TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Tūkstančiams pedagogų - keliolika darbo vietų

2013 07 01 6:00
Audrius Jurgelevičius.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Šalyje mažėjant mokinių, mažėja ir mokytojų poreikis, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovai tik skėsčioja rankomis, o aukštosios mokyklos toliau į gyvenimą išleidžia pedagogus, nors šie priversti gyventi iš bedarbio pašalpos arba sotesnio kąsnio ieškoti emigracijoje.

Birželio 1-ąją Lietuvos darbo biržoje (LDB) buvo registruota 2262 darbo ieškantys pedagogai, tačiau jiems pasiūlyta tik... 13 laisvų darbo vietų. Darbą gavo devyni bendrojo ugdymo mokytojai ir keturi pradinio ugdymo specialistai. Tuo metu ikimokyklinio, specialiojo ugdymo, humanitarinių mokslų ir meno, socialinių mokslų, verslo ir teisės, gamtos mokslų, matematikos ir kompiuterijos bei kitų sričių dalykų profesijos mokytojai apie įsidarbinimą pagal specialybę kol kas gali tik pasvajoti. LDB jiems negali pasiūlyti nė vienos laisvos darbo vietos.

Specialistai ir politikai problemą siūlo spręsti tikrinant mokytojų darbo kokybę ir plečiant vaikų neformaliojo ugdymo bei suaugusiųjų neformaliojo švietimo sritį, o ŠMM vadovai nesiūlo jokios išeities iš keblios padėties.

Išeities neranda

Darbo pagal įsigytą specialybę negaunantys, bet iš Lietuvos nenorintys emigruoti jauni mokytojai kreipia žvilgsnį į pensinio amžiaus kolegas. ŠMM duomenimis, praėjusiais mokslo metais įvairiose švietimo įstaigose pagrindines pareigas ėjo 2506 pedagogai, sulaukę 60-64 metų, ir 1007 pedagogai, vyresni kaip 65 metų. Jų socialinė ir finansinė padėtis nepalyginti geresnė nei pradedančiųjų pedagoginę karjerą, bet Lietuvos įstatymai nesuteikia teisės atleisti iš darbo pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų. „Pasiūlyti pensinio amžiaus pedagogams palikti darbo vietą būtų nekorektiška“, - LŽ tvirtino švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. Jos nuomone, pensinio amžiaus pedagogų būtų mažiau gal net 50 proc., jei užtarnauto poilsio sulaukęs žmogus gautų pensiją, nepabloginančią gyvenimo kokybės. Dabar akivaizdu, kad dalis pensininkų priversti dirbti dėl finansinių sumetimų.

Tačiau G.Krasauskienė prisipažino suprantanti ir jaunųjų specialistų padėtį. Mūsų valstybės lėšomis įgiję aukštąjį išsilavinimą jauni žmonės turi tenkintis bedarbio pašalpa arba krautis lagaminus ir keliauti laimės ieškoti į užsienį, kur dažnai tenka dirbti nekvalifikuotą darbą. Vis dėlto rengti mažiau jaunų specialistų esą taip pat būtų netikslinga, mat „nėra tokios analizės, kuri pateiktų duomenis, kiek pensininkų kuriais metais pareikš norą palikti darbo vietą".

Daugybė studijas ką tik baigusių jaunų mokytojų apie įsidarbinimą pagal specialybę kol kas gali tik pasvajoti. / LŽ archyvo nuotrauka

Išeitis – naujų darbo vietų kūrimas

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus nuomone, pensininkas savaime nėra blogybė, o jaunas žmogus - vertybė. Jo įsitikinimu, reikėtų atleisti ne pensinio amžiaus sulaukusius pedagogus, o tuos, kurie blogai dirba. Juk amžius negali būti laikomas pagrindiniu pretekstu. „Didžiausia bėda, kad Švietimo ir mokslo ministerija neranda kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti mokytojų darbo kokybę“, - teigė A.Jurgelevičius. Anot jo, egzaminų rezultatai ją atspindi tik iš dalies. 27 metų pedagoginio darbo stažą turintis A.Jurgelevičius mano, kad pedagogų įdarbinimo problemą galima spręsti plėtojant neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Anot jo, tai aktualu visame pasaulyje, o Lietuva šioje srityje užima vieną paskutinių vietų tarp Europos Sąjungos valstybių.

Pedagogas, Alytaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Arvydas Švirmickas teigia, kad nedera žvilgčioti į pensininkus ir jų sąskaita bandyti spręsti jaunų specialistų nedarbo problemą. Politiko nuomone, yra ir kitų būdų mažėjant mokinių išsaugoti pedagogų darbo vietas. „Reikėtų uždaryti pustuštes mokyklas, o pedagogams darbo vietas kurti plėtojant neformalųjį ugdymą“, - sakė jis.

Tačiau politikas pabrėžė, kad prieš ne vieną ir net ne du dešimtmečius aukštąsias mokyklas baigę pedagogai patys turėtų atsakyti į klausimus, ar pajėgia žengti koja kojon su laikmečiu, ar tikrai geba prisitaikyti prie besikeičiančių švietimo reikalavimų, ar jiems nekyla sunkumų bendraujant su jaunimu.

Tuo metu buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius priminė praėjusią Seimo kadenciją siūlęs Darbo kodekso pataisą, kuria būtų leidžiama atleisti pensinio amžiaus pedagogus ir į jų vietas įdarbinti jaunuosius specialistus, tačiau parlamentas atmetė jo siūlymą. G.Steponavičiaus nuomone, išeičių, kaip reikėtų spręsti šią problemą, yra, tik nereikia užimti stručio pozicijos. „Būtina reguliuoti stojančiųjų į edukologijos specialybes srautą, atsižvelgiant į demografinę šalies situaciją. Kita išeitis – ministerija turi galimybę keisti įstatymų bazę“, - tvirtino buvęs ministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"