TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Švariausioje sostinėje gerai, kai pučia vėjas ir lyja

Pesimistams, kurie keiksnoja rudenišką lietų ir vėją, aplinkosaugininkė Zita Šilienė siūlo optimizmo dozę: tokiomis dienomis kvėpuojame kur kas švaresniu oru.

"Šio rudens pradžioje maždaug mėnesį laikėsi anticiklonas. Šiek tiek pasistumia ir vėl grįžta. Saulėti, gražūs orai, silpnas vėjas, jokio lietaus. Ne itin palankios sąlygos teršalams sklaidytis. Kas išmetama, tas lieka ore. Vos per keletą dienų prisikaupė nemaža teršalų koncentracija, - prisiminė Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Z.Šilienė. - Todėl mums, aplinkosaugininkams, smagu, kai būna ir drėgna, ir vėjuota. Vadinasi, oras švarus."

Oro užterštumą lemia išmetamų teršalų kiekis ir jų sklaidos sąlygos. Kartais, pasak aplinkosaugininkės, net labai daug teršalų gali patekti į atmosferą, tačiau jų nepastebime, nes yra greitai išsklaidomi. O kartais būna priešingai: dėl silpno vėjo ir vadinamosios inversijos oras tiesiog stovi vietoje, nesisklaido, ir teršalų, nors jų nedaug buvo išmesta, per kurį laiką prisikaupia.

Lietuvoje dažniausiai palankios sąlygos teršalams išsisklaidyti, todėl oro užterštumas yra vienas mažiausių Europoje. Gal šiek tiek didesnis nei Skandinavijos kraštuose, nes ten sąlygos dar palankesnės. Didelis oro užterštumas būna Centrinėje ir Pietų Europoje. Iš ten teršalų, kai būna pietinės pernašos, atkeliauja ir į Lietuvą. Tada jų koncentracija ore padidėja ir gali net viršyti vadinamąsias ribines vertes, nors tuo metu mūsų krašte teršalų išmetimas ir būtų įprastas.

Net ir ozonas

Teršalams, kurie į atmosferą patenka daugiausia dėl žmonių ūkinės veiklos, vadinamąsias ribines vertes, t.y. vidutinę leistiną metinę ir vidutinę leistiną paros koncentraciją, reglamentuoja Europos Sąjungos (ES) teisės aktai. Tarp tokių teršalų pirmiausia minėtinos kietosios dalelės, sieros dioksidas, azoto dioksidas, anglies monoksidas, ozonas. Kai kuriems metalams kol kas nustatytos tik siektinos vertės. Jos įsigalios nuo 2012 metų.

Oro užterštumo indeksas apskaičiuojamas iš kietųjų dalelių, sieros dioksido, azoto dioksido ir anglies monoksido koncentracijos, tačiau tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje didžiausių problemų kyla būtent dėl kietųjų dalelių. Kai kuriems Europos regionams dar aktualus ozonas ir azoto dioksidas, kur kas rečiau - sieros dioksidas.

Labiau šiltiesiems kraštams galintis pakenkti ozonas yra vadinamas antriniu teršalu, nes jo beveik neišmetama per jokius gamybos procesus. Jis susidaro atmosferoje iš kitų teršalų. Iki tam tikro kiekio ozonas gali būti ir naudingas, tačiau didesnės koncentracijos tampa teršalu. Kaip ir kiti teršalai gali pakenkti žmonių, gyvūnų kvėpavimo takams, taip pat augmenijai ar net pastatams, nes skatina tam tikrus irimo procesus. Z.Šilienė patikslino, kad maždaug 18 kilometrų aukštyje yra kitas, vadinamasis gerasis ozonas, saugantis mūsų atmosferą nuo pražūtingų saulės spindulių. Šiek tiek jo turbūt nusileidžia arčiau žemės, todėl tokiose švariose kalnų valstybėse kaip Šveicarija ar Austrija būna didesnė jau teršalu virtusio ozono koncentracija. Šiltuosiuose kraštuose vasaromis ozono koncentracija taip pat palyginti didelė, nes jam susidaryti atmosferoje palankios sąlygos - aukšta temperatūra. Kartais iš pietinių šalių ozono atkeliauja ir į Lietuvą. Mūsų krašte ozonas gali susidaryti labai retai, nebent per karščius, kai didelė kitų teršalų koncentracija.

Lengva įkvėpti

Oro kokybei valdyti pirmiausia reikia teršalų koncentracijos stebėjimų ir matavimų. Kietosios dalelės Lietuvoje pradėtos matuoti nuo 2003 metų, rengiantis stoti į ES. Anksčiau buvo matuojamos dulkės, t. y. bet kokio dydžio kietosios dalelės. ES valstybėse privaloma stebėti mažesnių kaip 10 mikronų skersmens kietųjų dalelių koncentraciją, nes kuo jos smulkesnės, tuo pavojingesnės - lengviau galima įkvėpti.

Pertvarkius oro kokybės monitoringo tinklą Lietuvoje, kietųjų dalelių, kaip ir kitų teršalų, koncentracija pradėta matuoti automatiškai, t. y. nepertraukiamai, devyniuose miestuose. Vilniuje yra keturios oro kokybės tyrimų stotys, Kaune ir Klaipėdoje - po dvi, Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje - po vieną. Jas išlaikyti brangiai kainuoja, todėl statomos ten, kur būtini nuolatiniai matavimai, paprastai sakant, yra didelė teršalų koncentracija.

"Iš stočių gaunami duomenys analizuojami. Apskaičiuota vidutinė metinė koncentracija lyginama su ribine verte, o kiekvienos paros koncentracija - su paros ribine verte, - aiškino Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja. - Dar yra reikalavimas, kad paros ribinė vertė nebūtų viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus. Aišku, blogai tą dieną, kai vidutinė paros koncentracija viršija ribinę vertę, tačiau jei per metus nesusirenka daugiau kaip 35 tokios dienos, padėtis, kaip rodo tyrimai, dar nėra tokia bloga."

Didžiausias užterštumas kietosiomis dalelėmis Lietuvoje kaip tik ir užfiksuotas 2003 ir 2004 metais. Kai kuriose stotyse buvo viršyta tiek vidutinė metinė, tiek vidutinė paros koncentracija. Tikriausiai visi prisimena 2003 metų vasaros karščius, kai daug kur degė durpynai. Tais metais, pavyzdžiui, Vilniuje, vienos oro kokybės tyrimų stoties duomenimis, buvo 118 dienų, kai viršyta ribinė paros vertė, kitoje stotyje užfiksuotos - 96, Šiauliuose - 64, Panevėžyje - 45, Kaune - 44 dienos.

Kol lietus nuplaus

Tik Naujojoje Akmenėje ir Mažeikiuose nė vienais metais per visą tyrimų laikotarpį nebuvo užfiksuota daugiau kaip 35 dienų, kai viršyta ribinė paros vertė. Kaip aiškino aplinkosaugininkė, gamyklos, kurios ten galėtų teršti, yra gana toli nuo miestų ir teršalai juos ne visada pasiekia. O patys miestai palyginti nedideli ir transporto juose nedaug. Transportas bene daugiausiai ir teršia.

Galima sakyti, kuo didesnis miestas, tuo daugiau taršos šaltinių ir didesnis užterštumas. Beveik kasmet, pasak Z.Šilienės, būna pavasarinis taršos periodas, kai nutirpus sniegui gatvėse gausu visokių šiukšlių ir dulkių. Kol žaliuosiuose plotuose žolė dar nesudygusi, gali būti pakeliamos ir prie gatvių esančio dirvožemio dalelės. Jei naktimis dar pasitaiko minusinė temperatūra, gatvės gal net barstomos druska, kad nebūtų slidu. Jos ir taip susikaupia per žiemą. Savivaldybės nespėja, o gal ir neskuba valyti gatvių, nes brangiai kainuoja. Lieka laukti, kol lietus jas nuplaus.

"Greičiau išvalius, pavasarinis pikas būtų trumpesnis, - pabrėžė aplinkosaugininkė. - Kai kuriais metais tas periodas užtrunka nuo kovo vidurio iki balandžio ar dar ilgiau - iki gegužės mėnesio. Orai šilti, sausi, teršalų sklaida bloga, o prie transporto priemonių ir energetikos įmonių išmetamų kietųjų dalelių, tolimųjų pernašų iš kitų regionų atnešamų teršalų, dar prisideda gatvėse keliamos dulkės."

Vasarą užterštumas pirmiausia priklauso nuo oro sąlygų. Jei būna drėgna, lietinga, vėjuota, pavyzdžiui, kaip 2007 ir 2008 metais, kai vasaros, pasak pašnekovės, beveik ir nepajutome, kietųjų dalelių koncentracija beveik nepadidėja. Pastaruosius dvejus metus, nors vasaros buvo labai karštos, tačiau ir lietingos, taip pat neužfiksuota tokių atvejų, kad padidėjęs oro užterštumas truktų keletą dienų.

"Rudenį visi laukiame bobų vasaros, tačiau tuomet susiklosto tokios oro sąlygos, kad teršalai nesisklaido. Be to, jų dar atnešama iš pietinių regionų, - kalbėjo oro kokybės vertinimo specialistė. - Rudenį taip pat gali būti užterštumo kietosiomis dalelėmis pikas. Jis gali trukti kelias dienas, vieną, o gal ir dvi savaites."

Žiemą toks periodas gali būti per šalčius, kai kietųjų dalelių svarbiausias šaltinis, be transporto, energetikos ir pramonės įmonių, taip pat pernašų iš kitų kraštų, tampa kūrenimas. Ypač, kaip pabrėžė Z.Šilienė, individualiuose namuose. Miestų katilinės turi vieną,  aukštą kaminą. Išmetamos kietosios dalelės gali būti nunešamos toliau ir mieste net nejuntamos. Be to, katilinės, deginančios dujas, mažiau teršia, o individualūs namai dažniausiai šildomi kietuoju kuru. Žinoma, dar svarbu, kokios būna žiemos. Kai jos švelnios, nešaltos, kietųjų dalelių išmetama mažiau nei per šalčius. Kitas dalykas, užėjus šalčiams, paprastai vyrauja anticiklonas ir sąlygos sklaidai būna blogos. O per cikloną teršalus išsklaido vėjas ir lietus. 

Iš pietų ar šiaurės

Po didžiausios taršos 2003 ir 2004 metais kietųjų dalelių koncentracija po truputį mažėjo. Pasak aplinkosaugininkės, 2008 ir 2009 metais nė vienoje stotyje nebuvo užfiksuota atvejų, kai viršytos ribinės vertės. Žiemomis beveik nebuvo sniego. Dažnai lijo. Iškritęs sniegas greitai nutirpdavo. Visą laiką buvo šlapia, drėgna ir vėjuota. Pavasarinio piko išvengta, nes savivaldybės irgi stengėsi kaip galėdamos greičiau išvalyti gatves. Vasara irgi pasitaikė drėgna, todėl visas tas laikotarpis buvo labai palankus teršalams išsisklaidyti. Vilniui, 2009 metų Europos kultūros sostinei, kuo puikiausiai tiko švariausios Europos sostinės titulas. Su juo galėjo lygintis nebent Talinas - ne itin didelis ir šiauresnis miestas. Didiesiems, milijoniniams miestams, kaip pabrėžė Z.Šilienė, vis dėlto sunku išvengti taršos.

Kai 2010 ir 2011 metais į Lietuvą grįžo šaltos žiemos, kietųjų dalelių koncentracija vėl padidėjo. Daugiausia ribinės vertės viršijimo atvejų užfiksuota žiemos mėnesiais, per šalčius. Šiemet didžiuosiuose Lietuvos miestuose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose jau prisikaupė, Oro kokybės vertinimo skyriaus duomenimis, šiek tiek daugiau nei 30 dienų, kai viršyta ribinė paros vertė. Klaipėdoje tokių dienų užfiksuota mažiau, nes prie jūros vis dėlto dažniau būna vėjuota ir truputį kitokios sąlygos teršalų sklaidai.

"Iki metų galo liko mažiau kaip mėnuo ir dar gali pasitaikyti tokių dienų, - prognozavo Z.Šilienė. - Kai nėra vėjo, nors ir drėgnas oras, rūkas, sąlygos palankios teršalų koncentracijai didėti. Kietosios dalelės užsikabina už skysčio lašelių ir gali po truputį kauptis. Ypač jei ūkanotas periodas trunka ilgai."

Europos mastu didžiausias užterštumas dažniausiai būna Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos trikampyje. Ten išplėtota pramonė, kasamos ir kūrenamos rudosios anglys. Tarkim, Čekija, viena tų valstybių, kuriose daugiausia viršijamos ribinės vertės, pripažįsta, kad kūrenamos vietoje iškasamos rudosios anglys yra labai taršios kietųjų dalelių, tačiau švaresnis kuras elektra būtų labai brangus. Lenkijoje, net kurortinėje vietovėje Zakopanėje, dėl kūrenimo daugiau nei pusė lapkričio dienų viršytos ribinės paros vertės. O Krokuvoje, nors miestas senovinis, tačiau išplėtota metalurgijos pramonė, net dviejose stotyse nepasitaikė nė dienos, kad nebūtų viršyta kietųjų dalelių ribinė vertė.

Dažnai didelis užterštumas fiksuojamas - tikriausiai dėl intensyvaus transporto eismo - Belgijoje ir Nyderlanduose. Tokiu karštuoju tašku galima vadinti ir Italijos šiaurę. Tik epizodiškai didelis užterštumas fiksuojamas Ispanijoje, kitose valstybėse.

Šiauriniuose kraštuose dažniausiai būna švaru, todėl sulaukę pernašų iš šiaurės, galime tikėtis, kad pašvarės ir buvęs užterštas oras Lietuvoje. Pasak aplinkosaugininkės, kartais dėl pasikeitusios pernašos kietųjų dalelių koncentracija sumažėja net per vieną naktį. Žinoma, jų galime sulaukti iš pietinių pernašų.

Kad ir kaip ten būtų, šie metai Lietuvoje, oro kokybės vertinimo specialistės tikinimu, užterštumu neišsiskirs ir tikrai nesusilygins su 2003-iaisiais. Gali būti panašiai kaip pernai ar net mažiau dienų, kai užfiksuotas didelis užterštumas. O jei gruodį susiklostys palankios sąlygos teršalų sklaidai, 2011-uosius galėsime priskirti prie švariausių metų.

Prievolės ir supratimas

"Tam, kad padėtis gerėtų ar bent neblogėtų, yra teisės aktai, kurie numato prievolę tam tikroms institucijoms, - pabrėžė AAA Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Z.Šilienė. - Pavyzdžiui, pramonės įmones lengviau kontroliuoti, nes jos kas penkerius metus turi atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Savivaldybių priedermė, kad kuo anksčiau pavasarį būtų išvalytos gatvės. Jas reikėtų nuolat, ne tik pavasarį, valyti. Plaunant gatves pavasarį ir vasaros mėnesiais, kai prisikaupia dulkių, poveikis oro švarumui būtų akivaizdus. Taip pat būtina gatves tvarkyti, kad neliktų duobių, nes pravažiuojantys automobiliai sukelia jose susikaupusias dulkes. Dar daugiau dulkių miestuose, kai neasfaltuotos gatvės ar negrįsti šaligatviai. Taip pat būtinos apylankos, kad per centrą nevažiuotų sunkiasvoris transportas.

Kita vertus, reikėtų šviesti visuomenę, kad tokiais periodais, kai didelis oro užterštumas, mažiau važinėtų automobiliais. Gaila, kad dviračiai Lietuvos miestuose dėl nepritaikytų gatvių nėra tokie populiarūs kaip Danijoje ar Olandijoje. Turbūt dar sunkiau įgyvendinama priemonė skatinti gyventojus deginti ekologišką kurą. Tik turtinga valstybė galėtų dotuoti."

Gali žinoti kiekvienas

AAA tinklalapyje kiekvieną dieną pateikiama informacija, ar buvo ir kuriuose miestuose viršyta ribinė paros vertė. Kai kurie duomenys atnaujinami kas valandą. Kam įdomu ir svarbu, gali pasitikslinti, pasirinkę stotį, teršalą, periodą. Apskaičiuotas oro užterštumo indeksas, kad būtų lengviau orientuotis, žymimas spalvomis. Jei melsva ir žalsva - nieko blogo. Kuo intensyvesnė spalva (nuo rudos iki raudonos), tuo didesnis užterštumas. Kai kurių Lietuvos oro kokybės tyrimų stočių gaunami ozono ir kietųjų dalelių koncentracijos duomenys pateikiami tiesiogiai į Europos stebėjimų tinklą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"