Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Tarp Oksfordo ir Vilniaus

 
2016 11 26 6:00
"Aurox Ltd" prietaisai pasiekia ir Honkongą.
"Aurox Ltd" prietaisai pasiekia ir Honkongą. Asmeninio archyvo nuotraukos

Fizikas inžinierius dr. Rimvydas Juškaitis jau 25 metai gyvena Jungtinėje Karalystėje. Tačiau beveik kas mėnesį grįžta į Lietuvą. Pusė mokslininko šeimos gyvena Lietuvoje ir pusė šiuo metu – Anglijoje.

Žmona smuikininkė Rusnė Mataitytė yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė. Vaikai – taip pat muzikantai. Dukra Austėja šiemet baigė smuiko magistrantūrą Kopenhagos konservatorijoje ir dabar aktyviai ieško darbo. Sūnus Rytis studijuoja Gilholo muzikos ir dramos mokykloje Londone.

Lietuvos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuviams laureatas iš Jungtinės Karalystės dr. Rimvydas Juškaitis.
Lietuvos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuviams laureatas iš Jungtinės Karalystės dr. Rimvydas Juškaitis.

„Sakyčiau, pavyzdinė europietiška šeima, – juokėsi dr. R. Juškaitis. – Turiu labai daug priežasčių dažnai lankytis Lietuvoje ir tikrai necharakterizuočiau savęs kaip išvažiavusiojo. Iš tikrųjų gyvenu per dvi šalis.“

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet dr. R. Juškaitis apdovanotas Mokslo premija užsienio lietuviams. Vilniaus universiteto (VU) Lazerinių tyrimų centre mokslininko pradėti skenuojamosios optinės mikroskopijos tyrimai Oksfordo universiteto Inžinerijos mokslų katedroje paskatino naujo didelės skyros optinio tyrimo metodo – struktūrinio apšvietimo mikroskopijos – atsiradimą ir taikymą. Kartu su kolegomis Oksforde dr. R. Juškaitis 2004 metais įkūrė universiteto startuolį „Aurox Ltd“. 2012 metais įmonė įvertinta Jungtinėje Karalystėje prestižiškiausia Karalienės premija už inovacijas. Dr. R. Juškaitis aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos lazerių įmonėmis. Nuo 2009 metų įsitraukė į Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo, vėliau – į „Global Lithuanian Leaders“ veiklą.

Maskva – Vilnius – Oksfordas

„Daug kas gyvenime nutinka šiek tiek atsitiktinai, – „Lietuvos žinioms“ sakė 54 metų mokslininkas. – Visai nesiruošiau studijuoti fizikos, galvojau apie inžineriją. Tačiau turėjau labai gerą fizikos mokytoją ir jis paskatino dalyvauti fizikos olimpiadose. Man labai gerai sekėsi. Vienuoliktoje klasėje laimėjau ir sąjunginę fizikos olimpiadą. Vienas jos vadovų buvo profesorius iš Maskvos fizikos ir technikos instituto. Jis suagitavo studijuoti jų institute, vėliau tapo ir mano daktarinio darbo vadovas. Maskvos fizikos ir technikos institutas buvo geriausias fizikos krypties universitetas tuometinėje Sovietų Sąjungoje, įkurtas po Antrojo pasaulinio karo pagal Masačusetso technologijos instituto modelį rengti fizikus, turinčius labai stiprų inžinerinį pagrindą. Ir mano diplome įrašyta: inžinierius, fizikas tyrėjas.“

Po devynerių metų studijų grįžęs į Lietuvą dr. R. Juškaitis dvejus metus dirbo VU Lazerinių tyrimų centre. 1991 metais, gavęs Atviros Lietuvos fondo stipendiją, vienas pirmųjų išvyko į keturių mėnesių stažuotę Oksfordo universitete.

Prie kuriamo prietaiso ankstyvojo prototipo.
Prie kuriamo prietaiso ankstyvojo prototipo.

„Man pasisekė, kad pataikiau į tokią grupę, dirbusią mane dominančioje srityje, todėl galėjau prasmingai prisidėti – greitai įsitraukti į darbą ir generuoti naujas idėjas, – prisiminė mokslininkas. – Per tuos kelis mėnesius padarėme užtektinai darbų, parašėme du straipsnius, ir jau pati grupė ieškojo man finansavimo, kad galėčiau likti.“

Klasikinės optikos grynuoliai

Optinė mikroskopija, kaip pasakojo dr. R. Juškaitis, – gana sena tyrimų sritis, turinti savo tradicijas, įsišaknijusias idėjas ir labai sėkmingą taikymą. Fizikų inžinierių sukurtais prietaisais naudojasi daugybė kitų sričių mokslininkų. Oksfordo universiteto tyrėjų grupė šioje klasikinės optikos srityje rado naujų aspektų, tokių, anot mokslininko, grynuolių, kurie leido sukurti optinius prietaisus iki šiol nematytomis savybėmis.

„Prieš 20–25 metus tai atrodė visiškai nerealu. Klasikinė optika buvo nurašyta kaip sritis, kurioje dar gali kas nors aktyvaus vykti. Atrodė, daugiausia naujų dalykų nutinka ten, kur lazerių šviesa ypač sustiprinta, koncentruota. Galingos, fokusuotos lazerių spinduliuotės pagrindu galima kurti ir mikroskopijos sistemas, kai netiesinė šviesos sąveika su medžiaga panaudojama labai paprastiems, praktiškiems dalykams – gauti geresnę skiriamąją gebą, trimatį vaizdą, – sakė fizikas inžinierius. – Mūsų grupė parodė, kad visiškai nebūtina eiti į didelės galios, didelio intensyvumo sritį tokioms vaizdinimo savybėms gauti. Jas galima gauti ir truputėlį sugudravus. Manipuliuojant šviesa, naudojama objektui apšviesti.“

Tokia yra struktūrinio apšvietimo mikroskopijos idėja. Nebūtina fokusuoti šviesos spindulio, koncentruoti jo, siekti labai didelio galingumo, galima tiesiog kūrybingai suformuoti jį taip, kad gautą vaizdą atitinkamai apdorojus vaizdinimo savybės bus labai panašios, kaip ir gautosios galingais lazeriais, fokusuotais šviesos šaltiniais.

Šeimos medis: inžinieriai - kairėje, menininkai - dešinėje.
Šeimos medis: inžinieriai - kairėje, menininkai - dešinėje.

Įvertinti Karalienės premija

„Širdies gilumoje vis dėlto esame šiek tiek inžinieriai, – sakė vienas įmonės „Aurox“ įkūrėjų. – Inžinieriui svarbu ne tik atlikti mokslinį eksperimentą, bet ir pasiekti jo praktinę išdavą. Daugelį dalykų, apie kuriuos rašėme moksliniuose straipsniuose, taip pat ir patentavome. Per penkerius šešerius metus esame patentavę 12 ar 13 įvairių prietaisų. Mėginome tuos patentus parduoti, licenzijuoti, kad kompanijos pagal juos gamintų prietaisus. Porą metų taip ir darėme, tačiau kai pamatėme galutinį rezultatą, jis pasirodė apgailėtinas. Pasitarę tarpusavyje nusprendėme: jei patys tų prietaisų nepadarysime, turbūt niekas geriau už mus ir nepadarys, jei iš viso padarys. Tam tikra prasme dviejų dešimtmečių darbas laboratorijoje nueis šuniui ant uodegos. Straipsnius paskaitei ir užmiršai. Visai kitas dalykas, kai pamatai prietaisą, kuris gali praversti darbe.“

Keturių kolegų, daug metų kartu dirbusių Oksfordo universiteto Inžinerijos mokslų katedroje, įkurta įmonė buvo įvertinta Karalienės premija už inovacijas. Prestižinę premiją, neturinčią piniginės išraiškos, kasmet gauna apie 10 kompanijų Jungtinėje Karalystėje. Ji yra turbūt svarbiausia premija, skiriama verslo įmonėms šalyje.

Liepos 6-oji sodyboje Lietuvoje.
Liepos 6-oji sodyboje Lietuvoje.

Lietuviški lazeriai, angliški mikroskopai

Dr. R. Juškaitis jau apie aštuonerius metus nebedirba kasdienio darbo laboratorijoje. Kai nusprendė imtis verslo, į jį perėjo iš karto 100 procentų, nes derinti mokslą ir verslą beveik neįmanoma. Tačiau ryšius su Oksfordo universitetu išlaikė ir turi tam tikrą poziciją universitete. Įmonės „Aurox“ kūrėjai bendradarbiauja su buvusia laboratorija Oksfordo universitete. Taip pat su vieno kolegos, perėjusio dirbti į Imperijos koledžą Londone, laboratorija. Iš jos ateina doktorantų ir studentų atlikti praktikos „Aurox“.

Kompanijoje praktiką atliko ir keletas studentų iš Lietuvos. Vienas kurį laiką ir dirbo „Aurox“. Vėliau įmonė parėmė jo magistrantūros studijas Imperijos koledže ir doktorantūrą Kenterberio universitete. Dabar lietuvis dirba Oksfordo universitete dr. R. Juškaičio buvusio kolegos laboratorijoje.

„Iki šiol bendradarbiauju su „Šviesos konversijos“ kompanija Lietuvoje. Ji yra mano buvusios darbovietės Lazerinių tyrimų centro atžalinė įmonė, kurianti galingus lazerius. Jie mūsų gaminamiems prietaisams šiuo metu nelabai tinkami. Tačiau visą laiką žvelgiame truputį į priekį. Galbūt netolimoje ateityje koks nors bendras projektas ir bus – lietuviški lazeriai ir mūsų mikroskopai, – kalbėjo Mokslo premijos laureatas. – Taip pat turiu gerų kolegų kitose Lietuvos lazerių kompanijose. Bendradarbiaujame su „Altechna“, „Integrated Optics“. Kartais perkame iš jų prietaisų, komponenčių, lazerių. Visada dalyvauju Lietuvos lazerių asociacijos metiniuose sąskrydžiuose ir ne kartą skaičiau ten paskaitas. Kiek įmanoma, stengiuosi prisidėti ir palaikyti ryšius.“

Iš klajojančios tautos

Nors po „Brexit“ referendumo mokslininkai Didžiojoje Britanijoje patyrė šoką ir kol kas dar neaišku, kaip ir kuria kryptimi vyks šis procesas, dr. R. Juškaičio manymu, neturėtų būti dramatiškų pokyčių. Mokslo srityje Didžioji Britanija tikrai liks Europos programose, mokės savo įnašus ir pasiims pinigus, kuriuos dabar pasiima. Ir bendradarbiavimas išliks tose srityse, kuriose jis yra svarbus.

Kur kas reikšmingesni galėtų būti, pasak mokslininko, judėjimo suvaržymai. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje mokslo padėtis yra labai privilegijuota, nes čia veržiasi visi. Trauka didžiulė studijuoti universitetuose, baigti doktorantūrą, dirbti mokslo įstaigose.

„Mokslininkai – klajojanti tauta. Jie tobulėja, auga tik tada, kai keliauja iš vienos grupės į kitą. Visos šalys skundžiasi, kad mokslininkai išvažiuoja, ir šiuo požiūriu Lietuvos padėtis nėra unikali, – sakė dr. R. Juškaitis. – Lietuvoje tikrai niekada nebus tokios kritinės masės, kad mokslas galėtų atskirai plėtotis, apsirūpinti ir išsilaikyti. Visada atsiras kokia nors susisiekiančių indų sistema – šiek tiek išsipila, šiek tiek įsipila. Visa tai galima suformuluoti kaip dramą, bet man atrodo, kad dramos nėra. Mokslininkams svarbiausias dalykas bendrauti su kolegomis, keistis idėjomis, ir tai vyksta tik per judėjimą, keliones.“

Dr. R. Juškaitis neįžvelgia dramos ir dėl studentų, kurie baigę universitetus neranda darbo ar nenori, nesiruošia dirbti pagal specialybę. Mokslininkas 16 metų dėstė įvairių specialybių Oksfordo universiteto studentams: inžinieriams, fizikams, matematikams. Tačiau iš maždaug 200 jų žino tik tris, kurie dirba pagal specialybę. Dauguma nuėjo kitais keliais. Galbūt šiek tiek ir Oksfordo specifika, svarstė jis, kad dar mokslų nebaigusius studentus išgraibsto bankai, konsultacijų kompanijos ir visokios „keistos“ darbovietės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"