Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Tikime įvykiais, kurių niekada nebuvo

 
2016 12 19 6:00
medicaldaily.com nuotrauka

Prisimenate mokyklos laikus, kai iškrėtėte šunybę matematikos mokytojai? Tai, garbanotais plaukais ir rožiniais akiniais? Neprisimenate? Jei istorija būtų papasakota kelis kartus, galbūt prisimintumėte – net jei niekada to nenutiko.

Mokslininkų teigimu, daugiau nei pusė žmonių linkę tikėti, kad patyrė įvykius, kurių iš tikrųjų niekada nebuvo. Kai kurie net gali tuos įvykius „prisiminti“.

Kaip rašo „Medical News Today“, naujausias tyrimas atskleidė, kad ne kartą girdėdami pasakojant apie fiktyvų autobiografinį įvykį, daugiau nei 50 proc. mūsų linkę tikėti, kad iš tikrųjų jį patyrėme, o kai kurie net gali išsamiau paaiškinti, kas tada nutiko.

Tyrimo bendraautorė dr. Kimberley Wade su kolegomis iš Varviko universiteto Jungtinėje Karalystėje savo išvadas neseniai paskelbė žurnale „Memory“.

Paprasčiau tariant, atmintis yra procesas, per kurį smegenys išsaugo ir atkuria informaciją bei praeities patirtis. Tai būtina gyvenimo dalis, leidžianti mums užmegzti santykius, mokytis, planuoti, priimti sprendimus ir kurti bendrą tapatybės jausmą.

Bet prisiminimai nėra paprastas, nepriekaištingas procesas. Pasak dr. K. Wade ir jos komandos, dauguma mokslininkų sutaria, kad prisiminimams būdinga tam tikro laipsnio rekonstrukcija, t. y. prisiminimams gali turėti įtakos vaizduotė, įsitikinimai, socialinis kontekstas ir net kitų žmonių prielaidos.

„Dėl tokios rekonstrukcinės ir lanksčios atminties sistemos žmonės gali susikurti turtingus ir nuoseklius autobiografinius prisiminimus iš visos grandinės įvykių, kurių niekada nebuvo“, – atkreipė dėmesį tyrimo autoriai. Kitaip tariant, kai kurie žmonės gali susikurti „netikrus prisiminimus.“

Fiktyvius įvykius „prisiminė“ 30 proc. tyrimo dalyvių

Dr. K. Wade su kolegomis siekė tiksliau nustatyti, kokia dalis žmonių yra imlesni kurti netikrus prisiminimus. Mokslininkai išanalizavo aštuonių tyrimų, kuriuose buvo taikoma „atminties implantacija“, duomenis. Tyrimų dalyviams buvo pasakojami netikri autobiografiniai įvykiai, pavyzdžiui, nesutarimai su mokytoju mokykloje, skraidymas karšto oro balionu vaikystėje ar kilusios problemos per vestuves.

Pasakojimai buvo pakartoti kelis kartus. Įtaigai sustiprinti rodytos ir fiktyvių įvykių nuotraukos.

Iš viso tyrime dalyvavo 423 asmenys. Iš jų maždaug 53 proc. patikėjo, kad iš tikrųjų patyrė tuos netikrus įvykius. Daugiau nei 30 proc. teigė, kad „prisiminė“ juos, papasakojo, kas įvyko ir net pridėjo savo detalių.

Tačiau mokslininkai pripažino, kad jų tyrimas turi trūkumų. Pavyzdžiui, jie negali atmesti, kad kai kurie tyrimo dalyviai, sukūrę netikrus prisiminimus, galėjo iš tikrųjų tokius įvykius prisiminti, pavyzdžiui, skraidymą karšto oro balionu, nors tokie atvejai būtų labai reti.

Vis dėlto dr. K. Wade su savo komanda tiki, kad jų išvados padės geriau suprasti mūsų imlumą kurti netikrus prisiminimus.

„Mes žinome, kad daug veiksnių turi įtakos kuriamiems netikriems prisiminimams, – sakė tyrėjai. – Pavyzdžiui, kai asmuo prašomas pakartotinai įsivaizduoti netikrą įvykį ar peržiūrėti nuotraukas, kurios „išjudina“ prisiminimus. Tačiau iki galo nesuprantame, kaip visi šie veiksniai sąveikauja. Didelio masto tyrimai, pavyzdžiui, kaip dabar atlikta mūsų megaanalizė, leidžia šiek tiek priartėti prie geresnio supratimo.“

Tyrimo išvada, kad didelė dalis žmonių linkę tikėti tuo, ko nebuvo, yra labai svarbi. Juo labiau kad kiti moksliniai tyrimai atskleidė, kad iškreiptas tikėjimas gali turėti įtakos žmonių elgesiui, ketinimams ir požiūriui.

Kaip pridūrė dr. K. Wade, gauti rezultatai kelia klausimų dėl prisiminimų patikimumo įvairiose srityse, taip pat ir tiriant kriminalinius nusikaltimus ar liudijant teismo salėje.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"