ir net kai ką nupirkti artimiausioje parduotuvėje.

Šunys globėjai sugeba uždegti arba užgesinti šviesą, padėti žmogui apsirengti ir nusirengti, taip pat sugeba - neįprasto šeimininko elgesio atveju - savo iniciatyva bėgti pagalbos. Specialistai medikai tvirtina, kad šuns pagalba gali vidutiniškai užimti 72 proc. viso laiko, per kurį invalidui reikia kito žmogaus pagalbos. Didžiojoje Britanijoje ir JAV jau mokomi šunys, kurie perspėja epileptikus apie artėjantį priepuolį (už lojimą priepuolio metu šuo apdovanojamas, paskui greitai pradeda atpažinti artėjančio priepuolio požymius, kurių nepastebėjo ligonis ar jo slaugytojai).  

"Draugas, kuris mane išgelbėjo"

Šunims gelbėtojams skirto filmo paskutinė scena visada priverčia žiūrovus ašaroti. Mažas čilietis, paprašytas papasakoti apie savo geriausią draugą, ant kartono piešia didelę šuns galvą. Šitas  aviganis iš amerikiečių komandos K9 surado jį žemės drebėjimo sugriauto namo griuvėsiuose. Filmas remiasi faktais, ta scena nesugalvota filmo autorių. Devynerių metų Victorą surado gelbėtojai.   Išgyvenęs šoką per žemės drebėjimą ir visos šeimos mirtį, jis užsidarė savyje ir atsisakė bet kokių kontaktų su žmonėmis. Iš autizmo jį išgelbėjo artimas kontaktas su su šunimi, dogoterapija.   Vienintelis scenaristo nukrypimas nuo tikrovės buvo tik tai, kad dogoterapijoje dalyvavo šuns gelbėtojas, kuris surado berniuką, ir dar kiti du šunys.

Šunys už grotų

Eksperimentinė programa "Dogs Behinds" įgyvendinama nuo 1987 metų trijuose JAV kalėjimuose. Išklausę specialų kursą kaliniai treniruoja būsimuosius neregių vadovus. Iš pradžių buvo mąstyta tik apie išlaidų sumažinimą, bet vėliau pasirodė, kad už grotų išmokyti šunys daug geriau dirba, nes kaliniai skiria jiems daugiau laiko negu profesionalūs dresuotojai. Užsiėmimai su šunimis darė teigiamą įtaką ir resocializacijos procesui - išėję į laisvę kaliniai lengviau prisitaiko gyventi normaliomis sąlygomis (daugelis ir toliau dirba su šunimis).  

Globėjo globėjas

Michelis Janniesas, neįgalus Lijono gyventojas, gyvena su aviganiu Klemmu. Apie savo šunį sako: "Dokumentuose esu įrašytas jo globėju, nors, mano galva, tai nesusipratimas. Jo dėka galėjau išeiti iš namų, tai jis paduoda man drabužius ir padeda apsirengti,  nusipirkti ko reikia, net kalbėti telefonu. Kartu einame į parduotuves, bet pats negalėčiau nei įsidėti produktų į vežimėlį, nei susimokėti. Klemmas priima mane tokį, koks esu, ir globoja mane. Net kai bėgioja parke, žinau, kad visą laiką mane stebi, visai kaip motina, prižiūrinti vaiką smėlio dėžėje. Esu tikras, kad reikalui esant šuo mane apgintų. Jis mano globėjas, padėjėjas ir apsauginis, o aš? Galiu tik paglostyti, pakalbėti su juo ir atidaryti jam maisto dėžutę."

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"