TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Tautos savastis - per išmintį ir žaismę

2012 10 01 7:00
Romo Jurgaičio nuotrauka/Dr. D.Zaikauskienė LLTI Sakytinės tautosakos skyriuje prie stalčiukuose saugomų per 200 tūkst. patarlių bei priežodžių tekstų.

Sako, nėra to blogo, ko nesuvalgytų studentas. Dangus aukštai, o Seimas - toli. Geriau žvirblis rankoje nei žąsis lovoje. Patarlių perdirbiniai dabar labai populiarūs, o naujųjų tautosakos reiškinių tyrinėtoja dr. Dalia Zaikauskienė džiaugiasi senojo klodo gyvybingumu ir tautos kūrybingumu.

Užsienyje naujieji tautosakos reiškiniai jau seniai tyrinėjami. Amerikiečiai, vokiečiai, rusai ir kitos tautos jau seniai turi ir vadinamųjų antipatarlių žodynėlius. D.Zaikauskienė, prieš kelerius metus pradėjusi rinkti tokią medžiagą, nusprendė neapsiriboti vien perdirbiniais, o aprėpti visumą ir atskleisti, kokia yra dabartinė patarlių ir kitų trumpųjų posakių vartosena Lietuvoje.

"Norėjau parodyti, kad tradicinės patarlės ir jų perdirbiniai yra susiję, nes antipatarlės atsiradimas ir sėkmingas pavartojimas labai priklauso nuo to, kiek žmogus išmano senąjį klodą, - kalbėjo tyrinėtoja. - Perkūrėjas, aišku, žino pamatinį posakį, tačiau reikia, kad ir klausytojas ar skaitytojas žinotų, iš ko antipatarlė sukurta. Tada poveikis bus maksimalus. Humoristinis efektas garantuotas, ironija ar satyra pasiekia tikslą, kai žinoma situacija, kuriai iliustruoti, aktualizuoti perdirbinys skirtas."

Šiemet D.Zaikauskienė apgynė disertaciją "Lietuvių paremijos XX-XXI a. sandūroje: tradicija ir inovacija". Vietoj įprasto patarlių bei priežodžių junginio darbui pasirinkta platesnė graikiškos kilmės sąvoka paremijos, nes aprėpiami ir kiti, į patarles bei priežodžius savo funkcijomis, forma, vartojimo ypatumais panašūs trumpieji posakiai: situaciniai pasakymai, etiketo formulės, kai kurie aforizmai, sentencijos, frazeologizmai, literatūrinės kilmės citatos. Prie disertacijos kaip priedas pridėtas ir antipatarlių žodynėlis.

Garsiajame P.Bruegelio paveiksle "Nyderlandų priežodžiai" metaforiniai posakiai pavaizduoti tiesiogine prasme, t. y. pagal posakio tekstą, o ne tai, ką jis reiškia.

Gyva ir dabar

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Sakytinės tautosakos skyriaus Lietuvių patarlių bei priežodžių kartotekoje sukaupta per 200 tūkst. patarlių bei priežodžių tekstų. Iki šiol daugiausia dėmesio ir buvo skirta senosioms patarlėms, surinktoms nuo XIX amžiaus, įtrauktoms į įvairius leidinius nuo seniausių raštų.

D.Zaikauskienės tyrimų objektas - dviejų pastarųjų dešimtmečių, nepriklausomybės laikotarpio, paremijos, daugiausia pačios surinktos iš šnekamosios kalbos, laikraščių, televizijos, interneto. Duomenis rinkti padėjo ir kolegos, taip pat buvo pasinaudota VU Lietuvių kalbos katedros studentų kursiniuose ir bakalauro darbuose sukaupta medžiaga.

"Iš viso surinkta apie du tūkstančius paremijų, - pasakojo D.Zaikauskienė. - Reikėtų patikslinti, kad tiek yra užrašytų variantų, o ne skirtingų posakių, tačiau galiu drąsiai sakyti, kad duomenų iš tikrųjų labai daug. Turėjau tiesiog apsispręsti, kada baigsiu rinkti ir imsiu tirti bei aprašyti medžiagą, nes rinkimas niekada nesibaigs. Pasirodo, net šiais laikais patarlės labai gyvos ir vartojamos įvairiais pavidalais. Ta pačia ar kiek supaprastinta forma, kaip ir prieš šimtą metų, aktyviai vartojami tradiciniai posakiai. Populiaru patarles parodijuoti, perdirbti. Kasdien randasi ir naujų posakių. Perdirbinius susekti nesunku. Naujuosius posakius fiksuoti sudėtingiau."

demotyvacija.lt, cha.lt ir kitų šaltinių nuotraukos/Vienas šiuolaikinių patarlių sklaidos būdų - jų vaizdavimas, teksto ir vaizdo derinimas.

D.Zaikauskienė pasakojo esant dvejopų perdirbinių. Vieni sukurti tam tikrai situacijai iliustruoti. Tarkim, tradicinė patarlė "Dievas aukštai, o karalius - toli" publicistiniame straipsnyje gali būti perkuriama taip, kad atitiktų aprašomą problemą. Finansinių problemų slegiamas žmogus ironiškai paguodžiamas posakiu: "Davė Dievas dantis, duos ir kompensaciją". Kitos antipatarlės sukurtos vien dėl smagumo, pramogos. Jų gausu internete, pavyzdžiui: "Nėra to blogo, ko nesuvalgytų studentas", "Geriau žvirblis rankoje nei žąsis lovoje", "Viltis - studento motina, o "Teleloto" - tėvas". Itin vykę perdirbiniai kurį laiką gyvuoja, pamažu pasidaro savarankiški ir vartotojo vis mažiau siejami su tradiciniais posakiais. Tokiems perdirbiniams suprasti nereikia konteksto, jie gerokai pastovesni, mėgstami siuntinėti elektroniniu paštu, kad prajuokintų draugus ar pažįstamus.  

Tautos patarlių bei priežodžių fondas po truputį kinta: vieni posakiai užsimiršta, nuolatos randasi naujų. Aprašydama XX-XXI a. sandūroje lietuvių vartojamas paremijas, tyrinėtoja išskyrė posakių grupę, kurią pavadino naujosiomis patarlėmis. Tai pastovūs įvairios kilmės posakiai, iki šiol nesulaukę tyrėjų dėmesio, nes gerokai skiriasi nuo tradicinių patarlių bei priežodžių. Vieni jų - išplitusios ir pastovaus posakio statusą įgijusios citatos iš filmų ar dainų. Pavyzdžiui: "Paskaičiuokime, protingieji kurmiai". Paprastutę citatą iš seno animacinio filmo "Coliukė" kartkartėmis juokais prisimena žmonės, kai reikia ką nors suskaičiuoti.

Dar viena grupė būtų žymių žmonių - televizijos žvaigždžių, sporto komentatorių, politikų - į gyvenimą paleisti posakiai. Jie ateina į šnekamąją kalbą ir, tarkim, toks posakis kaip "Kas geresnio, premjere?!" jau vartojamas kaip pasisveikinimo frazė. Pasak tyrinėtojos, bet kas gali sukurti ir draugijoje mestelti šmaikštų posakį. Kitam jis patiks ir bus atkartotas. Vėliau atkartos dar kas nors ir posakis prigis. Jis gali prigyti labai mažoje bendruomenėje, tarkim, šeimoje ar klasėje, o gali paplisti ir labai plačiai.

D.Zaikauskienė į savo tyrimo lauką įtraukė ir kitokių, seniau lietuvių paremiologų netirtų posakių, pavyzdžiui, autorines patarles, moderniaisiais laikais iš kitų kalbų perimtus posakius, į lietuvių kalbą išsiverstas kitų tautų patarles.

"Iki šiol buvo linkstama atriboti autorinę kūrybą nuo liaudies patarlių bei priežodžių, tačiau visiškai pasikeitus sklaidos tempui, autorystė neretai pranyksta, žmonės ją pamiršta. Nors ir būtų galima atsekti, kas pirmą kartą posakį pavartojo, kas autorius nebėra svarbu, - kalbėjo D.Zaikauskienė. - Anksčiau patarlėmis nelaikyti ir šiuolaikiniam žmogui įprasti iš kitų kalbų atėję posakiai-klišės. Pavyzdžiui: "Laikas - pinigai", "Klientas visada teisus", "Pinigai nekvepia", "Tikslas pateisina priemones". Jie buvo atskirti kaip nelietuviški, tačiau kalbėdami apie dabar vartojamas patarles ir priežodžius, turime praplėsti tyrimų objektą."

Per tekstą ir vaizdą

Vienas šiuolaikinių patarlių sklaidos būdų - jų vaizdavimas, teksto ir vaizdo derinimas. Vakarų Europoje, kaip pasakojo tyrinėtoja, jau viduramžiais dailininkai vaizdavo patarlių bei priežodžių motyvus rankraščiuose, gobelenuose, medžio raižiniuose, piešė ant lėkščių ir dubenų, bažnytinių klauptų atramų. Ypač garsus XVI amžiaus olandų dailininko Pieterio Bruegelio paveikslas taip ir vadinasi - "Nyderlandų priežodžiai". Jame per valstietiško gyvenimo scenas perteikta daugiau kaip šimtas posakių. Ne visos šio paveikslo mįslės iki šiol yra įmintos. Su senąja patarlių vaizdavimo tradicija paremiologai sieja ir šiuolaikinį patarlių pritaikymą karikatūrose, komiksuose ar plakatuose.

"Lietuva tokios tradicijos kaip ir neturi. Bent duomenų apie patarlių vaizdavimą nėra, nes niekas iki šiol specialiai šia sritimi nesidomėjo, - sakė D.Zaikauskienė. - Kiek spėjau rasti, tarp pirmųjų tokių pavyzdžių būtų Klemenso Skabeikos 1909 metais išleistas elementorius "Kas skaito rašo - duonos neprašo" su Petro Rimšos piešiniu ant viršelio. Tikėtina, kad panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, patarlių vaizdavimo būta ir daugiau, nes vėl pradėjus leisti knygas, žurnalus, laikraščius, atsirado ir iliustracijų poreikis."

Peržvelgusi lietuvių plakato istoriją iki XX amžiaus vidurio, tyrinėtoja taip pat aptiko vieną kitą patarlišką posakį, pavyzdžiui: "Degtindaris - mirtis, naminė - pražūtis" (apie 1937 metus). Yra žodinių paliudijimų, kad XX amžiaus pirmoje pusėje paremijos siuvinėtos tuomet madinguose sienų kilimėliuose, kabintuose prie lovos ar virtuvėje, tačiau muziejų fonduose tokių pavyzdžių kol kas nepavyko rasti.

XX-XXI amžių sandūroje vartojamų patarlių teksto ir vaizdo derinimas gana įvairus. Tarp pagrindinių krypčių D.Zaikauskienė paminėjo patarlių, priežodžių, jų perdirbinių pritaikymą vaizdinėje reklamoje, karikatūrose, komiksuose, taip pat neretus atvejus, kai trumpieji posakiai pasirenkami kaip fotografijų ar vaizdų pavadinimai. Vienas teksto ir vaizdo derinimo pavyzdžių - iliustruoti patarlių bei priežodžių rinkiniai.

"Iš lietuviškų duomenų matyti, kad patarlės vizualizuojamos dvejopai: greta vienas kito pateikiamas patarlės tekstas ir vaizdas arba kaip vaizdas pateikiamas pats patarlės tekstas. Turbūt daugelis prisimena socialinę reklamą: "Sotus alkano neužjaučia" ir stendo viršuje mažomis raidėmis užrašytą klausimą "Ar tikrai?" Akivaizdu, kad yra labai daug galimybių taikyti patarles bei priežodžius ir jomis iš tikrųjų originaliai pasinaudojama, - įsitikinusi tyrinėtoja. - Žinoma, galimas pačios paremijos vaizdavimas nepateikiant teksto (kaip P.Bruegelio "Nyderlandų priežodžiuose"), tačiau tokių lietuviškų pavyzdžių kol kas nepavyko rasti."

Tikslus skaičius neįmanomas

D.Zaikauskienė džiaugiasi, kad dešimt metų išdirbo LLTI Sakytinės tautosakos skyriuje ir tik tada įstojo į doktorantūrą. Įgyta patirtis buvo labai vertinga rašant disertaciją. Pasak pašnekovės, LLTI Sakytinės tautosakos skyriuje dirbamas labai didelis darbas. Jau išėjo du "Lietuvių patarlių ir priežodžių" tomai. Iš pradžių buvo numatyti penki, bet, matyt, bus daugiau, nes atsiranda vis daugiau medžiagos ir apimtis plečiasi. Lygia greta kuriama kompiuterinė duomenų bazė ir į ją sukeliamas visas popierinių kortelių katalogas.

"LLTI sukaupė milžinišką patarlių ir priežodžių archyvą. Stalčiukuose sudėliota per 200 tūkst. popierinių kortelių. Tačiau tai nereiškia, kad turime tiek skirtingų patarlių ir priežodžių. Kiekviena patarlė truputį varijuoja. Stengiamės užrašyti kuo daugiau pavartojimo atvejų, vadinamųjų variantų. Kai kurie beveik niekuo nesiskiria, o kai kur, tarkim, skiriasi žodis ar sakinio struktūra, - pasakojo buvusi LLTI Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja. - Kiek turime sukaupę skirtingų lietuvių patarlių bei priežodžių, kol kas sunku pasakyti. Apytikriai bus matyti parengus sąvadą "Lietuvių patarlės ir priežodžiai" bei baigus tvarkyti kompiuterinę duomenų bazę. Tikslaus skaičiaus paprasčiausiai neįmanoma nustatyti, nes ir toks sąvadas niekada negalėtų būti laikomas baigtu ir turėtų būti nuolat papildomas naujais duomenimis."

Šis ilgas darbas pradėtas vadovaujant žymiausiam lietuvių paremiologui ir tarptautinėje patarlių tyrėjų bendruomenėje gerai žinomam mokslininkui prof. Kaziui Grigui (1924-2002). Jis yra ir kartotekos sistemos autorius. Į kartotekos korteles surašytos patarlės iš Lietuvių tautosakos rankraštyno rinkinių, LLTI paveldėto Lietuvių mokslo draugijos archyvo, įvairių spausdintų šaltinių.

Dabar darbui vadovauja dr. Lilija Kudirkienė. Sąvadą "Lietuvių patarlės ir priežodžiai" rengia tik trys darbuotojos, todėl tempas toks lėtas. Pirmas sąvado tomas išleistas 2000-aisiais, antras - 2008 metais. Trečias tomas galbūt pasirodys greičiau. Reikia didelio kruopštumo, kad viskas būtų tiksliai užrašyta - tarminės ypatybės, šaltinis, vietovių santrumpos. Lygia greta kuriama kompiuterinė duomenų bazė. Pagrindinės, t. y. antraštinės, patarlės ir priežodžiai jau sukelti. Laukia variantų gausybė. Jei patarlė labai populiari, jų gali būti ir šimtas, ir du šimtai.

"Kai sukauptas turtas paslėptas kortelėse ir stalčiukuose, atrodo, tarsi jo ir nėra. O kai pamatai tokią gražią įvairovę ir ji bus prieinama internete visiems, nereikės ieškoti knygose ar eiti į LLTI, daugiau vilties, kad ir jauni žmonės ras įkvėpimo šaltinį senojoje tautosakoje. Daugiau jos ir išliks, - kalbėjo tyrinėtoja. - Tautosaka yra tautos savastis. Tik kartais reikia truputėlio laiko, kad suprastum ir pajustum."

Madinga ir kūrybinga

Patikimi sisteminio sąvado "Lietuvių patarlės ir priežodžiai" duomenys bus naudingi ne tik tautosakininkams bei kalbininkams, bet ir istorikams, sociologams, kultūrologams, kitų sričių mokslininkams. Jis laukiamas ir tarptautinės paremiologų bendruomenės, nes skelbiama medžiaga reikalinga lyginamiesiems tyrimams, pavyzdžiui, nustatant kurios nors tarptautinės patarlės paplitimą. Sąvade prie tarptautinių patarlių lietuvių kalba pateikiami jų atitikmenys kitomis Europos tautų kalbomis: latvių, lenkų, vokiečių, anglų, rusų, taip pat lotynų kalba. Jei tokių atitikmenų nepavyksta rasti, galima manyti, kad patarlė ar priežodis yra lietuviškas. Dar vienas sąvado privalumas - patarlių bei priežodžių tekstų vertimai į vokiečių, anglų ir rusų kalbas. Tokius kapitalinius leidinius leidžia ar yra išleidusios ir kitos tautos, pavyzdžiui, vokiečių patarlių bei priežodžių sąvadas išėjo 1867-1880 metais, lenkų 1967-1972 metais, estų 1980-1985 metais.

"Patarlės bei priežodžiai žinomi nuo Antikos laikų ir dabar vartojama biblinės kilmės posakių, - pasakojo D.Zaikauskienė. - Dažniausiai vaizdingais, perkeltinės reikšmės posakiais pamokoma, patariama, pasiguodžiama, sudraudžiama, perspėjama, apibendrinama. Jais nusakomi, vertinami asmenys, daiktai, reiškiniai. Vos ne kiekvienai situacijai rastume tinkamą posakį. Jie yra tautos savimonės, pasaulėžiūros atspindys. Kartu gyvuoja daugybė tarptautinių patarlių bei priežodžių. Kai kurie galbūt lygia greta atsiradę keliose tautose, kiti perėję iš vienos kalbos į kitą."

Naujųjų tautosakos reiškinių tyrinėtoją nustebino, kiek daug antipatarlių skolinamės iš rusų tautos, nors galbūt įsivaizduojama, kad dabar didesnė yra angliakalbių kultūrų įtaka. Pavyzdžiui, į lietuvių kalbą verčiami rusų tinklalapių patarlių ar priežodžių perdirbiniai. Kartais išverčiama gerai, atsižvelgiant į lietuvių kalbos ypatybes, o kartais - pažodžiui. Tada, aišku, nelieka nei žodžių žaismės, nei pageidaujamo humoristinio efekto.

"Manau, dabar labai madinga perkurti patarles. Žmonės nori įdomiau, originaliau pateikti informaciją, parodyti savo išskirtinumą, kūrybiškumą, nes bet kuriuo atveju perdirbta patarlė labiau atkreipia dėmesį nei tradicinė, - pripažino paremiologė. - Kita vertus, aktyviai vartojamos ir tradicinės patarlės. Nuostabu, kad jos gyvos ir mūsų modernioje visuomenėje. Tegu kitaip, tegu ne dėl tų pačių priežasčių, ne tuo pačiu tikslu vartojamos. Nors patarlės, kaip ir visas folkloras, slenkasi į pramogų sferą, jų didaktika ir išmintis tebėra aktuali. Per patarlę galima pasakyti tai, ko nedrįstum pasakyti paprastais žodžiais. Žaismingiau ir neįžeidžiant kitų. Priduriant: "Kaip žmonės sako", "Kaip sako visi".   

Trumpai

Paremiologė D.Zaikauskienė 1992 metais Vilniaus universitete (VU) įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos specialybę. Augindama vaikus, vertė iš anglų kalbos knygas. Nuo 1997 metų dirbo LLTI Sakytinės tautosakos skyriuje, kapitalinio leidinio "Lietuvių patarlės ir priežodžiai" rengimo ir kompiuterinio Lietuvių patarlių ir priežodžių duomenų banko kūrimo grupėse. 2007 metais įstojo į LLTI ir VU doktorantūrą. Šią vasarą apgynė disertaciją tema "Lietuvių paremijos XX-XXI a. sandūroje: tradicija ir inovacija".

Pastaruosius penkerius metus mokslininkė su šeima gyvena Liuksemburge, nes vyras, taip pat kalbininkas, "Lietuvių žargono žodynėlio" autorius dr. Egidijus Zaikauskas dirba Europos Komisijos (EK) Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento vyriausiuoju terminologu, rūpinasi EK kuriamos tarptautinės terminų bazės lietuviškąja dalimi. Abi dukros, jau Liuksemburge baigusios Europos mokyklą anglų kalba, dabar studijuoja Jungtinėje Karalystėje: Eglė - teisminę antropologiją Dandi universitete Škotijoje, jaunėlė Ieva - teatrą ir vaidybą Lidso universitete Anglijoje.

D.Zaikauskienė dabar dalyvauja projektuose "Homo narrans: folklorinės atminties tyrimai", "IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jomis naudotis sudarymas". Mokslininkė toliau tyrinėja šiuolaikines lietuvių paremijas, jų vartoseną ir ketina rašyti monografiją šia tema. Kartu būtų išleistas iliustruotas lietuviškų antipatarlių žodynėlis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"