TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Sveiki atvykę į Lietuvos ir Europos ateitį

2016 03 15 16:08
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Antradienį, kovo 15 dieną, Saulėtekio slėnyje Vilniuje iškilmingai atidaryti Jungtinis gyvybės mokslų centras (JGMC), Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC) bei jame įrengta interaktyvi Europos branduolinių tyrimų centro CERN paroda „Accelerating Science“.

„Sveiki atvykę į Lietuvos ir Europos ateitį“, – per atidarymo iškilmes sakė Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas. Pasak jo, JGMC ir NFTMC, šis stambiausias Lietuvos mokslo branduolys, daugelį dešimtmečių lems šalies pažangą perspektyviausiose technologijų kryptyse. Čia telksis didžioji dalis iškiliausių Lietuvos mokslininkų, bus kuriamos naujos žinios, stiprės skatinanti pažinti ir suprasti studijų aplinka, gerės sąlygos mūsų mokslininkų elitui realizuoti savo socialinę atsakomybę, teikti aukštos kokybės mokslinių tyrimų paslaugas verslui ir komercializuoti mokslinių tyrimų eigoje besirandančias praktiškas idėjas.

„Kai manęs klausia ar čia atliekami darbai pelnys Lietuvai Nobelio premiją, atsakau, kad tokios premijos nesiranda tuščioje vietoje. O šiandien ši vieta nebe tuščia. Sėkmė priklausys nuo mūsų pačių, kiek gebėsime pasinaudoti naujomis galimybėmis, kiek susitelksime į beribes pažinimo erdves, kiek apsaugosime tikrąsias mokslo vertybes nuo trumpalaikės konjunktūros“, – kalbėjo VU rektorius prof. A. Žukauskas.

VU organizuotose iškilmėse dalyvavo aukščiausi šalies vadovai, įtakingi Europos institucijų atstovai, mokslininkai bei verslininkai. Sveikinimo kalbas sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Jose Angelas Gurria.

Renginyje taip pat vyko trumpa diskusija „Mokslo centrų reikšmė visuomenei ir ateities kartoms“. Įvadinę paskaitą apie didelių mokslo infrastruktūrų vaidmenį visuomenės raidoje skaitė buvęs CERN generalinis direktorius prof. Rolfas Dieteris Heueris.

Naujas etapas

Kaip pabrėžta per atidarymo iškilmes, oficiali mokslo centrų ir CERN parodos „Accelerating Science“ veiklos pradžia žymi naują Lietuvos mokslo pažangos etapą. Tikimasi, kad naujieji centrai padidins Lietuvos mokslininkų galimybes pelnyti Nobelio premiją, taip pat šalies konkurencingumą pasaulyje, padės pritraukti daugiau jaunų, talentingų mokslininkų iš užsienio šalių ir galbūt padės VU patekti tarp 300 geriausių pasaulio universitetų ir aukštųjų mokyklų.

Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė džiaugėsi Lietuvos mokslo laimėjimais. Naujieji pasaulinio lygio mokslo tiriamieji centrai leis, pasak jos, pasiekti dar daugiau. Su EBPO generaliniu sekretoriumi J. A. Gurria taip pat kalbėta, kad Lietuvos mokslas jau yra matomas pasaulyje, tačiau Lietuva dar nesugeba iki galo panaudoti savo mokslo išradimų šalies gerovei kurti. Ir ši pastaba, kaip sakė prezidentė D. Grybauskaitė, yra, ko gero, didžiausia, kokią Lietuva girdi šiandien. Todėl labai svarbu ir toliau investuoti į mokslą bei galvoti, kaip jį pritaikyti šalies žmonių gerovei.

Prie mokslo centrų atidarymo priderinta ir CERN paroda, nes poryt, kovo 17 dieną, CERN Taryba svarstys Lietuvos paraišką dėl asocijuotosios narystės. Labai simboliška, pasak prezidentės D. Grybauskaitės, kad mūsų šalis gali tapti šio prestižinio pasaulinio mokslo tyrimų centro, pasaulinio mokslo avangardo, dalimi.

EBPO generalinis sekretorius J. A. Gurria taip pat pabrėžė, koks svarbus šiuolaikiniam mokslui yra tarptautiškumas. Tarptautinis bendradarbiavimas tiesiog neišvengiamas siekiant kuo geresnių ir greitesnių mokslo rezultatų bei inovacijų. O dviejų modernių mokslo centrų atidarymas yra pavyzdys, kaip Lietuva remia mokslinius tyrimus.

Pasak ministro pirmininko A. Butkevičiaus, šiuo laikotarpiu labai reikia idėjų, mokslo žinių, ypač tokiai šaliai kaip Lietuva, kuri nori ir gali konkuruoti globaliame pasaulyje. Tačiau be mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo vargu ar būtų galima didžiulė pažanga.

Nebe tuščioje vietoje

Į naujuosius Saulėtekio slėnio centrus investuota per 100 mln. eurų. JGMC lyginamas su pačiais moderniausiais pasaulio universitetų gyvybės mokslų centrais. Jo pagrindinis tikslas – sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų erdvę biotechnologijų ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros reikmėms. Čia kuriasi VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutai, Gamtos mokslų fakulteto biologinės katedros, greta – verslo inkubatorius.

JGMC plotas – 24 tūkst. kvadratinių metrų. Šiame centre pagal gyvybės mokslų studijų programas studijuos 800 studentų, 160 doktorantų, dirbs 200 mokslinio ir pedagoginio personalo. Jiems įrengtos 24 auditorijos, 10 mokomųjų mokslinių laboratorijų, 3 kompiuterių klasės, 23 moderniausia įranga aprūpintos atviros prieigos mokslinės laboratorijos, savarankiškoms studijoms skirtos darbo vietos.

JGMC atviros prieigos principu veikia 9 biotechnologijų ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrai.

NFTMC – didžiausiame technologinės ir mokslo tyrimų paskirties pastate Lietuvoje – susitelks keturios pagrindinės technologijų kryptys: puslaidininkinė nanotechnologija, organinių medžiagų technologijos, chemijos technologijos ir lazerių bei šviesos technologijos. NFTMC jungia trijų skirtingų mokslo institucijų padalinius – FTMC, VU Fizikos fakultetą, dalį VU Chemijos fakulteto, VU Taikomųjų mokslų bei Teorinės fizikos ir astronomijos institutus. Trys čia įkurtos laboratorijos priklausys Vilniaus Gedimino technikos universitetui.

Keturių aukštų, daugiau nei 27 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse įkurta didžiausia ir moderniausia Lietuvoje ir Baltijos šalyse fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė. Centre veiks 46 mokslinės laboratorijos ir jų grupės, kurių moksline ir technologine infrastruktūra galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir verslo atstovai. Šiuolaikinė mokslo infrastruktūra suteiks pačias geriausias sąlygas tyrėjams – vienu metu mokslinius tyrimus atlikti, plėtoti eksperimentus galės per 700 mokslininkų ir studentų.

Atvira lankytojams

VU organizuota, pasak rektoriaus A. Žukausko, fantastiškoji CERN paroda „Accelerating Science“ lankytojus supažindins su didžiausiomis Visatos ir mokslo paslaptimis. Apie šiuolaikinius fundamentalius tyrimus CERN parodoje kalbama itin vizualiai, suprantamai ir įdomiai.

Paroda atvira lankytojams nuo kovo 16 dienos. Įėjimas nemokamas. Grupėms, pageidaujančioms ekskursijų su gidais, siūloma išankstinė registracija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"