TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Tėvai dėl mokyklų grumiasi teismuose

2016 08 16 6:00
Kristinos Kučinskaitės nuotraukos

Pradėjusi naują švietimo įstaigų reorganizavimo etapą, Kauno miesto savivaldybė dėl savo sprendimų sulaukė ne vien pasipiktinimo – bent keturių ugdymo įstaigų moksleivių tėvai savo teises ėmė ginti teismuose.

Vienas aštriausių ginčų Kaune pastaruoju metu vyksta dėl „Žiburio“ pagrindinės mokyklos – bylą nagrinėjantis Kauno apygardos administracinis teismas neleido vykdyti reorganizacijos, tačiau miesto valdžia net kelis kartus buvo priėmusi sprendimą nuo šių mokslo metų įstaigoje nekomplektuoti devintos klasės. Tiesa, šį dokumentą politikams kol kas teks palaikyti savo stalčiuose – devintokai rugsėjo 1-ąją „Žiburio“ mokyklos duris vis dėlto atvers. Mat moksleivių tėvams pavyko pasiekti pergalę – teismas miesto valdžiai priminė, kad jo nutarčių paisyti būtina.

Tai nebe pirmas kartas kai Kauno miesto savivaldybės tarybą miestiečiai paguldo ant menčių. „Lietuvos žinios“ jau rašė, kad tėvams teismuose užginčijus Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą nuo ateinančių mokslo metų naikinti seniausią Kauno – Vinco Bacevičiaus pradinę – mokyklą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas uždraudė miesto valdžiai imtis jos uždarymo veiksmų, kol byla bus išnagrinėta iš esmės. Užginčyta ir daugiau Kauno politikų sprendimų dėl mokyklų reorganizacijos.

Nesupranta logikos

Sprendimą, kad devintokai „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje yra nebelaukiami jau nuo šio rugsėjo, Kauno politikai priėmė tik liepos viduryje. 19 moksleivių įgyti būtinas žinias rekomenduota kitose pasirinktose švietimo įstaigose.

Tai sukėlė mokyklos bendruomenės pasipiktinimą. Devintokų tėvai siekė, kad Kauno politikai jokių veiksmų nesiimtų, kol teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos reorganizacijai priemones, išnagrinės bylą.

Atkakliai nusiteikusi mokyklos bendruomenė pasiekė savo – prieš kelias dienas sužinota, jog įstaiga kol kas nebus jungiama prie Kauno technologijos universiteto (KTU) Vaižganto progimnazijos, be to, „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje bus devinta klasė.

Ilona Komratovienė: "Dėl mokyklos ne kartą teko kreiptis į teismą, kad šis Kauno valdžiai primintų, jog gyvename teisinėje valstybėje.“

„Reikėjo turėti neišsenkamą kantrybę, kad lauktum iki galo ir neperkeltum vaiko į kitą mokyklą. Juk iki rugsėjo liko vos pora savaičių, o tėvai iki šiol nežinojo, kuo baigsis ginčas su merija ir kur vis dėlto mokysis jų atžalos“, – sakė „Žiburio“ mokyklos tarybos pirmininkė Ilona Komratovienė.

Jos teigimu, pernai ugdymo įstaigų atstovai lengviau atsikvėpė, mat Kauno valdžia buvo paskelbusi, kad švietimo reforma baigta. 2015 metų gruodį Kauno miesto taryba patvirtino „Žiburio“ pagrindinės mokyklos strateginį planą trejiems metams į priekį, mokyklos reorganizacijos net neplanavo. Negana to, buvo numatyta skirti lėšų jos aplinkai sutvarkyti.

Tačiau nepraėjus nė mėnesiui ugdymo įstaigos bendruomenei pranešta, kad mokykla bus reorganizuojama nuo 2016-ųjų rugpjūčio 31 dienos. Mokinių tėvai sukilo prieš miesto valdžios užmojus – parengta peticija, kurią pasirašė net 1601 asmuo. Dokumente prašoma atšaukti reorganizaciją numatantį tarybos sprendimą. Tačiau, pasak I. Komratovienės, nei į tėvų, nei į mokytojų argumentus neatsižvelgta, todėl politikų sprendimas apskųstas Kauno apygardos administraciniam teismui. „O kai miesto valdžia jau nebegalėjo reorganizuoti mokyklos, politikai, mano nuomone, sugalvojo kitą būdą sutrikdyti jos veiklą – liepą staiga nusprendė nebeleisti ugdymo įstaigoje komplektuoti devintos klasės. Tačiau teisę rengti pamokas devintokams taip pat išsikovojome teisme“, – pasakojo „Lietuvos žinių“ pašnekovė.

„Žiburio“ mokyklos tarybos pirmininkę bene labiausiai piktina požiūris į mokslui mažiau imlius vaikus. I. Komratovienės teigimu, Kaune lieka vis mažiau pagrindinių mokyklų, kuriose nepilnamečiai mokosi iki 11 klasės. Ji pastebėjo, kad politikai siekia sukurti sistemą, pagal kurią liktų iki devintos klasės vaikams išsilavinimą suteikiančios progimnazijos, taip pat gimnazijos, į kurias galima įstoti tik išlaikius stojamuosius egzaminus. „O kur mokytis vaikams, kuriems aštuonių klasių išsilavinimo nepakanka, bet stojamųjų egzaminų į gimnaziją jie neišlaikytų?“ – stebėjosi kaunietė.

Argumentų daug

Aukštuosiuose Šančiuose esančioje „Žiburio“ mokykloje mokysis 19 devintokų. Pasak I. Komratovienės, Kauno politikų teigimu, tam, kad būtų komplektuojama klasė, reikia daugiau vaikų. Tačiau, anot jos, mieste yra mokyklų, kur devintos klasės komplektuojamos ir esant mažiau nei 19 vaikų. Pvz., Kauno Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos devintoje klasėje yra 18 vaikų, kaip ir Kauno Milikonių pagrindinėje mokykloje, o Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos devintoje klasėje yra 16 vaikų.

„Todėl pagrįstai manome, kad devinta klasė Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje nekomplektuojama sąmoningai, siekiant sumažinti vaikų bei išvengti teisinių pasekmių dėl ankstesnio nepagrįsto miesto valdžios sprendimo“, – svarstė I. Komratovienė. Pasak jos, neatsižvelgta į tai, kad 82 proc. „Žiburio“ mokyklos moksleivių yra aplinkinių daugiabučių gyventojai. Jie patirtų daug nepatogumų, jei jiems reikėtų važinėti į KTU Vaižganto progimnaziją. Susisiekimas su pastarąja ugdymo įstaiga yra nepatogus ir nesaugus. Beje, tai, I. Komratovienės teigimu, netgi pažymėta savivaldybės turimuose dokumentuose.

Tačiau mokyklos bendruomenė labiausiai buvo šokiruota to, kad Kauno valdžia visiškai nepaisė Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo buvo sustabdytas Kauno miesto savivaldybės tarybos nurodymas nekomplektuoti devintos klasės Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje.

„Turėjome dar kartą kreiptis į teismą, kad šis valdžiai primintų, jog gyvename teisinėje valstybėje“, – nuostabos neslėpė I. Komratovienė.

Priežastis – per geros sąlygos?

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika tikino, esą sprendimas „Žiburio“ mokykloje nekomplektuoti devintos klasės su minėtu teismo sprendimu nesusijęs: „Dėl prasidėjusių teisminių ginčų Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimas šiuo metu toliau nevykdomas. Savivaldybės taryba teismo sprendimus vykdo nustatyta tvarka.“

Virginijus Mažeika: “Savivaldybės taryba teismo sprendimus vykdo nustatyta tvarka.“

Jis užsiminė, kad minėtoje ugdymo įstaigoje yra gerokai per mažai mokinių: 1–4 klasėse vidutiniškai 20,4, o 5–8 klasėse – 19,7 mokinio. „Dėl mokinių stokos ugdymo įstaiga nurodytais mokslo metais nesukomplektavo 9 ir 10 klasių“, – raštu dėstė V. Mažeika. Anot jo, mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas yra mažesnis už nustatytąjį pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, Vyriausybės patvirtintą 2001 metais, todėl miesto savivaldybė Kauno „Žiburio“ pagrindinei mokyklai 2015 metais papildomai skyrė 72 744 eurus mokinio krepšelio lėšų, 2014-aisiais – 38 302,22 euro, o 2013 metais – 5 338,39 euro darbo užmokesčiui.

Pasak V. Mažeikos, 2015–2016 mokslo metais minėta mokykla nevykdė nė vieno dalyko mokymo pagal išsamesnę programą, o dauguma klasių per užsienio, kūno kultūros, informatikos, technologijų pamokas nebuvo dalijamos į grupes, nebuvo skiriamos papildomos pamokos konsultacijoms ir kitiems mokinių poreikiams tenkinti. „Dėl to apribotos galimybės diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį bei teikti kitą reikiama pagalbą mokiniams pagal jų poreikius ir galimybes. Būtent visų šių aplinkybių visuma lėmė poreikį priimti ginčijamus sprendimus“, – rašte „Lietuvos žinioms“ aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas.

Pasak V. Mažeikos, tėvų pasipiktinimą sukėlusiems tarybos sprendimams turėjo įtakos ir ekonomiškumo kriterijus. Į KTU Vaižganto progimnazijos patalpas per pastaruosius metus jau investuota 1 714 000 eurų. Tuo metu, anot jo, Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos šildymo sistema, šilumos punktas, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos sistemos, elektros instaliacija, elektros skydinės yra avarinės būklės, pamatams, išorinėms sienoms, vidaus patalpų sienoms, luboms, vidaus patalpų durims, grindims, maisto tvarkymo ir virtuvės įrenginiams reikalingas kapitalinis remontas.

Nori turėti galimybę rinktis

Kauno miesto tarybos valdančiosios daugumos švietimo klausimų sprendimai piktina vis didesnę miestiečių dalį. Jie įsitikinę, kad kardinalūs pakeitimai šioje srityje vykdomi tikrai ne dėl moksleivių gerovės. „Lietuvos žinios“ rašė ir apie tai, kad ypatingą tėvų pasipiktinimą sukėlė šį pavasarį priimtas Kauno miesto tarybos sprendimas nekomplektuoti priešmokyklinių klasių gerą reputaciją turinčiose „Ryto“ ir Prano Mašioto pradinėse mokyklose. Miesto valdžia tuomet tvirtino, kad po metų į pirmą klasę pradėsiantys eiti vaikai priešmokyklines grupes gali lankyti bet kurioje kitoje mokykloje, taip pat ir Kaune gausėjančiose privačiose ugdymo įstaigose.

Miesto valdžia taip pat buvo užsimojusi vietoj katalikiškos Šv. Mato gimnazijos įkurti KTU Inžinerijos licėjų. Tačiau tam pasipriešino gimnazijos steigėja Vilkaviškio vyskupija ir moksleivių tėvai. Šios ugdymo įstaigos gimnazistų tėvams bent jau kol kas ją pavyko išsaugoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"