TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Šveicarijos aukštojo mokslo sistema: daugiau skirtumų ar panašumų

2014 02 10 11:30
Šveicarijos studentų atstovas D.Fitze.

Ne paslaptis, kad aukštojo mokslo sistema Lietuvoje turi trūkumų, dėl kurių nuolatos verda įvairios diskusijos. Vis dėlto spragų švietimo sistemoje turime ne tik mes. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės organizuotoje tarptautinėje konferencijoje ,,Socialinės dimensijos gerinimas universiteto aplinkoje“ buvo pristatyta vienos turtingiausių bei stabiliausių pasaulyje laikomų valstybių – Šveicarijos – aukštojo mokslo sistemos padėtis.

Apie ją pasakojo Šveicarijos nacionalinės studentų sąjungos Vykdomojo komiteto narys Dominikas Fitze.

Studijos trumpesnės ir lankstesnės

Šveicarijoje bakalauro studijos trunka ne ketverius, o trejus metus, metais trumpesnės ir doktorantūros studijos. Tik magistro studijų programos abiejose valstybėse yra vienodos trukmės. Tačiau, pasak D.Fitze's, studijos Šveicarijoje yra ne tik trumpesnės, bet ir gerokai lankstesnės.

„Negalima pasakyti, jog taip yra visose aukštosiose mokyklose – labai dažnai jos turi didžiulę autonomiją, taip pat ir skirtingas studijų sistemas, – tačiau dažniausiai studijos yra gana lanksčios. Studentai per trejus bakalauro studijų metus gali įgyti tiek pagrindinį, tiek gretutinį laipsnį. Taip yra todėl, kad bakalauro studijos suvokiamos kaip bendrasis universitetinis išsilavinimas, o normalus specializavimasis bei gilinimasis į tam tikras sritis prasideda tik magistro studijose“, – apie šveicarišką studijų modelį pasakojo Šveicarijos studentų atstovas.

Žinoma, aukštoji mokykla nėra vienintelis studijų lankstumo kintamasis. Studijų lankstumas taip pat priklauso ir nuo studijų krypties, kuriai priklauso studijų programa. Pavyzdžiui, gamtos, fizinių ir technologinių mokslų atstovai turi mažesnę galimybę pasirinkti studijuojamus dalykus savo studijų programose, nes turi daugiau privalomų dalykų nei socialinių ir humanitarinių sričių studentai, kurie turi didesnę laisvę rinktis tai, ką nori studijuoti. Bet VSS-UNES-USU (Šveicarijos studentų sąjungos oficialus pavadinimas) atstovas pabrėžė, jog tai tik viena medalio pusė. Jei pažvelgtume į profesorių lankstumą skirtingose srityse, pamatytume visiškai priešingą variantą.

„Tarp privalomų studijuoti dalykų visose gamtos, technologijų ir fizinių mokslų programose yra ir socialinių bei humanitarinių sričių dalykų. Šveicarijos federaliniame technologijos institute tokių bendrauniversitetinių dalykų numatyta beveik vieneri metai. Šveicarijoje universitetams labai svarbu, jog bakalaurą baigęs asmuo tikrai būtų įgijęs platų, universitetinį išsilavinimą“, – teigė D. Fitze.

Gamtamoksliai Šveicarijoje palankiau priima ir tas naujoves, kurios susijusios su studijomis, dėstymo metodais. D.Fitze's teigimu, problemų beveik nekyla ugdant bendrąsias fizinių, technologinių mokslų studentų kompetencijas – dėstytojai tam teikia ypatingą reikšmę. Tačiau tai ne visuomet taisyklė socialiniams ar ypač humanitariniams mokslams, kai labiau linkstama orientuotis į žinių suteikimą, o ne kompetencijų ugdymą.

Taip pat, jo teigimu, nekyla sunkumų norint prasitęsti savo studijas ar studijuoti dalykus, kada tau patinka. Individualus studijų planas – veikiau taisyklė, o ne išimtis kaip Lietuvoje. Baigiamųjų darbų vertinimas taip pat vyksta ne iš anksto nustatyta data, bet tada, kai studentas tam yra pasiruošęs. Tiesa, baigiamųjų darbų gynimą, įprastą Lietuvoje, Šveicarijoje pakeitė individualūs baigiamojo darbo dėstytojų įvertinimai, tad gynimo procedūros vyksta nebent išimtiniais atvejais perdoktorantūros studijas.

Daugiau paramos studentams

Šveicarijoje daug dėmesio skiriama studentų nefinansinei paramai. Prie to stipriai prisideda ir studentų savivaldos, kurioms priklauso knygynai, kavinės, teikiamos įvairios kitos paslaugos. Studentų savivaldos Šveicarijoje rūpinasi ir studentų apgyvendinimu bei teisinėmis, karjeros konsultacijomis.

„Kiek teko išgirsti bendraujant, Lietuvoje taip pat yra tokių pavyzdžių. Ne visose studentų savivaldose, bet senesnėse ir didesnėse, jų tikrai galima rasti. Tokios paslaugos yra teikiamos už minimalų mokestį arba nemokamai, todėl yra itin reikalingos ir naudingos studentams. Manau, jog tai ypač svarbu. Lygindamas Šveicarijos ir Lietuvos sistemas suprantu, jog tokiems dalykams plėstis Lietuvoje trukdo nepalanki teisinė bazė, bet tikiu, jog Lietuvos studentams pavyks ją pakeisti“, – gerąja studentų savivaldų patirtimi bei lūkesčiais dalijosi šveicaras.

Šveicarijos aukštojo mokslo įstaigose taip pat daug dėmesio skiriama akademinei ir psichologinei studentų paramai. Jei studentas neišlaiko egzamino, jis turi susitikti su atsakingu asmeniu iš administracijos, kad padėtų susidėlioti mokymosi tvarkaraštį, įvertintų, kokiu būdu studentas lengviausiai mokosi ir padėtų tais būdais pasinaudoti, paruoštų studentų artėjančiam perlaikymui.

Studentams teikiama pagalba ir renkantis studijų dalykus: administracijos darbuotojai padeda jiems apsispręsti, kuriuos dalykus reikėtų rinktis, norint gilintis į tam tikrą sritį, arba kurie dalykai labiausiai padėtų geriau parengti savo baigiamuosius darbus.

Finansų trūksta ir Šveicarijoje

Konferencijos pradžioje Šveicarijos studentų sąjungos atstovas pristatė aukštojo mokslo finansavimo problemas. Šveicarijoje finansavimas aukštajam mokslui yra kantonų atsakomybė, todėl padėtis skirtinguose šalies regionuose yra labai įvairi. Dėl šios priežasties VSS-UNES-USU ketina inicijuoti referendumą, kuris padėtų subalansuoti grantų skyrimo sistemą, atversiančią galimybes kiekvienam įgyti aukštąjį mokslą, nepaisant socialinių bei ekonominių veiksnių bei atsižvelgiant į kiekvieno norus ir gabumus.

D.Fitze patikino, kad referendumas yra aktyviai palaikomas studentų: „Reikalingus šimtą tūkstančių parašų mes surinkome dar 2010–2011 metais. Didžiąją dalį – lankydamiesi įvairiuose universitetuose. Beveik nebuvo studentų, kurie atsisakytų pasirašyti dėl šio referendumo, todėl galima teigti, kad visi studentai palaiko mūsų siekius reformuoti sistemą“.

„Šveicarijoje labai brangus pragyvenimas, todėl dažnam studentui tikrai labai trūksta pinigų. Net ir dirbdamas, jis sugeba užsidirbti tik tiek lėšų, kad pakanka nusipirkti maisto ir užsimokėti už būstą. Vos 8 proc. Šveicarijos studentų gauna finansavimą iš savo kantonų, skiriamą atsižvelgiant tik į socialinius kriterijus – studento turimas pajamas. Norint garantuoti, kad padėtis gerėtų – šis skaičius turi išaugti bent iki 20 procentų. Siekiame, jog visi studentai, nepriklausomai nuo jų tėvų finansinės padėtis, galėtų įgyti universitetinį išsilavinimą, tad turime priversti valstybę perorganizuoti finansavimo sistemą taip, kad studentai iš mažesnes pajamas turinčių šeimų turėtų galimybę mokytis universitete“, – pasakojo šveicaras.

Pats D.Fitze mano, jog kiekviena Europos valstybė turi stengtis gerinti savo šalies švietimo sistemą, nes iki šiol niekur nėra sukurtas idealus aukštojo mokslo modelis. „Buvo įdomu per konferenciją palyginti dviejų skirtingų šalių sistemas, diskutuoti su skirtingų sričių atstovais. Mano nuomone, VU SA yra teisingame kelyje į kitokią Lietuvos aukštojo mokslo sistemą“, – teigė nacionalinės Šveicarijos studentų sąjungos atstovas.

Tarptautinė konferencija ,,Socialinės dimensijos gerinimas universiteto aplinkoje“ – pirmoji konferencija Lietuvoje, skirta išimtinai socialinės dimensijos aukštajame moksle problematikai aptarti. Konferencija yra projekto ,,VU SA institucinis stiprinimas“, remiamo Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis, dalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"