Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Tiksinti bomba – pedagogų trūkumas

 
2016 10 21 6:00
Didžiausias pedagogų trūkumas - Joniškyje, Palangoje, Jonavoje, Vilniaus rajone, Kretingoje, Kupiškyje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Artėjant mokslo metų pradžiai dvylikoje savivaldybių jau šiemet ugdymo įstaigų vadovams buvo sunku rasti reikiamų mokytojų, dažniausiai – tiksliųjų mokslų. Prognozuojama, kad po kelerių mūsų šalyje pasijus dar didesnis pedagogų stygius, o po dešimtmečio gali trūkti šimtų mokytojų.

Tokios padėties sulauksime, jei nebus susirūpinta ugdymo proceso stabilumu, mokytojo profesijos prestižu. Tačiau daugelio šalies mokyklų vadovai apie tai, kas bus, šiuo metu nelabai galvoja.

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studijų prorektorė prof. dr. Vilija Salienė pabrėžia, kad susiklostė paradoksali situacija. Nors sakoma, kad mokytojų parengiama per daug, iš tikrųjų jų jau trūksta. Metams bėgant ši tendencija tik dar labiau ryškės. Mat naujų mokytojų – apie 1300–1500 per metus – gali nepakakti, kad būtų pakeisti darbą dėl pensinio amžiaus baigiantys mokytojai. Šių metų vasario 3 dienos duomenimis, Lietuvoje 5–12 klasėse dirbo 1715 įvairių mokomųjų dalykų pensinio amžiaus mokytojų, o 11 888 mokytojai buvo vyresni nei 50 metų. Tad kasmet dalis jų pasitrauks į pensiją.

„Tiek mokytojų jau senokai neateina į švietimo sistemą, tiesiog nebėra tiek pedagogines studijas baigiančių absolventų. LEU atlikti skaičiavimai rodo, kad greitai nebeturėsime pedagoginę kvalifikaciją įgijusių bakalaurų ar magistrų, pasirengusių mokyti fizikos, matematikos, chemijos, geografijos. Taigi 2022 metais trūks apie 500 fizikos, 300 biologijos, 600 chemijos, 500 geografijos, 500 matematikos mokytojų“, – dėstė V. Salienė.

Sprendimų kol kas randa

Laimė, kol kas fizikų, matematikų, informatikų, chemikų stygiumi skundžiasi reta kuri mokykla. Pačiame šalies pakraštyje, netoli sienos su Lenkija esančios Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos gimnazijos direktorė Vida Šalčiuvienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog šiai ugdymo įstaigai rasti reikiamų pedagogų didelių problemų nekyla.

„Turime specialistus, kurie iš mokyklos nebėga. Didelio mokinių skaičiaus sumažėjimo taip pat nebuvo, tad ir pedagogų kontingentas palyginti pastovus. Žinoma, sulaukę pensinio amžiaus mokytojai išeina, o į jų vietą ateina jauni žmonės“, – teigė V. Šalčiuvienė. Šiuo metu gimnazijoje dirbančių pensinio amžiaus pedagogų nelikę, o vyriausias pedagogas yra 61 metų. Tuo tarpu jauniausia – 25-erių. Pedagogų amžiaus vidurkis – 43 metai.

Andrius Navickas: „Vargu ar gabiausi moksleiviai rinksis pedagogo profesiją, jei žinos, kad nebus mokamas tinkamas užmokestis ar nebus sudarytos geros darbo sąlygos."Alinos Ožič nuotrauka

Tiesa, šiemet rengiantis naujiems mokslo metams buvo iškilusi dilema, kur surasti specialistą, galintį mokyti chemijos. Nepavyko surasti sutinkančio į Sangrūdą važinėti mokytojo, tad chemijos pamokas ėmėsi vesti pati direktorė.

Klaipėdos miesto „Verdenės“ progimnazijai šiemet teko ieškoti naujo fizikos mokytojo. Ugdymo įstaigos vadovams pasisekė prikalbinti dirbti dvi mokytojas iš kitų mokyklų, joms vargais negalais pavyko suderinti darbą „Verdenės“ progimnazijoje su darbais kitose mokyklose.

Šiaulių miesto Dainų progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Roma Jarulienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad surasti pedagogų čia nesudėtinga, mat Šiauliuose didelio mokytojų stygiaus nėra. Anot jos, dirbti į miesto mokyklas atvažiuoja ir buvę kaimų mokyklų pedagogai, nes jose mažėja mokinių. Tuo tarpu miesto mokyklų ir techninė bazė geresnė, ir darbo krūvis mokytojams gali būti didesnis, kartu – ir atlyginimas.

Kai kur trūksta, kai kur per daug

Lietuvos darbo biržos (LDB) spalio 1 dienos duomenimis, teritorinėse darbo biržose buvo registruoti 254 darbo ieškantys pedagogai, daugiausia – anglų kalbos, muzikos, pradinio ugdymo mokytojai ir lopšelio-darželio auklėtojai. Tuo metu laisvų darbo vietų pedagogams buvo registruota 102, daugiausia – lopšelio-darželio auklėtojams, logopedams, pradinio ugdymo mokytojams.

Anot LDB Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Jankauskienės, nuo šių metų pradžios į teritorines darbo biržas kreipėsi 2636 pedagogai, dauguma jų ieškojo socialinio pedagogo, pradinio ugdymo, kūno kultūros mokytojo, lopšelio-darželio auklėtojo, anglų kalbos, muzikos, lietuvių kalbos, dailės mokytojo darbo. Per šį laikotarpį Lietuvos darbo biržoje įregistruotos 2774 laisvos darbo vietos, daugiausia – lopšelio-darželio auklėtojams, pradinio ugdymo, muzikos mokytojams.

Nors darbo jėgos paklausa beveik atitinka pasiūlą, kai kurių sričių pedagogų trūksta. Labiausiai – priešmokyklinio ugdymo, lopšelio-darželio auklėtojų, chemijos, fizikos, informacinių technologijų mokytojų, logopedų. Didžiausias pedagogų trūkumas – Joniškyje, Palangoje, Jonavoje, Vilniaus rajone, Kretingoje, Kupiškyje.

Miglota ateitis

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, vidutinis šalies pedagogų amžius – apie 48–49 metus, tačiau kai kurių dalykų – matematikos, fizikos, chemijos, rusų kalbos – mokytojams jau per 50 metų.

ŠMM Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad po dešimtmečio, kai ši mokytojų karta išeis į pensiją, ugdymo įstaigos tikrai gali pajusti pedagogų stygių.

Tačiau dėl to esą nereikėtų labai nerimauti. „Lietuvoje parengta labai daug pedagogų, kurie dabar yra susiradę darbo kitose srityse. Bet kada juos galima bandyti pasikviesti į mokyklas“, – aiškino ministerijos valdininkė.

Tačiau Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas neslėpė abejonių, ar tai pavyks padaryti dėl labai menko mokytojo profesijos prestižo. Į pedagogines studijas jaunimas nelabai veržiasi. Tuo metu mokyklų vadovams, net ir paskelbus atranką į laisvą darbo vietą, tenka rinktis ne pagal tai, ko labiausiai norėtų, kokius kriterijus būsimiems darbuotojams kelia, o pagal tai, kas sutinka dirbti.

„Vargu ar gabiausi moksleiviai rinksis pedagogo profesiją, jei žinos, kad nebus mokamas tinkamas užmokestis ar nebus sudarytos geros darbo sąlygos. Pirmiausia reikėtų užtikrinti tam tikrą stabilumą švietimo sistemoje. Kol kas to nėra“, – reziumavo A. Navickas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"