TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Tbilisis: gruzinai mokosi lietuviškai

2015 03 25 6:00
200 metrų Vienybės vėliavos išskleidimo ceremonija Tbilisyje šiemet per Sausio 13-ąją. Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro nuotraukos

Įspūdinga, kai Tbilisio senamiestyje ant kalvos gruzinų studentai gieda Lietuvos himną. Pažymėdami Lietuvos valstybės šventes, dalyvaudami kultūros renginiuose ar žiūrėdami Lietuvos "Panoramą", Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai, vadovaujami prof. Vido Kavaliausko, mokosi ir geriau susipažįsta su mūsų šalimi.

Šiuo metu pasaulyje yra keliasdešimt universitetų, kuriuose dėstoma lietuvių kalba. Lietuva finansuoja šešių universitetų lituanistinių centrų veiklą. 2012 metais Lietuvių kalbos ir kultūros centras buvo atidarytas Tbilisyje - pirmą kartą Lietuvos ir Gruzijos istorijoje. Pirmą kartą Lietuvos ir Kaukazo šalių istorijoje.

Į Lietuvą studijuoti

Prof. Vidas Kavaliauskas trečius metus vadovauja Lietuvių kalbos ir kultūros centrui Tbilisyje. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas prof. V. Kavaliauskas pasakojo, kad čia mokosi daugiau kaip 40 studentų iš šešių Tbilisio aukštųjų mokyklų. Daugelis jų jau kalba lietuviškai. Šiemet vasario mėnesį suformuota nauja grupė. Atėjo 35 studentai - nuo pirmakursių iki doktoranto. Jiems nereikia mokėti už mokslą – tokias sąlygas sudarė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Ji ir padeda išlaikyti centrą Gruzijoje. Gruzijos studentams Lietuva taip pat suteikia iki aštuonių nemokamų magistrantūros vietų savo aukštosiose mokyklose. Pernai penki Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai atvyko studijuoti į Lietuvą. Tie, kurie silpniau moka lietuviškai, studijuoja anglų kalba ir toliau tobulina lietuvių kalbos įgūdžius. Jau laisvai kalbantis lietuviškai Giorgis Kobachidzė nuo pernai rugsėjo Lietuvos edukologijos universitete (LEU) studijuoja švietimo vadybą. Magistro darbe jis lygins Gruzijos ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemų panašumus bei skirtumus. Šiemet bent penki centro studentai pretenduoja į studijas lietuvių kalba mūsų šalyje.

Gruzijos technikos universitetas taip pat yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su penkiomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis dėl studentų mainų vieno semestro studijoms ir kitokio bendradarbiavimo. Ypač aktyvūs, pasak prof. V. Kavaliausko, - Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai. Gruzijos studentus labai domina studijos Lietuvoje. Tie, kurie mokosi lietuvių kalbos, stengiasi pasirinkti ir bakalauro, magistro ar daktaro darbų temas, turinčias lyginamųjų aspektų su Lietuva - nuo restoranų tinklų, ekonominių santykių iki teisinės sistemos panašumų bei skirtumų.

"Lietuvos ir Gruzijos santykiai visada buvo nepaprastai šilti, - sakė prof. V. Kavaliauskas. - Gruzijos visuomenė puikiai pamena tragiškus 2008 metų įvykius, kai Rusija okupavo Pietų Osetiją ir Abchaziją. Su kuo kalbėtum, visi prisimena drąsią mūsų prezidento Valdo Adamkaus poziciją, kai jis važiavo ten karui įsiliepsnojus. Lietuvos parama visą laiką buvo jaučiama. Ir dabar Lietuva nuolat remia Gruzijos integracijos į Europos Sąjungą (ES) ir NATO siekius. Kita vertus, Lietuva Gruzijai yra sektinas pavyzdys: be vidinių konfliktų, pilietinių karų, didelių sukrėtimų atkūrė savo nepriklausomybę, paliko tautų kalėjimu vadintą Sovietų Sąjungos imperiją ir integravosi į euroatlantines struktūras. Kartu mūsų šalis - savotiški vartai į Europą, ir Gruzijos jaunimas suinteresuotas rinktis studijas Lietuvos universitetuose."

Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas prof. Vidas Kavaliauskas su savo studentais.

Artimi

Lietuvių kalbos ir kultūros centre Tbilisyje, be prof. V. Kavaliausko, studentams dėsto ir iš Lietuvos trumpam atvykstantys lektoriai. Jie skaito paskaitas Lietuvos istorijos, geografijos, turizmo, taip pat lietuvių literatūros, filosofijos temomis. Nors centro pagrindinė misija edukacinė, atliekama ir Lietuvos kultūros sklaida. Organizuojama daugybė renginių, per kuriuos reprezentuojama mūsų šalis, jos kultūra. Pavyzdžiui, pernai pirmą kartą Lietuvos ir Gruzijos istorijoje buvo organizuoti tarptautinio festivalio "Poezijos pavasaris" renginiai. Atvyko poetų iš Lietuvos ir dalyvavo gausybė gruzinų poetų. Buvo pristatyti du svarbūs leidiniai gruzinų kalba: lietuvių ir ukrainiečių poezijos almanachas „Už horizonto“ ir dabartinės lietuvių poezijos rinktinė, kurioje pristatoma 29 lietuvių poetų kūryba (sudarytoja Nana Devidzė). Prof. V. Kavaliausko studentai deklamavo Kristijono Donelaičio poemos "Metai" ištraukas, paminėdami poeto 300-ąsias gimimo metines, dainavo lietuviškas dainas. Renginiai vyko ne tik Tbilisyje, Lietuvių kalbos ir kultūros centre, Kaukazo namuose, Vilniaus skvere, senojoje Gruzijos sostinėje Mcchetoje, bet ir kalnų miestelyje Čargalyje, Gruzijos klasiko Važos Pšavelos muziejuje.

Šiemet gegužę "Poezijos pavasario" atidarymo iškilmės Gruzijoje vyks Kobuletyje, kurortiniame miestelyje ant Juodosios jūros kranto, draugaujančiame su Palanga. Bus išskleista kilometro ilgio Lietuvos vienybės trispalvė. Vėliau šventė persikels į Tbilisį ir baigsis Telavyje, mieste, draugaujančiame su Anykščiais.

Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas prof. Vidas Kavaliauskas su savo studentais.

Lietuvių kalbos ir kultūros centre nuolat vyksta susitikimai su Lietuvos ir Gruzijos iškiliais žmonėmis. Su studentais bendravo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Dainininkė Šorena Janiašvili pasakojo apie gruzinės moters patirtį, atsidūrus kitos kultūros erdvėje. Prisiminimais dalijosi legendinis gruzinų aktorius Zaza Kolelišvilis, kadaise pusę metų gyvenęs bei filmavęsis Vilniuje, ir legendinis gruzinų dainininkas Vachtangas Kikabidzė, dažnai gastroliavęs Lietuvoje. Lietuvių kalbos ir kultūros centre lankėsi ir ypatingo balso džiazo dainininkė Nino Katamadzė, šiemet dalyvausianti Klaipėdos džiazo festivalyje. Įdomūs buvo gruzinų olimpinių čempionų ar vicečempionų, graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių atstovų, prisiminimai apie susitikimus su Lietuvos sportininkais pasaulio ar Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse.

Į Lietuvių kalbos ir kultūros centrą buvo atvykęs "Ratilio" ansamblis, tarptautinio folkloro festivalio Batumyje dalyvis. Studentai keliavo į Lietuvą dalyvauti edukacinėse programose tarptautiniame festivalyje "Skamba skamba kankliai" Vilniuje ir Antano Vienuolio muziejuje Anykščiuose. Rašytojas A. Vienuolis glaudžiai susijęs su Gruzija, trejus metus gyveno Tbilisyje, parašė garsiąsias "Kaukazo legendas". Šiemet prie planuojamų edukacinių programų Lietuvoje prisidės Trakų istorijos muziejus, Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejus, Vilniaus etninės kultūros centras, Kultūros paveldo departamentas, "Meno parko" galerija; pažymėti Lietuvos etnografinių regionų metus pakvietė Veisiejų seniūnija su Vytauto Žukausko kaimo turizmo sodyba ir Kauno rajono Ramučių kultūros centras.

Pernai liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Lietuvos himną giedojo ir Gruzijos studentai Tbilisio senamiestyje.

Originali edukacinė programa Lietuvių kalbos ir kultūros centro sumanyta Kobuletyje prie Juodosios jūros praėjusią vasarą. Surengta Raimondo Urbakavičiaus fotografijų paroda „Atgimimo kronika 1987–1993“ (ją centrui padovanojo Lietuvos nacionalinis muziejus). Vėliau Kobulečio botanikos sode ir pajūryje studentai mokėsi naujų žodžių, bendrauti lietuviškai. Nufilmuota dešimt tokių nestandartinių pamokų. Unikaliausias vaizdo įrašas - iš Batumio botanikos sodo. Ten studentai vaidino nuotakos pagrobimą - senosios gruzinų kultūros atspindį lietuvių kalba. Šiemet baigiamas statyti spektaklis lietuvių kalba. Gyvenimiškos studentų situacijos su lietuviškomis dainomis ir gruziniškais tostais bus parodytas Anykščiuose rengiamame tarptautiniame mėgėjų teatrų festivalyje "ARTimi" .

Turi kuo didžiuotis

"Gyvenimas Gruzijoje labai įdomus, - sakė prof. V. Kavaliauskas, prieš pustrečių metų įsikūręs Tbilisyje. - Gruzinai, išgirdę, kad esi iš Lietuvos, labai gražiai reaguoja, šypsosi, lietuvius vadina savo broliais. Gruzija - įspūdingo grožio, įspūdingų kalnų šalis. Ir žmonės čia gyvena labai nuoširdūs. Tik vienas pavyzdys - iki šios dienos beveik visi Gruzijos universitetai neturi bendrabučių, nes jie perduoti karo pabėgėliams. Po 2008 metų karinio konflikto reikėjo priglausti pusę milijono pabėgėlių - apgyvendinti, pasirūpinti socialiniais dalykais. Tačiau žmonės iš tikrųjų geranoriški, prisitaiko. Jie džiaugiasi gyvenimu, mėgsta išgerti vyno, nors alkoholikų ir girtuoklių ten mažai. Gruzinai - optimistai, jie tiki, kad vis tiek bus geriau, ir turi aiškią kryptį integruotis į ES ir NATO."

Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai Kobuletyje.

Gruzinai - labai išdidi tauta ir turi kuo didžiuotis. Pirmiausia, labai sena civilizacija. Kaip pasakojo prof. V. Kavaliauskas, neseniai Gruzijos teritorijoje archeologai atrado molinių indų vynui laikyti. Pasirodo, kad tie vyno ąsočiai, gruziniškai vadinami kveriais, - patys seniausi vyno ąsočiai pasaulyje. Dabar teikiami dokumentai įtraukti juos į Guinnesso rekordų knygą. Gruzija - ne tik vyno šalis. Senieji vienuolynai liudija, kad ji jau pirmaisiais amžiais po Kristaus priėmė krikščionybę. Gruzijoje krikščionybė tapo oficialia religija 326 metais.

Šiemet pažymima 520 metų sukaktis, kai pirmą kartą Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose paminėtos Gruzijos žemės. 1495 metų kovo 10 dienos įrašas Lietuvos Metrikoje liudija Lietuvos ir Gruzijos oficialių santykių pradžią. Šiai sukakčiai, pasak prof. V. Kavaliausko, bus skirti "Poezijos pavasario" renginiai Gruzijoje, o vasarą numatyta įspūdinga akcija. Grupė Lietuvos atstovų kops į Kazbeko kalną, aprašytą A. Vienuolio "Užkeiktuosiuose vienuoliuose", ir 520 metrų aukštyje iškels Lietuvos ir Gruzijos vėliavas.

Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centre.

Trumpai

LEU Lituanistikos fakulteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros profesorius dr. Vidas Kavaliauskas nuo 2012 metų vadovauja Lietuvių kalbos ir kultūros centrui, įsikūrusiam Gruzijos technikos universitete Tbilisyje. Per porą metų sukaupė daug medžiagos apie Lietuvą, dovanotos muziejų, leidyklų, šalies valdžios institucijų, savivaldybių, atskirų žmonių. Studijų reikmėms įrengė modernų centrą. Kalbotyrininkas neatitrūko ir nuo mokslinių interesų. Knygos "Pasaulio kalbos" ir "Visuotinės lietuvių enciklopedijos" straipsnių apie kalbas autorius domisi Gruzijos tautų - gruzinų, megrelų, svanų - kalbomis.

Šiemet prof. V. Kavaliauskui už aktyvią ir kūrybingą veiklą steigiant Lietuvių kalbos ir kultūros centrą Gruzijoje, už lietuvių kalbos ir kultūros sklaidą, lietuviško žodžio puoselėjimą įteikta LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"