Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Tiesus kelias į savo profesiją

 
2017 02 02 11:30
Radvilė Kaminskytė įsitikinusi: jei žmogus nuoširdžiai domisi tuo, kam turi gebėjimų, jis gali pasiekti puikių rezultatų.Romo Jurgaičio nuotrauka

Gerai besimokantys abiturientai neretai susiduria su dilema: kaip rasti savo tikrąjį pašaukimą, pasirinkti ateities profesiją? Nenumaldomai artėja svarbiausio apsisprendimo metas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Studentų atstovybės Socialinių ir akademinių reikalų komiteto vadovė Radvilė Kaminskytė įsitikinusi: jei žmogus nuoširdžiai domisi tuo, kam turi gebėjimų, jis gali pasiekti puikių rezultatų. „Geriausia įsiklausyti, ką sako tavo vidus. Jei panirę į mėgstamą veiklą užsimirštate, tuomet atsakymas aiškus“, – neabejoja mergina. Radvilę nuo mažumės traukė matematika ir fizika. Tad atėjus laikui rinktis studijų programą, jis pagalvojo: kodėl gi nestudijavus inžinerijos? Juk tai profesija, praktiškai pritaikanti fizikos, chemijos, matematikos, medžiagos mokslo, matematinio modeliavimo, ekonomikos ir praktinės veiklos žinias įvairiose technikos srityse. „Perspektyvų daug, o gerų inžinierių mažai. Įstoti nėra labai sunku, palyginti su socialiniais ar biomedicinos mokslais, tačiau šioje srityje gali labai daug pasiekti, – džiaugėsi specialybės pranašumais R. Kaminskytė. – Tų, kuriems sekasi tikslieji mokslai, neabejoju, laukia tiesus kelias į inžineriją.“

Plati sąvoka

Pasak pašnekovės, pasirinkęs technologijų mokslus įgyji papildomų gebėjimų kurti, projektuoti, konstruoti. Inžinierius (lot. ingenium – „gebėjimas, išradingumas“), anot jos, gali viską. Inžinerija – plati sąvoka, apimanti daugelį gyvenimo sričių. Pritaikant naujausias žinias, integruojant įvairių kitų sričių profesinę patirtį plėtojami pažangūs technologiniai procesai. Tai mokslas, kuris supa mus kasdien, – nuo mažiausių iki didžiausių dalykų. „Aplinkos, statybų, mechanikos, elektronikos ir elektros, energijos, gamybos, sausumos transporto, – inžinerijos šakas vardijo Radvilė ir pridūrė: – Tai visa, kas mus supa.“

Paklausta, kodėl verta rinktis techninės specialybės studijas, VGTU studentų atstovė paaiškino, jog domintis technologijų mokslu neužtenka perskaityti daug knygų ta tema. Kad suprastum, kaip viskas veikia, reikia turėti daug techninių žinių. „Universitete atliekame laboratorinius darbus, tiriame dėsnius, bandome suvokti, kaip viskas veikia, galime „pačiupinėti“ savo ateitį“, – mokslo teikiamą naudą pabrėžė Radvilė.

Išmanančių, kompetentingų žmonių, žinančių, kaip veikia technika, kaip ją reguliuoti ir derinti, gebančių dirbti intelektinį, kūrybinį darbą yra palyginti nedaug. Tad ateityje inžinieriaus specialybė bus dar labiau vertinama. „Ši profesija darbo rinkoje paklausi, nes yra universali, suteikianti galimybę greitai persiorientuoti. Taip pat jaučiamas didelis specialistų trūkumas“, – tikino mergina.

Lietuvoje ar užsienyje

Pastaruoju metu vyrauja tendencija išvažiuoti studijuoti į užsienį. Vis daugiau Lietuvos moksleivių apie tai svajoja. Studijos Lietuvoje ir užsienyje supriešinamos.

Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) būsimus studentus ir jų tėvus ragina domėtis svetur siūlomų studijų kokybe, suteikiamais mokslo laipsniais, kvalifikacijomis, išduodamais diplomais, studijų įgyvendinimo būdais, galimybėmis įsidarbinti baigus mokslus. Tai – kriterijai, lemiantys tolesnes galimybes. Pasitaiko atvejų, kai studijas užsienio universitetuose rengia institucijos prie universitetų. Jos priskiriamos profesinio mokymo mokykloms ir nesuteikia aukštojo išsilavinimo.

„Baigusieji dvylika klasių svarsto: „Važiuosiu į užsienį, nes ten geriau.“ Bet ar jie tikrai žino, kaip yra Lietuvoje? – retoriškai klausė studentė. – Studijos užsienyje – tarsi saldainiukas, kurį, regis, imtum ir suvalgytum. Neretai nekreipiama dėmesio, kad pasirinktos studijos nepripažįstamos Lietuvoje. Arba jų programoje rašoma viena, o diplome – visai kita. Taip žaidžiama pavadinimais.“

Tarptautinis bendradarbiavimas

Pašnekovės teigimu, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai irgi turi daug galimybių išvažiuoti svetur. Tobulėti, pasisemti vertingos profesinės patirties atliekant praktiką užsienyje gali padėti ERASMUS+ (ES rėmimo, studijų finansavimo, akademinio mobilumo) programa.

Eurodesk (Europos jaunimo informacijos tinklo) duomenimis, ERASMUS atvira įvairioms aukštosioms mokykloms, apima visas studijų kryptis ir lygius (pagrindines studijas, magistrantūrą, doktorantūrą). Tai gali būti studijos, praktika, dėstytojų ir kito personalo mobilumo programos, intensyvūs ERASMUS kalbos kursai (EILC), daugiašaliai projektai, pavyzdžiui, tarptautinės intensyvios programos (IP), jungtinės studijų programos (CD), teminiai tinklai (TN), projektai, skirti aukštojo mokslo institucijoms ir įmonėms bendradarbiauti. Galimybę dalį studijų rinktis svečioje Europos Sąjungos šalyje ERASMUS programa kasmet suteikia 180 tūkst. studentų.

Vis labiau populiarėja ir programos bei projektai, skatinantys tarptautinį moksleivių, studentų bendradarbiavimą. Jaunimui suteikiama galimybė aplankyti kitas valstybes, pasisemti patirties, praplėsti akiratį. „Pastebime, kad vis daugiau užsieniečių nori studijuoti ir mūsų universitete, ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tokios tendencijos džiugina, nes tampa vis lengviau integruotis į nacionalinę ir tarptautinę mokslo aplinką“, – kabėjo VGTU Studentų atstovybės Socialinių ir akademinių reikalų komiteto vadovė.

Daug teorinių žinių

Pasauliniu lygiu įvertintos Lietuvos aukštosios mokyklos parengia išties gerus specialistus, ypač inžinierius, gydytojus. „Universitetai suteikia daug teorinių žinių, tuo metu kolegijose gaunamų žinių bagažas ne toks gausus, – lygino R. Kaminskytė, studijuojanti spaudos inžineriją. – Universitetinės studijos labiau orientuotos į bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą, aukščiausio lygio profesinius gebėjimus.“

Nors nuolat skelbiama, kad teisininkams ir socialinių mokslų atstovams Lietuvoje sunku rasti darbą, šios profesijos tebėra populiariausios. Žurnalo „Valstybė“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, dauguma lietuvių mano, jog perspektyviausios profesijos – gydytojo, teisininko ir informacinių technologijų (IT) specialisto. „Ant bangos“ – programavimas. Visuomenėje gaji nuomonė, kad IT – prestižinis dalykas. Tačiau svarbiausia yra tai, kad specialybės prestižą lemia rinka, – sakė VGTU studentų atstovė. – Tikiuosi, pamažu atsiras vis daugiau norinčiųjų siekti technologijų mokslo žinių.“

R. Kaminskytė linkėjo abiturientams nepasiklysti galimybių jūroje, gerai išlaikyti egzaminus, nepasiduoti mokytojų spaudimui ir abejonėms dėl savo sugebėjimų, o renkantis specialybę ragino susikaupti ir viską gerai apsvarstyti. „Nepasilikite sprendimo paskutinei dienai ar savaitei. Dalyvaukite studijų mugėse, visus pasiūlymus vertinkite kritiškai, geriau įsiklausykite į save“, – negailėjo patarimų mergina.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"