TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Technologijos – didesnė grėsmė nei pandemija

2013 06 04 11:22
cenzion.com nuotrauka

Vienas iš mokslininkams svarbiausių šiandienos klausimų - ar mes jau greitai pasieksime ribą, kai, net patys to nesitikėdami, išnyksime? Tarptautinė mokslininkų grupė iš Oksfordo matematikos ir filosofijos instituto tiria didžiausius ateities pavojus, rašo BBC.

Ko gero didžiausios grėsmės, pasak mokslininkų, yra susijusios su rūšių išnykimu. Jie teigia, kad žmonės, kurie sprendžia tarptautinės politikos klausimus, turėtų atkreipti dėmesį į šią egzistencinę riziką.

Pasaulio žiniasklaida skelbia, kad praėjusiais metais apie šią grėsmę žmonijai buvo kalbama daug mažiau nei apie snieglenčių sportą. Taigi kokios yra didžiausios ateities grėsmės?

Švedų mokslininkas ir filosofas Nickas Bostromas šiuo metu dirba Oksfordo universitete. Mokslininkas teigia, kad šis amžius gali tapti paskutiniuoju žmonijos amžiumi, jeigu į šią problemą nepradėsime žvelgti kiek rimčiau. Toji problema – technologijų gausa.

Didžiosios grėsmės – kokios jos?

Pirmiausia gerosios žinios – nepaisant to, kad pandemija ir stichinės nelaimės gali sukelti daugybę žmonių mirčių, pasak daktaro N.Bostromo, tikėtina, kad žmonija gali visa ta išgyventi.

Kaip rūšis, žmonės išgyveno jau daugelį didžiulių grėsmių ir pavojų – tūkstantmečius kankinusias ligas, badą, potvynius, plėšrūnų antpuolius, žemės drebėjimus ir aplinkos kaitą.

Pasak švedų mokslininko, asteroidų poveikis ir ugnikalnių išsiveržimai žmonėms sukelia gana menką pavojų. N.Bostromas primena, kad net pastarajame amžiuje vykę du pasauliniai karai ir ispaniškojo gripo epidemija nesustabdė žmonių populiacijos augimo.

Branduolinis karas gali žmonijai sukelti milžiniškus nuostolius. Nepaisant to, Oksfordo universitete dirbantis dėstytojas nepraranda optimizmo – išliks pakankamai rūšių, kurios jai neleis išnykti.

Išgirdus tokią mokslininko nuomonę, iškyla klausimas, kodėl tarptautinė mokslininkų grupė pagrindine šių dienų grėsme įvardija būtent galimą žmonijos išnykimą.

N.Bostromas mano, kad mes įžengėme į naująją technologijų erą, kuri yra kur kas pavojingesnė nei jau minėtosios ligos, potvyniai, žemės drebėjimai ar klimato kaita. Pradėjus kalbėti apie technologijas, švedų mokslininko optimizmas dingo: „Tai yra didžiausios šiandienos grėsmės, kurios gali sužlugdyti žmoniją, jeigu ji nesugebės pasipriešinti.“

Kontrolės stoka

Technologijų amžius, pasak N.Bostromo, pralenkė mūsų pačių gebėjimą kontroliuoti galimus padarinius. Mokslininkas technologijas pavadino pavojingu ginklu, kuris yra duodamas mažam vaikui į rankas.

N.Bostromas taip pat mini biologinius ir nanotechnologinius eksperimentus. Pasak jo, sintetinė biologija, kurioje susijungia biologija ir inžinerija, žada medicininę naudą. Tačiau N.Bostromas labiausiai nerimauja dėl nenumatytų pasekmių, su kuriomis turėsime susidurti, jeigu technologijos manipuliuos žmogaus biologinėmis ribomis.

Nanotechnologijos, veikiančios molekuliniame ir atominiame lygmenyje, taip pat gali tapti didžiule šių dienų grėsme žmonijai, jeigu jos būtų naudojamos karo pramonėje.

Mokslininkas įvardija ir pavojus, susijusius su dirbtiniu mašinų intelektu. Toks kompiuteryje veikiantis intelektas gali turėti itin galingą reikšmę pramonėje, medicinoje ar žemės ūkyje. Tačiau negalima pamiršti ir dirbtinio intelekto daromos žalos, kuri dažniausiai būna nenumatyta ir nelaukta.

O štai žymus medijų tyrinėtojas Marshallas McLuhanas yra pasakęs, kad jokia materija pati iš savęs nėra bloga. Jos blogis priklauso tik nuo to, kas ją valdo. Akivaizdu, kad bent jau kol kas valdome mes, žmonės. Belieka tikėtis, kad taip bus dar ilgai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"