TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Tiriami smurtautojų asmenybės bruožai

2016 07 13 6:00
Projekto vykdytojai psichologai doc. Alfredas Laurinavičius ir dr. Laura Ustinavičiūtė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pastaruoju metu Lietuvoje padaryta itin žiaurių smurtinių nusikaltimų. Nors smurtautojų tarp visų teisės pažeidėjų palyginti nedaug, apie 10 proc. nuteistųjų, jų nusikaltimų žala itin skaudi ir didžiulė. Vilniaus universiteto (VU) psichologai tiria nuteistųjų asmenybės bruožus, susijusius su jų nusikalstamumu. Geresnis nusikaltusių asmenų pažinimas turėtų padėti apsaugoti visuomenę ir juos pačius nuo pakartotinių nusikaltimų.

VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros projektas, vadovaujamas doc. Ilonos Čėsnienės, atliekamas bendradarbiaujant su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Prieš metus, kai tyrimas buvo pradėtas, mūsų šalyje iš viso kalėjo apie 7,5 tūkst. vyrų ir maždaug 240 moterų. Lietuva, 2015 metų duomenimis, yra tarp trijų pirmaujančių Europos valstybių pagal įkalintų asmenų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų.

Atsitiktinė atranka

Lietuvoje šiuo metu itin aktuali smurto šeimoje problematika.icmhd.wordpress.com nuotrauka

Kaip pasakojo vienas projekto vykdytojų doc. Alfredas Laurinavičius, per tyrimą pirmiausia siekta susidaryti bendrą nuteistųjų populiacijos vaizdą, todėl visose Lietuvos suaugusiųjų pataisos įstaigose buvo vykdoma atsitiktinė atranka. Toks mokslinių tyrimų metodas leidžia garantuoti, kad pasiekti žmonės reprezentuoja visą Lietuvos nuteistųjų populiaciją. Iš nuteistųjų, kurie sutiko dalyvauti tyrime, Kalėjimų departamentui pavaldūs pataisos namuose ir laisvės atėmimo vietose dirbantys psichologai, parengti mokslininkų tyrimui, surinko psichologiniam vertinimui reikalingus duomenis.

Atsitiktinės atrankos būdu tyrimui buvo pasirinktas 351 vyras ir 50 moterų. Iš jų apie 80 proc. sutiko dalyvauti tyrime. Galima tik spėti, pasak tyrėjų, kad tarp tų 20 proc. atsisakiusiųjų galėjo pasitaikyti nemažai labai pavojingų, asocialių, tačiau bendradarbiauti nenorinčių asmenų.

Taikyti tyrimo instrumentai suteikė galimybę tyrėjams nustatyti, kurie iš nuteistųjų, atsakinėdami į klausimus, melavo, buvo nenuoširdūs. Tie tyrimo dalyvių duomenys plačiau tyrimo metu nebuvo analizuojami. Tačiau palyginus tas tiriamųjų charakteristikas su bendrąja tyrimo imtimi esminių skirtumų taip pat nebuvo nustatyta. Tyrimo dalyvių pastarieji teistumai buvo už įvairius nusikaltimus – vagystes, plėšimus, sukčiavimus, sveikatos sutrikdymus. Buvo ir asmenų, įvykdžiusių žmogžudystę.

Atitolę nuo sąvęs ir kitų

Atlikus pirminę duomenų analizę, buvo palyginta, kas būdinga smurtinius nusikaltimus padariusiems asmenims, kuo jie skiriasi nuo kitų bendrojo pobūdžio nusikaltimus padariusių teisės pažeidėjų. Tarp išskirtų ypatybių – emocinės savireguliacijos problemos, negebėjimas valdyti pykčio, dirglumas, ryškesnė psichikos sutrikimų simptomatika, didesnis prislėgtumas, depresyvumas, suicidinės mintys, didesnės problemos šeimoje.

„Dabar žinome tik tai, kas labiau būdinga smurtaujantiems asmenims. Ar tai yra nusikaltimo padarinys ar priežastis, nežinome“, – sakė doc. A. Laurinavičius.

Kaip rodo užsienio mokslinių tyrimų rezultatai, smurtinius nusikaltimus darantiems asmenims, palyginti su kitais, didelės reikšmės turi alkoholis ir jo poveikis. Smurtautojai pasižymi negebėjimu susivaldyti, ir alkoholis labai svarbus veiksnys, skatinantis smurtinius nusikaltimus. Be to, smurtautojai, palyginti su kitais nuteistaisiais, turi daugiau bendravimo problemų. Jie nesugeba palaikyti artimo ryšio ir dažnai aplinkinius suvokia kaip priešiškai nusiteikusius jų atžvilgiu. Didesnės šeimos problemos, žinoma, gali būti jų smurto padarinys.

Nors smurtautojų tarp visų teisės pažeidėjų palyginti nedaug, apie 10 proc. nuteistųjų, jų nusikaltimų žala itin skaudi ir didžiulė.russellhodgeslaw.com nuotrauka

„Iš esmės tie žmonės prasčiau supranta ir aplinkinius, ir save, – sakė psichologas. – Jie yra atitolę tiek nuo aplinkinių, tiek nuo savęs.“

Pirmiausia – diagnozė

Pataisos įstaigose jau dabar dažnai vykdomos savęs supratimo, bendravimo įgūdžių tobulinimo, pykčio valdymo ir kitokio pobūdžio individualios ir grupinės programos. Jomis siekiama pakeisti, resocializuoti nuteistuosius. Vadinamoji teisės pažeidėjo korekcija grindžiama kriminalinės rizikos vertinimu, tačiau dabar ta rizika daugiausia siejama su socialinėmis problemomis, pavyzdžiui, ar turi darbą, išsilavinimą, palaikančią šeimą.

„Mūsų tyrimas koncentruojasi į gilesnes, psichologines, problemas. Vienas svarbiausių dalykų prieš siūlant žmogui tam tikrą pagalbą, kaip ir medicinos srityje, yra diagnostika. Tik nustačius negalavimą skiriamas gydymas. Šis nuteistųjų asmenybės bruožų tyrimas, jo rezultatai turėtų padėti geriau diagnozuoti, t.y. geriau įvertinti žmogų, kad būtų galima pasiūlyti jam tinkamesnę pagalbą – būtent jam tinkamas korekcines programas“, – įsitikinęs doc. A. Laurinavičius.

Keičiant gyvenimą

Kaip rodo statistika, nusikaltimų skaičiaus augimas ar kritimas yra tiesiogiai susijęs su nedarbo lygiu šalyje. Ryški tendencija, pavyzdžiui, kad per finansinę krizę padaugėja turtinių nusikaltimų. Nors socialinės problemos turi didesnę įtaką vyrų nei moterų padaromiems nusikaltimams, psichologinis aspektas jiems taip pat yra labai svarbus.

Tyrėjo manymu, psichologiniai veiksniai yra viena tų sričių, kur galima labiausiai padėti žmogui, padaryti didžiausią poveikį. Bet koks pasikeitimas turi prasidėti nuo žmogaus. Kai pasikeičia jo mąstymas, savitvarda, atsiranda galimybė keisti gyvenimą ir kitose srityse.

Izoliuoti ar ne

Dažniausiai manoma, kad izoliavus nusikaltėlius užkertamas kelias ir nusikaltimams, tačiau įkalinimo bausmė nepašalina priežasčių, kurios lemia nusikaltimus. Kaip sakė viena projekto vykdytojų dr. Laura Ustinavičiūtė, nusikaltėlių asmenybės charakteristikomis domimasi jau labai seniai. Pastaraisiais dešimtmečiais įsitvirtino sisteminis požiūris į teisės pažeidėjus. Analizuojama, kas būdinga nusikaltimą padariusiems asmenims ir kaip jiems galima padėti išmokti spręsti savo problemas, kad geriau prisitaikytų, ir padariniai tiek visuomenei, tiek jiems patiems būtų ne tokie skausmingi. Kokios intervencinės programos leistų mažinti įkalintųjų skaičių. Jis labai didelis tiek Europoje, tiek JAV.

Doc. A. Laurinavičius pabrėžė, kad svarbu padėti daugiausia galimybių pasikeisti turintiems asmenims. Projekto tikslas ir būtų – geriau suprasti, įvertinti nusikaltėlių asmenybės charakteristikas bei nustatyti, kas būdinga nusikaltimus, ypač smurtinius, padariusiems asmenims. Kokios jų savybės, asmenybės bruožai gali būti atlikto smurto priežastis ar padarinys.

„Laisvės atėmimo bausmė yra pats nepažangiausias būdas individui pasikeisti ir visuomenei suteikia mažiausiai naudos, – sakė psichologas. – Lietuvoje dabar vyksta probacijos procesas – skatinamas bausmės atlikimas ne laisvės atėmimo sąlygomis. Sprendžiant, kiek tikslinga teisės pažeidėją bausti laisvės atėmimo arba alternatyvia bausme, labai naudingas galėtų būti, kaip rodo pirminiai projekto rezultatai, išsamus asmenybės įvertinimas.“

Nusikaltėliai visur panašūs

VU mokslininkai bendradarbiauja su Austrijos, JAV ir kitų šalių kolegomis. Siekiama atskleisti, ar tų dėsningumų, kurie pastebimi kitose šalyse, yra ir Lietuvoje. Kiek prasminga ir veiksminga taikyti tas pačias priemones, kurias taiko kitos šalys.

„Tai, kas yra labai gerai vienoje šalyje, nebūtinai tiks perkėlus į Lietuvą. Kol kas mūsų rezultatai patvirtina, kad užsienyje pripažintos psichologinio vertinimo metodikos tinkamos ir Lietuvos nuteistųjų populiacijoje. Mūsų nusikaltėliai, jų savybės, siejamos su nusikaltimais, nelabai kuo skiriasi“, – sakė projekto vykdytojai.

Psichologus nustebino, kad pasirinkti vertinimo būdai, taikomi užsienyje, labai gerai tinka ir Lietuvai. Tiksliai įvertina, sugeba atskirti žmones – smurtaujančius nuo nesmurtaujančių, turinčius su alkoholiu susijusių problemų ir jų neturinčius.

„Nusikaltimus padarę asmenys nėra tokie paprasti, kad iš jų gauta informacija būtų galima pasikliauti, tačiau ir iš to, ką jie patys pateikia apie save, galima išskirti vertingų duomenų. Remiantis jais galima atpažinti, kurie gudrauja, yra nenuoširdūs, kurių atsakymais pasitikėti negalima. Pastangos pateikti socialiai priimtinus atsakymus ir taip išsisukti irgi rodo tam tikrą asmenybės charakteristiką.

Smurtautojų kategorijos

Per pirmąjį projekto etapą buvo tirta bendra teisės pažeidėjų populiacija ir išskirti smurtautojai. Per antrąjį – labiau susitelkta į smurtaujančius teisės pažeidėjus, atliekančius bausmę už smurtinius nusikaltimus. Giliau analizuojami jų asmenybės bruožai, kas konkrečiai yra susiję su jų smurtu, kokios savybės išryškėja.

Pačių smurtautojų yra įvairių kategorijų. Pavyzdžiui, tie, kurie daro itin žiaurius nusikaltimus. Arba smurtauja tik šeimos aplinkoje, muša partnerę, vaikus, kitus labiau pažeidžiamus šeimos narius. Per tyrimą bus taip pat analizuojama, kas labiau būdinga konkrečioms grupėms. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiuo metu itin aktuali smurto šeimoje problematika.

VU mokslininkų atliekamas tyrimas įdomus ir tarptautiniu mastu. Rezultatai pateikiami tarptautinėse konferencijose. Šių metų liepos mėnesį jie buvo pristatyti tarptautiniame simpoziume Prancūzijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"