TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Surengta tarptautinė konferencija E.Tiškevičiaus 200-osioms gimimo metinėms paminėti

2014 04 11 10:40
Vilnius. Litografija, XIX amžiaus 4 dešimtmetis. Dail. K.Račinskis, lit. J.Ozemblovskis.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje Eustachijaus Tiškevičiaus 200-osioms gimimo metinėms paminėti, aptarti svarbiausi biografijos faktai, pilietinės ir visuomeninės aspiracijos, kultūrinė ir mokslinė veikla, jos reikšmė XIX a. ir nūdienos Lietuvos visuomenei.

E.Tiškevičiaus mokslinė veikla ir svarbiausias jo kūrinys – Vilniaus senienų muziejus ir Vilniaus laikinoji archeologijos komisija – XIX a. viduryje buvo vienintelis kultūrinio ir mokslinio gyvenimo centras Lietuvoje. E.Tiškevičius buvo ir ne vienos mokslo draugijos narys: 1843 m. išrinktas Danijos karališkosios šiaurės senienų mėgėjų draugijos nariu, tais pačiais metais jam suteiktas Stokholmo karališkosios meno istorijos ir senienų akademijos senienų istoriko ir korespondento vardas, 1858 m. išrinktas Rusijos imperatoriškosios mokslų akademijos garbės nariu. Turėjo imperatoriaus rūmų kamerjunkerio ir kolegijos asesoriaus titulus.

E.Tiškevičius buvo savo laikmečiui gana kritiškas mokslininkas, archeologas ir istorikas, jis gerai matė ir savo meto, ne tik praeities, Lietuvos aktualijas, jas vertino būtent Lietuvos raidos ir ateities požiūriu. Lietuva jam buvo ne tik praeities valstybė, o ir gyvas civilizacinis darinys dabartyje bei ateityje.

E.Tiškevičius atsiskleidžia ir kaip novatorius – jis vienas pirmųjų parengė plačią ir sistemingai vientisą studiją apie Lietuvos vienuolynus. 1857 m. ši studija, pavadinta „Istorinė informacija apie Romos katalikų vyrų ir moterų vienuolynus ir jų fundacijas Vilniaus vyskupijoje“, buvo paskelbta periodiniame leidinyje „Vilniaus aplankas“, po metų išėjo atskiru atspaudu ir tapo, ko gero, pirmuoju atskiru leidiniu Lietuvos vienuolynų istorijos tematika.

Istoriografijoje retai pristatoma E.Tiškevičiaus grožinė kūryba, tuo tarpu jo įdirbis literatūros srityje nemenkas: apsakymai, apybraižos (buitinės, kelionių, portretinės), nekrologai. Kūryba buvo spausdinta tiek periodiniuose leidiniuose, tiek atskiromis knygelėmis, dažnai sulaukdavo net kelių laidų. E.Tiškevičiaus literatūrinius gebėjimus liudija ir rankraščiuose likusi poezija. Grožinė literatūra kūrybinėje biografijoje užima gana svarbią vietą.

Vertingas istorijos ir kultūros dokumentas yra ir iki šių dienų išlikęs E.Tiškevičiaus atminimų albumas. Jame įamžinta romantinio kultūrinio bei socialinio Vilniaus kraštovaizdžio dalelė. Albume yra žymių XIX a. asmenybių, mokslininkų, literatų bei kultūros veikėjų – Mikalojaus Malinovskio, Ignacijaus Chodzkos, Antano Eduardo Odineco, Vladislovo Sirokomlės, Tomo Zano, Juozapo Ignacijaus Kraševskio, Lucjano Siemieńskio – autografų ir eilėraščių.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi Lietuvoje išlikę unikalūs Vilniaus senienų muziejaus archeologijos rinkiniai, kurių dalį sudaro muziejaus įkūrėjo E.Tiškevičiaus surinkta kolekcija.

Daug vertingos medžiagos apie E.Tiškevičiaus gyvenimą ir veiklą galima rasti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Konferencijos dalyviai aplankė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengtą E.Tiškevičiaus fondo parodą.

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais parengs ir išleis mokslinėje konferencijoje perskaitytų pranešimų rinkinį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"