TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Tauragiškiai drąsiai ėmėsi pradinukus pažindinti su šachmatų pasauliu

2015 11 09 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kol Švietimo ir mokslo ministerija svarsto, ar įtraukti šachmatų pamokas į švietimo sistemą, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė, pasitarusi su vietos bendruomene, nuo šių metų rugsėjo įvedė šachmatų pamokas visiems pirmokams.

„Šaltinio“ progimnazijoje yra šešios pirmokų klasės, jose mokosi 144 moksleiviai.

Pirmokai pradėjo labiau sutelkti dėmesį

„Kelerius metus domėjausi šachmatų mokymu mokyklose, įvairiais tyrimais, kurių yra daug, šia tema diskutavome bendruomenėje. Aktyviai dalyvaujame Lietuvoje organizuojamuose standartiniuose testuose, matome savo silpnąsias puses. Ir turime viziją – mūsų mokyklos mokytojai turėtų išmokti dirbti ne sunkiau, o sumaniau. Ką tokiu atveju daryti? Taip kilo idėja pasirinkti šachmatus“, – taip praėjusią savaitę Seime surengtoje diskusijoje prie apskrito stalo „Šachmatai – mąstymo ir kūrybingumo ugdymo priemonė Lietuvos mokyklose“ kalbėjo „Šaltinio“ progimnazijos direktorė J. Lazdauskienė.

Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė: „Kol kas sunkumų nėra. Ir pastebėjome, kad ši pirmokų laida pradėjo truputį greičiau sutelkti dėmesį.“ /tsaltinis.lt nuotrauka

Bendradarbiaujant su Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokykla progimnazijos direktorė rado šachmatų mokytoją, tad šiandien visi progimnazijos pirmokai be jokių išimčių kartą per savaitę turi šachmatų pamoką.

J. Lazdauskienei pavydu dėl Vengrijos, kur šachmatų mokytojai turi tam skirtų knygų, pratybų sąsiuvinių. „Mes to neturime. Bet turime gražią pasaką, kurią nuo pat pradžių sekėme vaikams apie šachmatų karalystę, – pasakojo J. Lazdauskienė. – Susitarėme su vaikais, kad kai jie pramoks žaisti šachmatais, mokykloje atsiras edukacinė erdvė. Tėveliai palaikė šią idėją“.

Pasak direktorės, jau gruodžio mėnesį pirmokai žais šachmatais, tada ir teks atidaryti „šachmatų karalystę“. Ateityje progimnazijoje planuojama organizuoti šachmatų turnyrus.

„Kol kas sunkumų nėra. Ir pastebėjome, kad ši pirmokų laida pradėjo truputį greičiau sutelkti dėmesį“, – šachmatų naudos neslėpė J. Lazdauskienė.

Ji pabrėžė, jog šachmatų užsiėmimai pirmokams – ne būrelis, o papildoma ir visiems privaloma pamoka. Tačiau tai vaikams krūvio nepadidino.

„Tokie mūsų pirmieji žingsniai. Niekas mūsų nekvietė pasirinkti šachmatų, patys panorome tai daryti. Nes mūsų tikslas – kad kiekvieno vaiko pasiekimai būtų aukštesni“, – šypsojosi progimnazijos direktorė J. Lazdauskienė.

Sėkmingos istorijos pavyzdžiai

Diskusijoje apie šachmatų naudą kalbėjusi Seimo narė, daugkartinė Lietuvos šachmatų čempionė, 2011 metais Europos čempionė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, jog šiuo metų šachmatų projektas mokyklose vykdomas per 30 pasaulio šalių. Europoje tokių valstybių – per 20.

„Gaila, kad Lietuvoje, turinčioje gilias šachmatų tradicijas, dar nežengėme tokių didelių žingsnių“, – sakė didmeistrė, apgailestaudama, jog šis projektas Lietuvoje kartais klaidingai suprantamas kaip grupelės šachmatų entuziastų mėginimas realizuoti tą idėją.

Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Šachmatai gerina atmintį, gebėjimą susikoncentruoti, moko numatyti sprendimų pasekmes.“ /LŽ archyvo nuotrauka

V. Čmilytė-Nielsen pateikė kelis sėkmingos istorijos pavyzdžius. Tarkime, Švedijoje šachmatų projektas yra skirtas ketvirtokams. Be to, Švedijoje vienas iš šachmatų pamokų tikslų – integruoti tautinių mažumų atstovus, nes šachmatai padeda bendrauti net ir esant kalbos barjerui. Per dešimtmetį (2004–2014 metus) šioje šachmatų programoje dalyvavo apie 450 Švedijos mokyklų, su šachmatais artimai susipažino 33 tūkst. vaikų.

Vengrija į mokyklų programą šachmatai įtraukti 2013 metų rugsėjį. Čia šachmatai dėstomi per 200 mokyklų ir šis skaičius auga. Mokytojai neturi problemų, nes aukšto lygio originalią dėstymo metodiką drauge su stipriais ekspertais (edukologais, pedagogais, psichologais) paruošė stipriausia visų laikų šachmatininkė vengrė Judit Polgar.

Turkijoje šachmatus į mokyklą vietos švietimo ministerija įvedė 2005 metais. Iki 2014 metų projekte dalyvavo 4 mln. vaikų. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, šioje valstybėje šachmatų mokytojų klausimas buvo išspręstas labai paprastai: vienas treneris ekspertas rengė 100 trenerių, o iš jų kiekvienas vedė kursus 30 mokytojų.

Šachmatų mokyti gali bet kuris mokytojas

Kokia šachmatų programos projekto mokyklose esmė? „Tai priemonė lavinti mąstymą, ugdyti kūrybiškumą ir uždavinių sprendimo kompetenciją, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen. – Nekalbame apie didmeistrių ugdymą klasėse ar šachmatus kaip sportą. Šiandien vaikai susiduria su dideliu informacijos kiekiu. Todėl reikalingi įgūdžiai tai informacijai apdoroti: mąstymas, kūrybiškumas. Šiuo atveju šachmatai galėtų būti paprasta ir prieinama mokymosi platforma. Be to, šachmatai gerina atmintį, gebėjimą susikoncentruoti, moko numatyti sprendimų pasekmes, teorines žinias įgyvendinti praktikoje.“

Didmeistrės teigimu, 2000 metais JAV buvo atlikti moksliniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 3000 pradinių klasių moksleivių iš 100 mokyklų. Vaikai turėjo vieną savaitinę šachmatų pamoką. Po pusmečio buvo matuojami jų gebėjimai ir lyginami su bendraamžiais, kurie neturėjo šachmatų pamokėlių. Testų rezultatai parodė, jog šachmatų pamokose dalyvavusių pradinukų rezultatai ir matematikoje, ir humanitariniuose moksluose buvo 20 proc. geresni nei nelankiusiųjų šachmatų pamokų.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, šachmatų pamokas galėtų vesti bet kuris mokytojas, remdamasis metodine medžiaga. Šachmatų mokytojų Lietuvoje problema gali būti išspręsta remiantis švedų patirtimi: lengviau išmokyti mokytoją šachmatų taisyklių nei šachmatininką būti mokytoju.

Diskusijoje dalyvavęs Seimo narys Sergejus Jovaiša mano, jog dabar daugelis baiminasi šachmatų pamokų šalyje, nes tai, kas nauja, visuomet kelia nerimą.

„Svarbiausia – įtikinti kolegas šios idėjos rimtumu, – sakė S. Jovaiša. – Kai šachmatai švelnia-privaloma tvarka taps įpročiu, mes negalvosime, kad tai kažkas naujo.“

Pasirašė memorandumą

Lapkričio 4 dieną žinomi Lietuvos šachmatininkai, šios sporto šakos treneriai Seime pasirašė memorandumą, kad šachmatų pamokos būtų įtrauktos į švietimo sistemą.

Jie siūlo parengti ugdymo programų patobulinimus, numatančius šachmatų pagrindų mokymą pradinėse klasėse, numatyti ugdymo per šachmatus priemones ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, parengti vadovėlius, skirtus panaudoti šachmatus vaikų mąstymui ir kūrybingumui ugdyti.

„Numatyti, kad jau 2016 metais mokslo metų pradžiai bent 15 proc. Lietuvos mokyklų būtų pasirengusios ir pradėtų įgyvendinti programą „Šachmatai mokykloje“, – rašoma memorandume.

Tarp memorandumo signatarų yra Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas, Seimo narė, žinoma šachmatininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Ritas Vaiginas, šachmatų mokyklų atstovai, treneriai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"