TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Taikomųjų mokslų licėjus - mokykla, kurioje gera

2012 11 22 9:40
Gedimino Trečioko nuotraukos

Į direktorės kabinetą įsiveržė būrys mažiausiųjų, ir visi vienas per kitą ėmė sakyti, kokia ji gera, graži ir kaip jiems patinkanti. "Mes mokomės sakyti šalia esantiems žmonėms gerus žodžius."

Taikomųjų mokslų licėjaus direktorė Aušra Mačiulienė, žinoma, negalėjo atsispirti spindinčioms vaikų akims ir kiekvienam rado gerą žodį. "Dabar mes eisime gerų žodžių sakyti kitiems", - vaikai išskubėjo dalytis gerumo dovanomis.

Šis rugsėjis Taikomųjų mokslų licėjuje - pirmasis. Trys mėnesiai - tai laikas, per kurį net pirmaklasiams praeina pradžios euforija ir visomis spalvomis atsiskleidžia kasdienybė. Ne paslaptis, kad daugelyje mokyklų ir šeimų kasdien sprendžiamas galvosūkis: ką daryti, kad vaikas norėtų eiti į mokyklą? O čia vyksta atvirkštiniai dalykai. "Ką jūs darote, kad mano vaikas net ir sirgdamas veržiasi į mokyklą?" - klausia mokinio, atėjusio iš kitos mokyklos, tėvai. "Pagaliau į mūsų namus sugrįžo ramybė. Anksčiau kiekvieną rytą patirdavau stresą: kaip prikalbinti vaiką eiti į mokyklą? - aiškina kita mama. - Dabar jis pats rytais atsikelia ir ragina paskubėti, kad ir aš spėčiau, kad galėtume kartu pabūti Ryto rate."

Tas grįžtamasis ryšys - tai pats geriausias vertinimas, atsakymas, jog mokykloje tikrai pavyko sukurti aplinką, kurioje galima sėkmingai kurti mokinių, mokytojų ir tėvų bendruomenę, pagrįstą partnerystės, o ne konkurencijos principais.

Pozityvumo užtaisas visai dienai

Kuo ypatingas Taikomųjų mokslų licėjus, kurio veikla remiasi humanistinės pedagogikos principais ir integralaus ugdymo metodais?

Pagrindinis principas - mokykloje svarbus kiekvienas vaikas, ir visi bendruomenės nariai yra lygiaverčiai, nesvarbu, ar būtų aptariami malonūs dalykai, ar sprendžiamos iškilusios problemos. Bendraujama susėdus ratu. Kiekvieno rato dalyvio nuomonė yra reikšminga ir vertinga. Tam būtina išmanyti ne tik amžiaus tarpsnių psichologiją, bet ir integralaus mokymo metodus, kurie diktuoja teisingą situacijos sprendimą. Ratas - forma, neleidžianti bendruomenės narių skirstyti į lyderius ir autsaiderius, galimybė kiekvienam rasti savo vietą ir diktuojanti partnerystės ir bendradarbiavimo principus.

   

Ryto ratas - ypatingas. Juo prasideda kiekviena licėjaus diena. Visi - mokiniai, mokytojai, tėvai - renkasi į ratą, kad keletą minučių pabūtų kartu, pažaistų nekonkurencinį žaidimą, dieną pradėtų mokydamiesi pajusti esantįjį šalia, stengdamiesi perteikti vieni kitiems gerą emociją, padedančią įsikrauti pozityvios energijos visai dienai.

"Vaikai mokosi jausti, kaip glaudžiai esame susiję vieni su kitais, koks bendrumo jausmas mus visus jungia. Juk nuo to, ką jaučiu ir kaip tą išreiškiu, priklauso ir šalia esančio žmogaus nuotaika, darbingumas. Siunčiu tau šypseną ir palankumą, ir iš tavęs sulaukiu to paties. Vaikai sparčiai keičiasi ir savo patirtį perteikia ne tik bendruomenės, bet ir šeimos nariams. Namie jie mėgina taikiai spręst konfliktus ir savo asmeniniu pavyzdžiu lemia jaunesnių brolių ir seserų elgesį, - pasakoja direktorė. - Spręsti, "gesinti" konfliktus vaikai mokomi per pasakas, istorijas, diskutuodami, ieškodami analogiškų situacijų gyvenime. Jie visi labai skirtingi, iš šeimų, anksčiau lankytų mokyklų atsinešę skirtingos patirties. Ikimokyklinio ugdymo grupės mažyliai - labai judrūs, emocingi, nėra ko stebėtis, kad jiems reikia daugiau priežiūros. Mūsų išradingasis mokytojas Leonas greitai rado būdą, kaip juos integruoti į bendruomenę, organizuojant Išminčių pasitarimus. Pasaka, sekama žvakių šviesoje, ne tik padeda nuraminti įsidūkusius, bet ir moko susikaupti, o pasakos situacijų perkėlimas į gyvenimą, jų analizė - sudomina, priverčia mąstyti. Vyresnieji tokioje aplinkoje sparčiai mokosi atsakomybės. Anądien girdžiu sakant: aš - tavo angelas sargas, saugau tave, kad neužsigautum taip greitai bėgiodamas. Ne draudimas, priekaištas, bet apsauga. Galime tik džiaugtis tokiais sparčiai besikalančiais atsakomybės daigais."

Mes kuriame sinergiją

Taikomųjų mokslų licėjaus bendruomenė kol kas nedidelė - priešmokyklinio ugdymo, pradinėse ir penktoje klasėse mokosi 16 vaikų. Su jais dirba 8 mokytojai.

Praktiškai tai - gausi šeima, kurioje kiekvienas vaikas yra išgirstas, pastebėtas ir suprastas. Visi mokiniai, kaip šeimos nariai, dalyvauja ir kitokiose pamokose, vykstančiose Lietuvių kalbos institute, Energetikos ir technikos muziejuje, Jaunimo teatre, kartu verda obuolienę, linksminasi Rudenėlio šventėje, tyrinėja mokyklos kiemo augalus ir vabalus... Žinių ir įspūdžių pasisemia kiekvienas - pagal savo amžių ir galimybes. O to, kas svarbiausia - mokytojų, tėvų ir bendramokslių dėmesio ir meilės - pakanka kiekvienam.

"Mūsų mokykla užima labai tvirtą poziciją: pozityvumas yra stiprybė. Mes siekiame išmokyti vaikus būti pozityvius bendraujant ar siekiant rezultato. Būti geriausias žmogus gali ir nekonkuruodamas. Toje srityje, kur geriausiai atsiskleidžia jo pašaukimas, suklesti jo ypatingos kūrybinės galios, ir suprantama, kad neeikvodamas jėgų nereikalingai konkurencijai, jis gali nuveikti gerokai daugiau", - sako Daiva Daugvilienė.

Taikomųjų mokslų licėjuje nėra geriausių, geresnių ir prastesnių. Kiekvienas vaikas yra vertinga ir nusipelnanti pagarbos asmenybė. Šis humanistinės pedagogikos principas sprendžia vieną iš skaudžiausių problemų šiuolaikinėje mokykloje - patyčių problemą.

"Suprantama, vaikai nuolat bando savo galimybių ribas. Tačiau vyresnieji, mokytojai tam ir yra, kad padėtų jiems tas ribas neskausmingai suvokti. Mums pavyko, kad turime puikią komandą ir kad dirbame nuolat tardamiesi ir mokydamiesi vieni iš kitų. Kartą per savaitę visi renkamės ir kalbamės. Ne tam, jog kritikuotume, bet tam, kad analizuotume iškilusias problemas ir dalytumės patirtimi ieškodami geriausių sprendimų. Tai tikrai veikia. Labai džiaugiuosi, kad susirinko pedagogai, turintys entuziazmo, noro dirbti kitaip. Kolektyvas - jaunas ir ambicingas, kupinas kūrybinių sumanymų ir ateities vizijų. Viena jų - užsienio kalbų mokykla. Mokyklos sėkmė priklauso nuo to, kiek mokytojas geba augti. Tuomet auga ir vaikai", - pasakoja A.Mačiulienė.

   

Kūrybinės dirbtuvės visai šeimai

"Kai vaikas pradeda eiti į mokyklą, keičiasi visos šeimos gyvenimas. Reikia taikytis prie mažojo mokinio dienotvarkės, vakarais jam padėti rengti pamokas, su juo derinti savo atostogas, žinoti mokyklos gyvenimą ir lūkesčius, - teigia D.Daugvilienė. - Tėvams taip pat reikia mokytis. Mes stengėmės iš anksto burti licėjaus mokinių, tėvų ir mokytojų bendruomenę, kuri vienodai suprastų humanistinės pedagogikos principus ir integralaus ugdymo metodus. Pajutome, jog geriausiai bendruomeniškumo jausmas išsiskleidžia tuomet, kai prie stalo susėda visa šeima ir drauge užsiima kūryba. Todėl, be teorinių užsiėmimų, rengiame kūrybines dirbtuves, kuriose kuria ir konstruoja visi kartu ir drauge džiaugiasi rezultatu. Mokyklos pedagogai džiaugiasi, kad tėvai linkę bendradarbiauti, noriai dalyvauja mokyklos gyvenime, savo mintimis ir išgyvenimais dalijasi socialiniuose tinkluose, yra linkę tartis ir atsižvelgti į kitų nuomonę. Vaikai, matydami, kad jų tėvams įdomu tai, ką jie veikia mokykloje, keičiasi tiesiog akyse. Auga jų savivertė, jie anksti išmoksta jausti atsakomybę. Ugdomas visavertis visuomenės narys, kurio pilietiškumas brandinamas kasdien per mažus dalykus, per suaugusiųjų ne deklaruojamą, o akivaizdžiai demonstruojamą darbų ir požiūrių vienovę. Integralaus ugdymo metodas, nukreiptas į partnerystę, susijungimą, bendradarbiavimą, o ne į konkurenciją, randa atgarsį visuomenėje. Taikomųjų mokslų licėjaus direktorės darbo stalo stalčiuje auga krūvelė prašymų nuo kitų mokslo metų priimti naujus mokinius.

"Ugdyk kitaip"

Kiek meilės ir idealizmo reikia, kad sukurtum tokią mokyklą... "Argi uždrausta mylėti? Savo vaiką ir kitus vaikus? Jeigu mokytojas dirba iš pašaukimo, jam nėra gerų ir blogų vaikų. Jis myli visus vienodai, neskirsto į geriausius ir blogiausius, - tikina D.Daugvilienė. - Humanistinės pedagogikos poreikis Lietuvoje - labai didelis, ir naujų kelių bei metodų ieškančių pedagogų - labai daug. Į mūsų organizuotą seminarą "Ugdyk kitaip" iš visos Lietuvos atvyko per 300 mokytojų, kurie ieško bendraminčių ir atliepia savo mintims, metodams. Tarp jų yra visokio amžiaus pedagogų - ir jaunų, ir pagyvenusių. Tokia pat situacija ir pasaulyje. Kuriamos ekologinės, integralaus ugdymo mokyklos, pagrįstos meilės, tolerancijos, pozityvumo principais. Nesiūlau vartoti "šiltnamio" sąvokos. Žmogus turi augti ir tarpti kokybiškoje, ir jo poreikius atliepiančioje aplinkoje, jo prigimtis neturi būti laužoma taikant prie dirbtinių stereotipų, bet puoselėjama tai, kas jame geriausia. Štai Balio salos žalioji mokykla, kurioje mokosi vaikai iš įvairių pasaulio šalių, tiki, kad ugdo laisvas, kūrybingas ir drąsias asmenybes. Būtent tokioje - bendradarbiavimo ir meilės - aplinkoje jie tik ir gali subręsti."

"Integralių ugdymo principų išmokstama. Tik reikia, kad mokykloje veiktų glaudaus bendradarbiavimo sistema, būtų tarpusavyje nuolat tariamasi, diskutuojama ir konsultuojamasi su psichologais, kitais specialistais, kurie į kasdienes situacijas geba pažvelgti tarsi iš šalies. Mes visa tai turime. Svarbiausia, kad mokomės ir augame kartu su savo mokiniais", - tvirtina A.Mačiulienė.

   

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"