TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Tyrėjas ir eigulys iš Salako girininkijos

2014 10 29 6:00
Mindaugas Ilčiukas atlieka apskaitą miškuose ir pažymi medžius, parodančius transektos pradžią. Asmeninio archyvo nuotrauka

Aleksandro Stulginskio universiteto absolventas Mindaugas Ilčiukas puikiai atskiria paukščius iš balso. Šis gebėjimas labai pravertė atliekant mokslinius tyrimus. Zarasų miškų urėdijos Salako girininkijos eigulys yra šių metų Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkurso "Geriausi magistro darbai" laimėtojas.

Jaunasis tyrėjas Aleksandro Stulginskio universitete baigė miškininkystės bakalauro ir magistro studijas. Kaip ir dauguma kurso draugų, rado darbą pagal specialybę Lietuvoje, nes gerai žinojo, ką nori studijuoti ir ką dirbti baigęs studijas. Šiemet apginto magistro darbo tema - "Pakraščio efekto poveikis paukščių rūšių pasiskirstymui pušynuose greta plynų kirtaviečių". M. Ilčiukas tyrė, kaip kirtavietės veikia paukščių rūšinę sudėtį miškuose, būtent - pušynuose, ir kokią įtaką daro biologinei įvairovei.

Pažįstant iš balso

"Tokią darbo temą pasiūlė mano vadovas prof. Gediminas Brazaitis. Jis pastebėjo, kad gerai pažįstu paukščius. Esu baigęs neakivaizdinę ornitologų mokyklą. Apskaitoms atlikti reikia pažinti paukščius iš balso, - pasakojo geriausio magistro darbo žemės ūkio mokslų srityje autorius. - Apskaitos būdavo atliekamos anksti ryte, dar prieš saulei tekant, maždaug iki vienuoliktos valandos, einant šalia kirtaviečių ir vis gilyn į mišką, klausantis, kokie paukščiai aplinkui čiulba ir kaip keičiasi jų rūšys. Tarkim, prie kirtaviečių pakraščio čiulba daugiausia ankstyvosios ir pilkosios pečialindos, o giliau miške - tokios rūšys, kurios vengia pakraščių, pavyzdžiui, liepsnelės ar žaliosios pečialindos."

Jaunasis eigulys prie savo surinktos drugių kolekcijos parodoje Salako girininkijoje. /Asmeninio archyvo nuotrauka

M. Ilčiukas stebėjo, kokią įtaką biologinei įvairovei daro miške vykdomi ūkio darbai, konkrečiai plyni kirtimai, kaip pasikeitus buveinių sąlygoms keičiasi paukščių rūšinė sudėtis, kaip į kirtavietes reaguoja retos rūšys. Buvo nustatyta, kad bendras paukščių rūšių skaičius šalia kirtaviečių padidėja, atsiranda naujų pakraščio rūšių, tačiau matyti ir neigiamas efektas, kai retos rūšys, tokios kaip mažosios musinukės, liepsnelės ar žaliosios pečialindos, yra išstumiamos iš savo ploto, nes vengia miško pakraščio. Todėl, pasak tyrėjo, negalima tvirtinti, kad plyni kirtimai daro vien teigiamą ar vien neigiamą poveikį. Viena vertus, padidėja biologinė įvairovė, padaugėja paukščių rūšių ir pačių individų koncentracija prie kirtaviečių, kita vertus, išstumiamos retesnės rūšys, vengiančios miško pakraščio.

"Geriausia būtų nesuskaidyti didelių miško masyvų, kad pakraščio efektas nepakenktų miško gilumos rūšims. Jei yra galimybė, plynus kirtimus reikėtų pradėti ten, kur mažesni miško plotai, jo masyvas labiau suskaidytas, mozaikiškumas didesnis. Stengtis palikti ir nepaliestų stambesnių miško plotų, ir labiau pakraščiuose kurti mozaikišką kraštovaizdį", - įsitikinęs M. Ilčiukas.

Stebint paukščius ir nuotraukose užfiksuotos gražiausios ar netikėčiausios akimirkos. /Mindaugo Ilčiuko nuotrauka

Arčiau gamtos

Iš Užpalių (Utenos r.) kilęs 25 metų miškininkas prisipažino, kad nuo mažens domėjosi gamta. Mokykloje labai patiko stebėti paukščius, tyrinėti drugius, jų rūšinę sudėtį, ieškoti saugomų, retų rūšių tuose kraštuose. Buvo surinkęs ir drugių kolekciją. Užpalių gimnazijos moksleivis dalyvavo įvairiuose konkursuose ir laimėjo nemažai prizinių vietų. 2006 metais Europos Sąjungos (ES) jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape gavo I laipsnio diplomą, o 2007 metais buvo įvertintas ir I laipsnio, ir laureato diplomais.

Pasirinkimą, ką studijuoti - biologiją ar miškininkystę, lėmė noras būti arčiau gamtos, geriau ją pažinti ir prisidėti prie jos išsaugojimo.

"Trečdalį Lietuvos teritorijos sudaro miškai. Jei juose bus blogai ūkininkaujama, biologinė įvairovė pradės nykti. Svarsčiau, kaip būtų galima puoselėti biologinę įvairovę, saugoti rūšis, prisidedant prie tvaraus miškų naudojimo, todėl ir susidomėjau miškininkyste", - prisipažino pašnekovas.

Miškininkas buvo ir Mindaugo senelis Jonas Ubarevičius. Miškininkė - ir žmona Svajūnė. Susipažino studijuodami Aleksandro Stulginskio universitete ir įsikūrė Svajūnės gimtajame krašte. Dabar gyvena Biržūnuose, netoli Salako. Zarasų rajone, pasak Mindaugo, labai gražios vietos - daug ežerų, auga pušynai. Svajūnė dirba girininko pavaduotoja Smalvų girininkijoje ir neakivaizdžiai tęsia ekologijos magistrantūros studijas Aleksandro Stulginskio universitete.

Stebint paukščius ir nuotraukose užfiksuotos gražiausios ar netikėčiausios akimirkos. /Mindaugo Ilčiuko nuotraukos

Ir kertant, ir žymint

M. Ilčiukas jau daugiau kaip dvejus metus dirba Zarasų miškų urėdijos Salako girininkijos eiguliu. Tokiam darbui užtektų ir bakalauro ar net neuniversitetinio išsilavinimo, tačiau Aleksandro Stulginskio universiteto magistras neatmeta galimybės, kad ateityje sieks mokslininko karjeros, stos į doktorantūrą. Dabar nori išbandyti įgytą specialybę, semiasi miškininko patirties ir jaučia didelį kolektyvo palaikymą. Kaip pats juokauja: nepabuvęs darbininku, nebūsi geras vadovas. Reikia žinoti, kokia yra pati pradžia.

Su žmona Svajūne per paukščių stebėtojų ralį pernai. /Asmeninio archyvo nuotrauka

Jaunasis eigulys rūpinasi miško sanitarine ir priešgaisrine apsauga, važinėja po mišką ir stebi jo būklę, budi per sausras. Svarbu prižiūrėti, kad ir rangovai gerai atliktų darbą, laikytųsi taisyklių ir reikalavimų, puoselėtų biologinę įvairovę ir, pavyzdžiui, biržėse paliktų medžių sausuolių. Taip pat vykdoma uoksinių medžių paieška. Genio iškaltu uoksu kelerius metus gali naudotis ir kiti sparnuočiai. Uoksiniai medžiai, kuriuose peri, perėjo arba dar gali perėti paukščiai, pažymimi, kad būtų labiau saugomi. Stebima, kuriose vietose tokių medžių daugiausia.

Pradėjęs eiti eigulio pareigas, M. Ilčiukas aktyviai įsitraukė ir į visuomeninę veiklą, bendrauja ir su jaunaisiais miško bičiuliais. Salako pagrindinėje mokykloje mokiniams per specialias pamokėles jis pasakoja apie inkilų kėlimą pavasarį ar paukščių lesinimą žiemą. Kartu su vaikais per Žemės dieną kelia naujus ir valo senus inkilus, rengia kitas akcijas.

Jaunasis miškininkas gerai vertina ūkininkavimą Lietuvos valstybiniuose miškuose. Būtent šį sektorių ir tyrė, stebėjo kirtavietes. Pasak M. Ilčiuko, valstybiniuose miškuose laikomasi visų reikalavimų ir medžių paliekama tiek, kiek reikia biologinei įvairovei puoselėti. Daugiau problemų privačiuose miškuose, kur kertama siekiant labiau materialios naudos, neatsižvelgiant į miško gamtosaugines funkcijas. Pačiam teko matyti, kad privačių miškų kirtavietėse biologinės įvairovės medžiai paliekami labai skurdūs ir smulkūs, jų nedaug. Valstybiniuose miškuose per plynus kirtimus stengiamasi išsaugoti pačius geriausius, gražiausius biologinės įvairovės medžius, o privatūs savininkai dažniausiai palieka tuos, iš kurių būtų menka nauda. Kirtavietėse kai kur taip pat trūksta priežiūros. Jos galėtų būti geriau, gražiau atkuriamos.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"