TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Tunkame, bet neaugame

2015 06 10 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje gausėja nutukusių vaikų ir paauglių. Naujausių tyrimų duomenimis, per pastaruosius penkerius metus kai kurių amžiaus grupių vaikų nutukimo paplitimas padidėjo beveik dvigubai. Ūgio akceleracija sustojo. Paankstėjo mergaičių brendimas.

"Jau nuo 2008 metų pradėjome pastebėti, kad Lietuvoje vaikų ir paauglių nutukimo paplitimo procentas, kurį laiką buvęs gana stabilus, pradėjo augti. 2010 metais atliktas žvalgomasis tyrimas parodė, kad nutukimo paplitimas kai kuriose amžiaus grupėse per dešimtmetį padidėjo 1-3 proc., antsvorio, t. y. padidėjusio svorio, bet dar ne nutukimo, užfiksuota 5-7 proc. daugiau. Tačiau labiausiai sunerimti verčia 2013-2014 metų tyrimų rezultatai. Nutukimo paplitimas per penkerius metus padidėjo 5-6 proc., o antsvorio - maždaug 10 procentų", - sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. Janina Tutkuvienė.

Tyrimai taip pat atskleidžia, kad sustojo Lietuvos vaikų ūgio akceleracija. Per dešimtmetį iki 1990-ųjų jie paaugo vidutiniškai 2-3 cm, ir ta karta buvo gerokai aukštesnė. 2010 metų duomenimis, vidutinis vaikų ūgis per dešimtmetį nuo 1990-ųjų padidėjo jau tik 1-2 cm.

Pasaulinė tendencija

"Kai prieš 15 metų užsienio kolegoms rodydavau Lietuvos vaikų rezultatus, pasiekusius turbūt žemiausią, ypač tarp mergaičių, liesumo tašką apie 2000 metus, visi sakė, kad ir Lietuvoje bus kaip Amerikoje prieš tris dešimtmečius ar Vakarų Europoje prieš maždaug 20 metų, nes pamažu perimame tokį pat gyvenimo būdą ir ypač - mitybą, - kalbėjo antropologė. - Kitos šalys prieš 20-30 metų pastebėjo, kad pirmiausia vaikai labai ištįsta, tada ūgis nustoja didėti, ir jeigu toliau veikia vadinamieji kūno didinimo, t. y. akceleracijos, veiksniai, pradeda augti svoris. Lietuvoje iki 2010 metų nutukimo paplitimo procentas buvo dar palyginti nežymus, tačiau užteko maždaug penkerių metų labai drastiškiems pokyčiams įvykti."

Tarp suaugusių žmonių, vyresnių nei 25 metų kartos, labai didelių kūno pokyčių nematyti. Nutukimo ir antsvorio paplitimo procentas yra maždaug toks pat kaip anksčiau. Moterų nuo 25 iki 50 metų dabar yra net šiek tiek mažiau nutukusių nei, pavyzdžiui, prieš tris dešimtmečius. Pasak mokslininkės, suaugusiųjų karta ne taip greitai reaguoja į išorinius veiksnius. Jų kūnas užaugęs, endokrininės sistemos veikla kinta ne taip sparčiai. Vaikams augti gyvybiškai svarbu gera išorinė – ekologinė - aplinka, normalūs socialiniai ekonominiai veiksniai, bet svarbiausia - tinkama mityba ir, žinoma, fizinis krūvis.

Ankstyvas brendimas ir nutukimas

2000 metais Lietuva, taip pat kaimynės Latvija ir Estija, priklausė prie vėlyvo vaikų, tiek mergaičių, tiek berniukų, brendimo šalių. Tai, kaip pabrėžė prof. J. Tutkuvienė, - teigiamas rodiklis, nes dažniausiai tokia auganti karta nėra linkusi tukti. Taip pat maža metabolinio sindromo, kardiovaskulinių ligų rizika. Kitose Europos šalyse buvo akivaizdu: brendimas ankstesnis - kuo labiau į pietus ir kur labiau nutukusi populiacija. Nors vyksta globalizacija, dar ir šiandien svarbus geografinis veiksnys: pietietės bręsta anksčiau. Pavyzdžiui, Pietų Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje - ypač ankstyvas mergaičių brendimas ir jau seniai buvo mažesnis kaip 13 metų vidutinis menarchės (pirmųjų mėnesinių) amžius. Kita vertus, ankstesnį brendimą gali lemti daugelis neigiamų veiksnių, tarkim, netinkama mityba, hormoninė tarša. Pasak antropologės, kai kurie konservantai, patekę į organizmą, turi estrogeninio (moteriškų hormonų) poveikio ir gali iškreipti metabolinį foną.

Prof. Janina Tutkuvienė Lietuvos mergaičių brendimo tendencijas ir kitų tyrimų rezultatus pristatė ne viename tarptautiniame kongrese. /Asmeninio albumo nuotrauka

2010 metais prof. J. Tutkuvienės vadovaujamos studentės Ernesta Jančauskaitė ir Vilija Guntaitė surinko nemažai duomenų apie brendimą įvairiose Vilniaus mokyklose. Palyginti su 2000 metais, mergaičių brendimas buvo paankstėjęs. Skirtumas gali pasirodyti nereikšmingas, vidutinis menarchės amžius nuo 13,34 metų sumažėjo iki 13,13 metų, tačiau statistiškai patikimas, be to, ankstyvo brendimo mergaičių gerokai padaugėjo.

Naujausiais duomenimis, sukauptais prof. J. Tutkuvienės studenčių Marijos Petrylaitės ir Godos Zubkaitės, ištyrus daugiau nei tūkstantį Vilniaus miesto mergaičių, per pastaruosius penkerius metus vidutinis menarchės amžius sumažėjo net iki 12,82 metų. Pasak antropologės, tokio drastiško sumažėjimo vos per kelerius metus Lietuvoje dar niekada nebuvo arba jis nefiksuotas. Turimais duomenimis, XIX-XX amžiaus sandūroje Lietuvos miestiečių mergaičių menarchės amžiaus vidurkis buvo 15,02 metų, o 1965-aisiais - 13,52 metų (kaimo vietovėse mergaitės visuomet brendo vėliau). Po dviejų dešimtmečių, 1985-aisiais, kai visame pasaulyje įvyko sparčiausia augimo akceleracija ir paankstėjo brendimas, Lietuvos miestiečių mergaičių vidutinis menarchės amžius buvo jau 13,36 metų. Maždaug toks laikėsi beveik iki 2000-ųjų.

Dėl berniukų nesutariama

Lietuvos berniukų brendimas, pasak prof. J. Tutkuvienės, labai seniai tirtas. Iš turimų nelabai gausių žvalgomojo tyrimo duomenų kokio nors apčiuopiamo poslinkio nematyti. Berniukų brendimo datos panašios kaip prieš 10-15 metų.

Pasaulyje mokslininkai dėl berniukų brendimo nesutaria. Kaip matyti iš tarptautinės literatūros, berniukų brendimą tirti labai sudėtinga ir duomenys gaunami prieštaringi. Vienų mokslininkų tyrimai rodo, kad berniukai bręsta anksčiau, kitų - vėliau.

"Yra labai įdomių minčių, - pasakojo antropologė. - Pavyzdžiui, mokslinėje spaudoje skelbiama, kad didėjant aplinkos estrogeninei taršai ankstėja mergaičių brendimas. O kaip pasielgs berniukų organizmas dėl kitokio nei jiems būdingo hormono įsikišimo, nėra aišku. Vienu atveju, matyt, paskubina, kitu atveju sulėtina brendimą. Be to, berniukų nutukimas dažniau siejasi su vėlesniu nei su ankstesniu brendimu. Riebalinio audinio kaupimas normos atveju labiau būdingas moterims."

Kaip rodo tyrimai, antsvorio ir nutukimo paplitimo didėjimas panašus ir tarp mergaičių, ir tarp berniukų. Paauglių berniukų antsvoris Lietuvoje visada buvo didesnis nei mergaičių. Lietuvoje paauglės mergaitės per pastarąjį dešimtmetį, ypač per pastaruosius penkerius metus, labiau pastambėjo.

Prof. J. Tutkuvienė pabrėžė, kad neužtenka kūno masės indekso nutukimui nustatyti, ypač tarp paauglių berniukų. Reikia tirti kūno sudėtį. VU mokslininkė palygino, koks būtų paauglių berniukų ir mergaičių nutukimo procentas, atsižvelgus tik į kūno masės indeksą, ir koks tikrasis - matuojant riebalinį audinį. Pernai rudenį tarptautinėje konferencijoje prof. J.Tutkuvienės pristatytais duomenimis, didesnis kūno masės indeksas tarp mergaičių gerokai dažniau siejasi su riebalinio audinio gausa, o tarp berniukų, kaip ir tarp vyrų, - gerokai rečiau. Jų didesnis kūno masės indeksas labai dažnai būna dėl stambaus skeleto ir raumenų masės. Kita vertus, net mažo kūno masės indekso grupėje tarp berniukų ir mergaičių buvo keli procentai tokių, kurie turėjo didesnį riebalinį audinį, nei numatyta normatyvuose, o didelio kūno masės indekso grupėje net 5-10 proc. vaikinų riebalinis audinys buvo mažesnis nei turėtų būti.

Feisbuko karta

"Brendimas ir kūno sudėjimas yra susiję dalykai. Juos veikia daugelis audinių hormonų. Paveldimumas turi reikšmės, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad epigenetiniai veiksniai gali keisti genų veikimą. Kaip rodo Lietuvos pavyzdys, epigenetiniai veiksniai brendimui labai daug reiškia. Pakako kelerių metų pasikeitusiomis sąlygomis, ir brendimas vyksta jau visai kitaip. Tačiau niekas nežino, ar brendimas ankstėja, nes tunkama, ar dėl nutukimo atsiranda ankstesni brendimo požymiai. Atsakymas vertas Nobelio premijos", - juokėsi antropologė.

Tyrimai atliekami visame pasaulyje. Mokslininkų prieita išvada: lemia nejudrus gyvenimo būdas, netinkama mityba, hormoninė tarša. Pastaruoju metu pabrėžiama ir urbanizacija, streso lygis, per daug intensyvus gyvenimo būdas. Kaip skelbia vadinamoji psichoneuroendokrinologinė teorija, brendimas ankstėja, nes aktyvėja mūsų gyvenimo tempas, patiriame stresą, jaučiamės nesaugūs.

"Tyrimų duomenimis, mergaičių brendimas taip pat ankstėja dėl nesaugios aplinkos, pavyzdžiui, išsiskyrusiose šeimose, kai psichosocialinės sąlygos įtemptos. Evoliucinės teorijos požiūriu individas, augantis nesaugioje emociniu ir psichologiniu požiūriu aplinkoje, bręsta greičiau, kad susilauktų palikuonių, nes neaišku, kiek galės tokiomis sąlygomis išgyventi. Be to, ir mūsų tyrimų duomenimis, dažniau anksti subręsta pirmoji šeimoje mergaitė (nes neaišku, ar bus antroji ir ar bus galimybė pratęsti giminę), - pasakojo prof. J. Tutkuvienė. - Nors dar nėra galutinai įrodyta, manoma, kad dėl feromonų, taip pat dėl žaibiškos informacijos sklaidos, plintančių vaizdų paaugliai pradeda lygiuotis vieni į kitus. Gyvenama aplinka, bendraamžių pavyzdys, kokiam reikia būti, juos labai veikia."

Mokslininkai atkreipia dėmesį į vadinamąją feisbuko kartą ir bendraamžių efektą (angl. peer effect), kai turintys bendrų interesų ir daug bendraujantys tarpusavyje individai dažnai pradeda bręsti panašiu laiku. Tokius tyrimus atlieka ir prof. J. Tutkuvienė žymaus vokiečių mokslininko prof. Michaelo Hermanusseno suburtoje tarptautinėje endokrinologų, psichologų, auksologų (augimo ir brendimo specialistų) grupėje. Vaikų augimo ir brendimo ypatumams skirta pernai leidyklos “Schweizerbart” išleista knyga "Auxology. Studying Human Growth and Development". Dviejų jos skyrių autorė - Lietuvos mokslininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"