Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Tyrimas: kas antras emigrantas palieka vaikus Lietuvoje

 
2017 06 07 11:40
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Emigrantų paliktiems vaikams sunkiau susidoroti su patiriamu praradimu, jie išgyvena nesaugumo jausmą ir linkę kaltinti save dėl tėvų emigracijos. Apie tai kalbėjomės su Vilniaus universiteto (VU) Visuomenės sveikatos instituto doktorante Justina Račaite, pradėjusia nagrinėti tėvų emigracijos pasekmes Lietuvoje likusių vaikų sveikatai.

Tokių tyrimų nėra daug ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulio mastu, kita vertus, dažniausiai nagrinėjamas psichologinis aspektas. J. Račaitės darbas, vadovaujamas prof. Genės Šurkienės, apims ir psichologines tėvų emigracijos pasekmes Lietuvoje likusių vaikų sveikatai, ir fizinius sveikatos duomenis.

Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto doktorantė Justina Račaitė gilinasi į tėvų emigracijos pasekmes Lietuvoje likusių vaikų sveikatai./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kas antras emigrantas palieka vaikus Lietuvoje. Vaikų, kuriems paskirta laikina globa dėl tėvų emigracijos, akivaizdžiai pagausėjo nuo 2005 metų. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, 2015 metais Lietuvoje su globėjais palikti 1436 vaikai, kai kiek daugiau nei prieš dešimtmetį užfiksuotas tik vienas toks atvejis. Tačiau iš tikrųjų emigrantų paliktų vaikų Lietuvoje yra gerokai daugiau. Metams bėgant vis daugiau tėvų ryžtasi įforminti jų laikinąją globą kam nors iš artimųjų: seneliams, giminaičiams ar kaimynams.

Planuojant grįžti

Europos migracijos tinklo internetiniame puslapyje skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 iki 2017 metų gyventojų skaičius mūsų šalyje sumažėjo 845 tūkst., maždaug 23 procentais. Iš jų per 165 tūkst. – dėl natūralios žmonių kaitos, sumažėjusio natūralaus prieaugio, ir per 678 tūkst. – dėl migracijos.

Tačiau šie skaičiai, kaip pabrėžė J. Račaitė, gali būti tik ledkalnio viršūnė, nes ne visi emigrantai deklaruoja savo gyvenamąją vietą užsienyje. Net 73 proc. emigrantų yra 15–44 metų. Jauna ir darbinga žmonių grupė. Lietuvoje tokio amžiaus gyventojai sudaro tik 39 procentus.

Remdamasi anksčiau atliktų tyrimų Lietuvoje duomenimis, J. Račaitė išskyrė kelias svarbiausias priežastis, dėl kurių emigruojantys tėvai palieka vaikus Lietuvoje.

Dažniausiai planuojama emigruoti laikinai, ir tėvai nori apsaugoti vaiką nuo nereikalingo streso keičiant gyvenamąją aplinką, mokyklą, nenori atskirti jo nuo draugų.

Kita vertus, neretai tėvai mano, kad vaikų išlaikymas trukdys užsidirbti. Jie ir patys nežino, kokiomis sąlygomis važiuoja dirbti. Todėl priimamas sprendimas palikti vaiką Lietuvoje, jam pažįstamoje aplinkoje, nes po kurio laiko vis tiek planuojama grįžti.

Pažeidžia 11 punktų

„Tačiau svarbu pažymėti, kad vaiko teisė augti šeimoje ir būti neatskirtam nuo tėvų yra apibrėžta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Emigruojantys tėvai, palikdami vaikus Lietuvoje, galimai pažeidžia net 11 tos konvencijos punktų“, – sakė tyrėja.

Tarp jų būtų ne tik vaiko teisė gyventi su tėvais, būti auginamam jų, bet, pavyzdžiui, ir teisė į deramą tėvų ir šeimos elgesį.

Taip pat teisė būti apsaugotam nuo visų formų smurto, nebūti žiauriai ir skaudžiai baudžiamam.

Teisė reikšti savo nuomonę ir teisė į geriausią sveikatos apsaugą, medicinos priežiūrą ir informaciją, kuri padėtų vaikui išlikti sveikam.

Išvykusių svetur tėvų palikti vaikai taip pat gali patirti diskriminaciją, mokykloje būti vadinami našlaičiais, paliktaisiais ar panašiai. Tikėtina, kad gali būti sutrikdytas visas jų fizinis, emocinis, socialinis ir kūrybinis gyvenimas.

Net 73 proc. emigrantų yra 15–44 metų, Lietuvoje tokio amžiaus gyventojai sudaro tik 39 procentus.

Su kuo paliekami

Kaip tėvų emigracija paveikia vaikus, J. Račaitė pažvelgė ir į kitų šalių tyrimus. Pavyzdžiui, 2013 metų Meksikoje atliktas tyrimas atskleidė, kad dėl emigracijos paliktų vaikų raidai ir priežiūrai lemtingą įtaką turi globėjai, motyvuodami juos ir garantuodami saugią aplinką.

Vaikų, kuriems įforminta laikinoji globa dėl tėvų emigracijos, skaičius 2005-2015 metais.Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenys

Todėl labai svarbu, su kuo vaikai yra paliekami. Kita vertus, globėjams taip pat reikalinga parama auginant patikėtus vaikus, padedant jiems tiek mokykloje, tiek socialiniame gyvenime, nes emigravusių tėvų vaikai dažniau linkę anksti mesti mokyklą, sekdami šeimos migracijos pavyzdžiu.

Italijoje 2012 metais atlikto tyrimo duomenimis, dėl emigracijos jaučiamą tėvų stygių vaikai dažnai išreiškia menkais rezultatais mokykloje. Jie konfliktuoja su draugais ir mokytojais, gali net iškristi iš mokyklos. Emigravusių tėvų vaikai patiria nerimą, menkai pasitiki savimi, turi polinkį į depresiją, apatiją, savižudišką elgesį ir priklausomybes. Didesnę depresijos riziką tarp vaikų, paliktų emigravusių tėvų, nei tarp kontrolinės grupės bendraamžių, patvirtino ir Kinijoje 2012 metais atliktas tyrimas. Per analogišką tyrimą 2014 metais Tailande nustatyta, kad mamos nebuvimas gali turėti ilgalaikių psichologinių padarinių dėl emigracijos paliktiems vaikams.

„Viena kontroversiškesnių – Moldovoje 2015 metais atlikto tyrimo išvada, kad tėvų emigracija ne visada susijusi su neigiamomis psichosocialinėmis pasekmėmis paliktų vaikų sveikatai. Taigi tikėtina, kad jų gali būti ir teigiamų“, – svarstė tyrėja.

Materialinės gėrybės ir statusas

Analizuodama Lietuvoje atliktų tyrimų duomenis, J. Račaitė aptiko, kad kai kuriais atvejais pagerėja vaiko fizinių poreikių tenkinimas tėvams emigravus. Nors emigruoja įvairių socialinių sluoksnių žmonės, dažnas motyvas yra nepriteklius. Emigravę tėvai paprastai siunčia pinigų į Lietuvą globėjams, todėl jie turi daugiau finansinių išteklių ir vaiko mitybai pagerinti, ir apskritai nepritekliui mažinti. Pagerėjus ekonominei padėčiai, atsiradus materialinių gėrybių, vertingų daiktų, kartu pakyla ir vaiko socialinis statusas. Pavyzdžiui, jis labiau vertinamas bendraamžių, ir mokykloje, kur gajos patyčios, ne taip atstumiamas, skriaudžiamas kaip ko nors neturintis, skurstantis vaikas. Todėl tikėtina, kad ir jaučiasi geriau.

Kita vertus, emigrantų palikti vaikai Lietuvoje išsiugdo tam tikrus gyvenimo įgūdžius. Pastebėta, kad jie yra savarankiškesni, atsakingesni. Būna atvejų, kad vaikų ryšys su tėvais dėl emigracijos net sustiprėja: jie bendrauja internetu ar telefonu. Taip pat būna atvejų, kad užsimezga labai geri santykiai su globėju, ir vaikas dėl to gali jaustis gerai.

Gedi ir kaltina save

Vis dėlto neigiamų pasekmių yra gerokai daugiau. Pavyzdžiui, 2010 metais apklausti mokytojai nurodė, kad emigravusių tėvų palikti vaikai tapo uždari, liūdnesni, nervingesni. Pablogėjo jų elgesys. Jiems sunkiau pavyksta susikaupti ir išlaikyti dėmesį. 2014 metais apklausti globėjai taip pat tvirtino, kad vaikai apleidžia mokslus, tampa uždaresni, irzlesni, dažnai būna liūdni. Tėvų ir vaikų emociniai ryšiai dažnai būna nepastovūs. Vaikams trūksta bendravimo. Jie jaučiasi vieniši. Nepasitiki savimi ir apskritai mažiau tiki žmonėmis.

Lietuvos statistikos departamento duomenys paskelbti Europos migracijos tinklo puslapyje.

„Mokykloje emigravusių tėvų vaikams dažniausiai trūksta motyvacijos ir koncentracijos. Jie neretai pykstasi su draugais ir mokytojais. Pasiekia menkesnių rezultatų, nes mažiau yra kontroliuojami. Pasitaiko tokių atvejų, kad vaikai net iškrinta iš mokyklos arba ją tiesiog meta. Gali pakisti ir vaikų socialinis elgesys. Atsiranda elgesio, bendravimo problemų. Gali būti blogi santykiai ir su globėjais. Tada dar prisideda netinkama veikla po pamokų. Susidedama su prastomis grupuotėmis“,– vardijo J. Račaitė.

Visa tai lemia neigiamas pasekmes sveikatai. Vaikai dažnai patiria nerimą, apatiją. Kartais priešingai – būna hiperaktyvūs. Dažnai turi polinkį į depresiją, kartais ji diagnozuota. Pastebimas ir savižudiškas elgesys, savęs žalojimas. Dažnai tokių vaikų žema savivertė, nes jie jaučiasi kalti, kad tėvai emigravo, ir kenčia dėl susidariusios padėties.

Emigravusių tėvų palikti vaikai tampa uždari, nervingesni, jiems sunkiau pavyksta susikaupti.

VU doktorantė prisiminė 2016 metais per Vaiko gerovės seminarą dr. Tomo Butvilo iškeltą mintį, kad vaikai gedi išvykusių tėvų, t. y. patiria panašius į gedėjimą jausmus dėl tėvų emigracijos. Jų kognityvinė branda neleidžia suvokti to praradimo neišvengiamumo ir priežastingumo. Vaikams sunkiau kovoti su patiriamu emociniu skausmu, sunkiau tuos jausmus išreikšti žodžiais. Jie jaučiasi palikti, patiria nesaugumo jausmą ir linkę kaltinti save dėl tėvų emigracijos. Jautriau reaguoja į pasikeitusią situaciją ir į bendraamžių požiūrį į tą situaciją.

Turėtų padėti psichologas

Galimos tėvų emigracijos pasekmės ir bendrai Lietuvoje paliktų vaikų sveikatai. Pasak J. Račaitės, kartais jų mityba būna prastesnė. Tarkim, daug menkaverčio maisto. Kaip rodo užsienyje atlikti tyrimai, gali sulėtėti vaiko augimas, jo ūgis ir svoris būna mažesnis. Gali būti nepakankama ar netinkama vaiko sveikatos priežiūra. Pavyzdžiui, jis gali būti nenuvedamas profilaktiškai paskiepyti. Jei serga kokia nors lėtine liga, gali būti netinkamai prižiūrimas, laiku nenuvedamas pas šeimos gydytoją.

„T. Butvilas ir kiti tėvų emigracijos pasekmes vaikams nagrinėjantys mokslininkai sutartinai nurodo: geriausia – neemigruoti. Arba emigruoti su visa šeima. Jau per pusmetį gyvenant atskirtyje šeimos santykiai pradeda byrėti ir dažniausiai baigiasi išsiskyrimu. Kitas dalykas, tėvai prieš išvykdami turėtų pasiruoštų paaiškinti vaikams priežastis, kodėl ketina emigruoti, kad vaikas nesijaustų kaltas, jog tėvai išvažiavo. Būtina ir psichologo pagalba vaikui. Kiekvienoje mokykloje yra psichologas, ir jo atsakomybė turėtų būti pastebėti tokius vaikus, padėti jiems. Globėjo kompetencija būtų, kad vaikas kuo dažniau, nors ir per atstumą, bendrautų su tėvais“, – kalbėjo visuomenės sveikatos specialistė.

Vis dar dažnai Lietuvoje vaikai paliekami be jokio globėjo. Suteikta laikina globa žmogui, kuris rūpintųsi vaiku, taip pat prisidėtų prie neigiamų pasekmių prevencijos. Taip pat būtų gerai, pasak J. Račaitės, kad vaikai turėtų daugiau įdomios popamokinės veiklos, kuri ugdytų ir neleistų susidėti su prastomis grupuotėmis. Žinoma, būtų gerai, kad ir mokytojai, ir mokyklos personalas galėtų suteikti vaikui pagalbą, atpažintų iškilusias problemas. Taip pat ir šeimos gydytojas galėtų atkreipti dėmesį, kad vaikas ateina be tėvų, pasirūpinti jų skiepais, įvairių ligų profilaktika.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"