TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Tinklas gabiems vaikams gaudyti

2010 10 05 0:00
VU docentė S.Girdzijauskienė - viena iš aštuonių mokslininkų, kūrusių gabių vaikų atpažinimo ir įvertinimo metodiką.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Net 40 proc. gabių vaikų mokosi blogiau nei vidutiniškai. Tokia yra pasaulinė tendencija. Ją patvirtina ir Lietuvoje atlikti tyrimai. Priežasčių, kodėl gabus vaikas, kurio intelekto koeficientas 130 ir daugiau balų, mokosi šešetukais ir septynetukais, gali būti begalė.

"Naujoje Švietimo įstatymo redakcijoje nemažai kalbama apie individualizuotą mokymą, tačiau jis turėtų apimti ne tik vidutinių gebėjimų moksleivius, kuriems sukurtos visos programos, bet ir specialiųjų poreikių, ir itin gabius vaikus. To neįmanoma padaryti, jei jie pirmiausia nebus atpažinti ir įvertinti. Kaip gali individualizuoti mokymą, jei nežinai, ko tam vaikui reikia", - sakė Vilniaus universiteto (VU) Bendrosios psichologijos katedros docentė dr. Sigita Girdzijauskienė.

Nepriklausomybės metais buvo sukurta sistema, kaip specialiųjų poreikių vaikai turėtų gauti pagalbą. Padaryta, pasak mokslininkės, iš tiesų daug ir labai naudingų dalykų. Tačiau bendra gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo sistema vis dar nėra sukurta.

Gabus ir talentingas

Ryškesnį postūmį šioje srityje padarė Kauno technologijos universiteto docentės dr. Bronės Narkevičienės 2002 metais atliktas tiriamasis darbas "Itin gabių vaikų ugdymo situacijos Lietuvoje analizė". Viename pirmųjų tokio pobūdžio darbų Lietuvoje siekta įvertinti bendrą gabių moksleivių ugdymo padėtį bendrojo lavinimo mokyklų 9-12 klasėse. Buvo atliktos įvairių tipų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų miestuose, rajonų centruose ir kaimuose 9-12 klasių moksleivių ir jų mokytojų anketinės apklausos. Tyrimo išvadų pagrindu suformuluotos rekomendacijos.

2005 metais pasirodė Gabių vaikų ugdymo strategija, o po metų Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) patvirtino pirmą Gabių vaikų ugdymo programą. Iki tol švietimo dokumentuose net nebuvo gabių vaikų sąvokos. Doc. B.Narkevičienė, dabar einanti Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje direktorės pareigas, 2006 metais įsteigė ir pirmąją Lietuvoje Nacionalinę moksleivių akademiją, skirtą itin gabių vaikų papildomam ugdymui.

"Gabūs vaikai yra vaikai ar jaunuoliai, galintys greitai ir efektyviai įgyti žinių ir mokėjimų, juos pritaikyti kintančiose situacijose naujoms problemoms spręsti, sparčiai mokytis iš įgytos patirties ir atpažinti, kokiose situacijoje naudoti įgytas žinias ir mokėjimus", - citavo Gabių vaikų ugdymo strategiją Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologė Aida Šimelionienė. Vėliau šis apibrėžimas, pasiskolintas iš kitų Europos valstybių, sparčiai kito ir pasidarė gerokai aiškesnis. Itin gabiems priskiriami vaikai, galintys efektyviai įgyti žinių ir mokėjimų, juos pritaikyti naujoms problemoms spręsti, sparčiai mokytis iš patirties. Jų intelektinių gebėjimų lygis yra labai aukštas - maždaug 130 ir daugiau intelekto koeficiento balų.

"Toks patikslinimas rodo, kad labai aukštas intelektinių gebėjimų lygis yra vienas, bet ne vienintelis, patvirtinimų, kad vaikas itin gabus, - pabrėžė psichologė. - Turėdamas tokius intelektinius gebėjimus jis lenkia arba pajėgus pralenkti panašios patirties ir aplinkos bendraamžius vienos ar kelių mokslo sričių akademiniais laimėjimais. Gabiems vaikams taip pat būdingas aukštas kūrybiškumo lygis."

Nors dažnai gabių ir talentingų vaikų sąvokos neskiriamos, tai yra du visai skirtingi dalykai. Talentingais vadinami tie vaikai, kurie turi išskirtinių muzikos, sporto ar meno gebėjimų.

Nematomi, susirūpinę, kitokie

"Dažnai įsivaizduojama, kad gabūs vaikai iš karto pastebimi, tačiau kai kurių neatpažįsta ne tik mokytojai, bet ir tėvai. Štai kodėl reikia mesti tinklą jiems gaudyti", - sakė doc. S.Girdzijauskienė.

Lietuvoje buvo atlikti du tyrimai, kaip mokosi gabūs vaikai. Rezultatai iš esmės nesiskiria nuo JAV, Juntinėje Karalystėje ar kitose valstybėse atliktų tyrimų. Maždaug 40 proc. gabių vaikų, kurių intelekto koeficientas 130 ir daugiau balų, mokosi šešetukais ir septynetukais. Tokie yra metiniai vyresnių moksleivių pažymiai. Mažesniesiems pažymiai nerašomi, tačiau mokytojai jų laimėjimus mokykloje vertina vidutiniškai ar blogiau. Vadinasi, savo intelektinių gebėjimų jie neparodo kaip tie 60 proc., kurie reiškiasi kaip gabūs, dalyvauja olimpiadose, laimi konkursus, yra mokyklos pažiba. Juos mato ir tėvai, ir mokytojai. Priežasčių, kodėl kiti 40 proc. gabių vaikų yra nematomi, pasak mokslininkės, - begalė.

Tyrimai atskleidė, kad jau darželyje tokie vaikai gali skirtis nuo kitų. Auklėtojai pastebi, kad jie yra kitokie, nors negali konkrečiai įvardyti to kitoniškumo. Vieni atrodo susirūpinę, kai kurie - gal per daug aktyvūs, bet kai įsitraukia į kokią nors veiklą, tas hiperaktyvumas dingsta. Paprastai tokie vaikai, kaip pasakojo S.Girdzijauskienė, būna labai jautrūs, ypač - socialinei neteisybei, moraliniams dalykams. Jei jaučia, kad yra neteisingai pasielgta, gali užsisklęsti. Pavyzdžiui, kartą auklėtojos subartas, kad neišsišoktų savo žiniomis ir klausimais, arba sulaukęs bendraamžių pašaipų, nes dėl neeilinių gebėjimų apdoroti informaciją jiems gali pasirodyti keistas, toks vaikas priima sprendimą: "Būsiu toks kaip kiti. Nereikia išsišokti, rodyti, ką galiu." Taip elgiasi vėliau ir mokykloje, ir galbūt namie su tėvais.

Galima ir kitokia patirtis. Tarkime, mokykloje toks vaikas greitai atliko užduotį, mokytojas skyrė kitą panašią. Vaikas ir ją greitai atliko. Tada gavo, kad nebimbinėtų be darbo, trečią tokią pačią užduotį.

"Kiek galiu daryti tą patį? Neįdomu ir niekam nereikalinga, - tikriausiai svarsto toks vaikas. - Kiti užduotis atlieka lėčiau ir jiems nieko nebereikia daryti, o man vis prideda darbo. Tada ir aš darysiu viską pamažu."

Tingi, nenori, nereikia

Per vyresnių moksleivių tyrimą, kodėl jie nerealizuoja savo gebėjimų, mokosi septintukais ir prasčiau, beveik pusė apklaustųjų atsakė, kad neturi motyvacijos. Kas atsitinka tiems vaikams? Pasak A.Šimelionienės, pradinėse klasėse jie taip ir neišmoksta mokytis, nes arba nereikia stengtis ir ką nors daryti, arba jų nesudomina. Tokie nemotyvuoti jie ateina į vyresnes klases: "Tingiu. Nenoriu. O kam to reikia?!"

Dar kitas tyrimas parodė, kad negalima dėti lygybės ženklo tarp labai gerai besimokančiojo ir gabaus vaiko. Iš atrinktų 32 puikiai besimokančių vaikų 30 proc. turėjo tik vidutinius intelektinius gebėjimus, bet jie buvo labiau motyvuoti.

Psichologė prisiminė, kai atliekant tyrimą vienas dešimtokas per interviu pasakojo, kaip ruošia matematikos pamokas: "Jei iš pirmo žvilgsnio nepamatau atsakymo, tą uždavinį išsisprendžiu, kad vėliau klasėje nebūtų blogai." Vadinasi, vadovėlyje jam beveik visi uždaviniai yra tokie, kurių atsakymus mato iš pirmo žvilgsnio. Kam tada tas vadovėlis reikalingas ir ką veikti tokioje mokykloje?!

"Kartais tėvai skundžiasi, kad vaikas ruošia pamokas pusvalandį ar vos dvidešimt minučių: "Ar nėra programų, kad daugiau padirbėtų?!" Mokytojai pyksta, kai pamokas ruošia per pertraukas. Jis spėja padaryti. Ko čia skųstis?!" - juokėsi S.Girdzijauskienė.

Pasiūlant alternatyvą

Gabių vaikų atpažinimo ir įvertinimo metodiką kūrė aštuoni VU ir Vilniaus pedagoginio universiteto mokslininkai. Aštuonių žmonių kolektyve daugiausia buvo psichologų ir dvi edukologės. Projektą, ŠMM pavedimu, koordinavo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.

"Pagrindinis tikslas buvo suformuluoti principus, kaip gabūs vaikai turėtų būti atrenkami, kokiais būdais ir kaip turėtų veikti ta sistema, kad iš eilinių mokinukų vaikas būtų atrinktas į gabius, - pasakojo projekto dalyvė doc. S.Girdzijauskienė. - Kitaip sakant, reikėjo sukurti tinklą gabiems vaikams pagauti. Žinoma, gali būti, kad vaikas nenorės būti sugautas, tėvai irgi gali nenorėti. Bet kuriuo atveju dabar tokiems vaikams alternatyvos nesiūloma. Arba mokaisi kaip visi, arba nesimokai. Galbūt iš tų 40 proc. nemotyvuotų vaikų visi nepasidarys motyvuoti, tačiau bent pusė jų galės būti gabūs tikrąja to žodžio prasme. Ir tikrai taps Lietuvos turtu."

Dažnas mokytojas, ko gero, gali pasakyti, kad ir kitų vaikų blogo mokymosi priežastis yra tingėjimas. Vis dėlto skirtumas, kaip pabrėžė A.Šimelionienė, esminis. Vidutinių gebėjimų vaikas sėdi pamokoje ir gauna tai, ko jam tuo metu reikia. Gabus vaikas dažniausiai pusę pamokos klausosi, ką seniai moka ar žino. Gerai, kad yra mokyklų ir mokytojų, kurie padeda ir tuos vaikus ugdo, antraip jie taip ir sėdėtų pamokose nieko neveikdami.

Kuriant metodiką, buvo išnagrinėta daugelio valstybių patirtis atpažįstant ir ugdant gabius vaikus. Taip pat apžvelgta, kokia padėtis Lietuvoje, nes gabūs vaikai buvo ugdomi be atpažinimo. Jei mokytojas pamato, kad vaikas gabus, šis dalyvauja mokyklos, miesto ar Lietuvos olimpiadose. Jei vaikas savo gabumų neparodo, mokytojas gabaus vaiko neatpažįsta. Jis toks neatpažintas ir lieka.

Trys žingsniai

Šiemet dar numatyta atlikti bandomąjį tyrimą - išbandyti metodiką. Finansavimas turėjo būti skirtas dvejiems metams. Pirmais sukuriama metodika, antrais atliekamas bandomasis tyrimas dviejose savivaldybėse. Dėl sunkmečio finansavimo šiemet negauta ir bandomąjį tyrimą planuojama atlikti savo jėgomis bent dviejose ar trijose Vilniaus mokyklose.

"Žinoma, reikia prisikalbinti bendradarbiauti mokytojus, - pasakojo projekto koordinatorė A.Šimelionienė. - Nėra taip paprasta, nes žmonių darbo krūvis didžiulis, o be mokytojų atpažinti gabius vaikus beveik neįmanoma."

Yra keletas šaltinių, iš kurių galima gauti informaciją apie vaiką: mokytojai, tėvai, pats vaikas, galbūt dar bendraamžiai. Mokytojai turėtų pildyti maždaug 20-25 klausimų anketą apie kiekvieną klasės vaiką, o ne išskirdami, tarkime, kelių, kurie atrodo jiems gabūs. Klausimyną turėtų pildyti ir tėvai. Kai informacija gaunama iš dviejų šaltinių, ji, pasak psichologės, tampa patikimesnė. Jei tam tikri požymiai rodytų, jog tikėtina, kad vaikas yra gabus, būtų atliekamas individualus jo intelektinių gebėjimų įvertinimas. Galima testų trukmė nuo pusės iki pusantros valandos.

"Metodiką norime išbandyti nuo mažiausiųjų - pradinukų, nes ir jų pasiekiamumas lengviausias, - kalbėjo viena metodikos rengėjų doc. S.Girdzijauskienė. - Nors gabius vaikus atrinkti yra prasmės ir dešimtoje, ir vienuoliktoje, ir dvyliktoje klasėje, valstybė nėra turtinga. Gabių vaikų ugdymas kainuoja papildomų lėšų. Pradėkime nuo pradinukų, kai prasideda formalusis ugdymas."

Apklausus bent dvi mokyklas, kuriose yra kelios pradinės klasės, jau būtų galima žinoti, ar metodika pasiteisino. Bandomasis tyrimas parodys, kokie tie gabūs vaikai, kiek jų yra ir kokį ugdymą gauna. Tada bus aiškiau, kokios ugdymo sistemos reikėtų, nes būtina pasinaudota ir tuo, kas jau dabar yra Lietuvoje.

Gabių vaikų ugdymo sistemos kūrimas - trečias žingsnis po atpažinimo ir įvertinimo. Be jo, projekto koordinatorės A.Šimelionienės įsitikinimu, vaiko pavadinimas gabiu bus beprasmis. Nieko nereiškianti etiketė. Idealiu atveju, jei bus žengti visi trys žingsniai, gabūs vaikai gaus jų poreikius atitinkantį ugdymą, kaip vidutinių gebėjimų moksleiviai gauna formalųjį.

"Kaip atpažinti ir įvertinti gabūs vaikai turėtų būti ugdomi? Kas turėtų teikti pagalbą ne tik jiems, bet ir mokytojams? Kaip organizuoti visą sistemą, kad gabus vaikas bet kurioje Lietuvos mokykloje gautų tokį ugdymą, kuris atitinka jo poreikius. Juk gabių vaikų yra ir kaimuose, ir socialiai remtinose šeimose", - esmines problemas vardijo S.Girdzijauskienė.

Ugdymo sistemos kūrimas jau būtų pedagogų ir edukologų sritis. Su jais psichologai bendradarbiauja, tačiau kol kas neaišku, kokia turėtų būti gabių vaikų ugdymo tvarka. Viena aišku, kad jie ne daugiau, o kitaip turėtų mokytis ir informacija jiems turėtų būti pateikiama kitaip.

Pirmiausia, žinoma, dar laukia didelės diskusijos, ar iš viso reikia gabių vaikų ugdymo sistemos Lietuvoje. Pasaulyje, kaip pasakojo doc. S.Girdzijauskienė, yra įvairių patirčių. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys neišskiria gabių vaikų ir ugdo bendro lavinimo klasėse su visais kartu, tačiau dabar jau atsigręžė į juos. Labai gera metodinė bazė mokytojams parengta Australijoje. Ten kiekvienas vaikas iš bet kurios mokyklos gali pretenduoti į gabių vaikų ugdymą, jei iš tikrųjų yra gabus. JAV šiemet atrinko 2005-2006 metais gimusius gabius vaikus. Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje gabūs vaikai ugdomi nuo darželio. Aišku, šios valstybės yra turtingos.

Kaip bus Lietuvoje, priklausys nuo visuomenės. Psichologai, pasak A.Šimelionienės, neabejoja, kad tokia ugdymo sistema yra reikalinga. Mokytojai baiminasi, ar pajėgs, nes juk dar yra specialiųjų poreikių vaikai ir visi kiti. O jei dar gabiųjų grupė?! Kokia turėtų būti sistema, kad ir gabiems vaikams padėtų, ir mokytojų neapsunkintų? Klausimų kyla daug. Juo labiau dabar, kai yra sunkmetis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"