Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Sutemų paukštis savo paslaptis išsaugo

 
2011 06 11 0:00
Stulgys - didelis slapukas.
Stulgys - didelis slapukas.

Vienas rečiausių mūsų krašto sparnuočių - stulgys - vėl pastebėtas Žuvinte.

Baigiantis pirmai birželio dekadai, slapukas paukštis stebėtas pelkės pakraštyje. Neįprastas jo elgesys leidžia manyti, kad stulgiai šįmet peri mūsų rezervate.

Stulgio elgsena, kad paukštis šviesiu paros metu viliotų nuo lizdo ar jauniklių, Žuvinto biosferos rezervate iki šiol nebuvo stebėta. Pabaidytas iš šlapios viksvinės pievos neramus paukštis nuskrido vos keliasdešimt metrų, leidosi, vėl kilo ir paskridęs dar kelis metrus nutūpė į šalia esantį rapsų lauką. Stulgiui būdingos manieros: visas tik pučiasi, uodega išskleista ir užriesta, neria tolyn pažeme, kad tik išliktų nepastebėtas. Pajutęs, kad pavojus negresia, slapukas pakyla į orą ir nerangiai leidžiasi į pirmo pakilimo vietą. Paprastai taip elgiasi perintys ar jauniklių turintys sparnuočiai.

Teritorija, kurioje aptikome stulgį, - Dambavaragio pelkė Kiaulyčios botaniniame-zoologiniame draustinyje. Čia esančios šlapios pievos patrauklios ne vienai retai paukščių rūšiai. Jas perėti mielai renkasi meldinės nendrinukės, mėlyngurklės, pievinės lingės, švygždos, griežlės.

Žuvinto biosferos rezervate kiekvienas stulgio stebėjimas - labai svarbi naujiena. Įtarimų, kad jis čia nuolat gyvena ir galbūt peri, būta ir anksčiau. Dažniausiai jau sutemus šis paukštis buvo girdimas ar pastebimas tose pačiose Dambavaragio pievose, Epušės pusiasalyje. Pernai stulgiai stebėti Amalvo polderyje.

Stulgiai - keliaujantys, klajojantys paukščiai, jų veisimosi periodas nėra aiškiai apibrėžtas, todėl iš tikrųjų sunku patvirtinti, kad šis itin retas sparnuotis čia peri. Geriausias įrodymas būtų surasti jo lizdą, bet to padaryti dar niekam rezervate nepavyko. Paslaptingas naktinis šio paukščio gyvenimo būdas neleidžia mums žinoti apie jį tiek, kiek norėtume.

Perinčių stulgių dabar aptinkama tik devyniose pasaulio valstybėse. Jie nesudaro porų, todėl populiacija įvertinama per tuoktuves susirenkančių į jas patinų skaičiumi. 2010 metų tyrimų duomenimis, Lietuvoje užregistruota tik apie 100 tuoktavietes lankančių patinų.

Spėjama, kad XIX amžiuje stulgių mūsų krašte dar buvo gausu, jie netgi medžioti. Vėliau manyta, kad šie paukščiai Lietuvoje išnyko. Šiais laikais stulgys yra globaliai nykstantis ir vienas rečiausių Lietuvoje perinčių paukščių. Jį saugo ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos įstatymai, įvairūs tarptautiniai teisės aktai bei susitarimai. Lietuvoje stulgys priskiriamas Raudonosios knygos 1(E) išnykstančių paukščių kategorijai, jis įtrauktas į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"