TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas – po 5 metų

2015 07 11 9:10
iamyourteacher.com nuotrauka

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vadovė Saulė Vingelienė kol kas nemato pagrindo atsisakyti planų per penkerius metus suvienodinti lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientų lietuvių kalbos brandos egzamino įvertinimą, nors tautinių mažumų atstovai net ir leidžiant padaryti daugiau klaidų dažniau neišlaiko egzamino ir gauna mažiau šimtukų.

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šiemet išlaikė 90,11 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, ir 83,95 proc. besimokiusiųjų mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Šimto balų įvertinimą gavo 1,15 proc. kandidatų iš mokyklų, kuriose mokoma lietuvių kalba, ir 0,18 proc. - iš mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis.

„Šiemet, kai nurims egzaminų šurmulys, reikės tiesiog galvoti, ką daryti. Šiaip logiška yra pirmiau pagriežtinti, pavyzdžiui, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo reikalavimus, nes iš esmės raštingumui yra daugiausia dėmesio skiriama iki dešimtos klasės (...). Bet nacionaliniai moksleivių pasiekimų tyrimai rodo, kad aštuntokų raštingumas - ar iš tautinių mažumų, ar iš lietuviškų mokyklų - jau supanašėja. Galbūt tiems vaikams užaugus, o jie išaugs dar truputį anksčiau negu mes suvienodinti žadame, turėsime galimybę ramiai suvienodinti reikalavimus“, - BNS sakė S.Vingelienė.

NEC vadovės aiškinimu, po kelerių metų brandos egzaminus laikysiančių tautinių mažumų mokyklų abiturientai turi laiko, kuris reikalingas kalbos mokymuisi.

„Jie ilgesnį laiką turės pasiruošti, jeigu mes aiškiai jau dabar sakome, kad egzaminas vienodas, tai ir pagrindinėje mokykloje besimokantiems aišku, kad reikia investuoti į kalbos mokymąsi ir ta investicija, ko gero, vyksta“, - sakė S.Vingelienė.

Anot jos, prastesnį tautinių mažumų abiturientų pasirodymą per lietuvių kalbos brandos egzaminą gali lemti tai, kad jie yra pervertinami mokykloje ir mano gerai mokantys kalbą. Dėl šio galimo pervertinimo mokyklose daug dėmesio skiriama šių mokyklų mokytojų kvalifikacijai.

„Kol kas didelės analizės padaryti negalime, bet pirminė analizė rodo, kad, ko gero, mokyklose tautinių mažumų kalba yra aukštesni įvertinimai mokiniams rašomi. Kai gauna dešimtuką, mokinys galvoja, kad jis tikrai moka kalbą, bet kai reikia rašyti rašinį per egzaminą, pasirodo, kad tas rašinys tiek nevertas, kiek jis gaudavo mokykloje“, - aiškino S.Vingelienė.

Lengvatų vertinant tautinių mažumų moksleivių egzaminą turėtų nelikti iki 2020 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"