Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Tyrimas: kodėl lietuviai nelinkę pasiduoti spaudimui papildomai kaupti pensijai?

 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Visuomenės senėjimas – viena aktualiausių nūdienos problemų. Senstanti visuomenė daro didžiulį spaudimą socialinės apsaugos ir pensijų sistemai. Vilniaus universiteto tyrėjų grupė aiškinosi, kokią svarbą asmenybės bruožai turi taupymui pensijai. Tyrimo rezultatai būtų svarbūs kuriant edukacines programas, susijusias su pasirengimu pensijai.

Dažniausiai teigiama, kad valstybė turi ribotas galimybes rūpintis pensijų dydžiu, todėl būsimi pensininkai turi patys imtis iniciatyvos ir savo pastangomis kaupti santaupas pensijai.

Tačiau atlikti tyrimai (D. Jurevičienė ir E. Gausienė, 2010) rodo, kad lietuviai papildomai kaupti pensijai nelinkę. Kyla esminis klausimas – kodėl?

Nors kaupimą pensijai lemia šalies ekonominė būklė, svarbūs ir psichologiniai veiksniai. Juk tomis pačiomis sąlygomis toje pačioje valstybėje vieni sukaupia daugiau, kiti mažiau.

Psichologiniai kaupimo pensijai tyrimai išsiskirsto į keletą krypčių, tačiau vieni iš pretendentų į svarbius psichologinius pasirengimo pensijai veiksnius – asmenybės kintamieji.

Asmenybė psichologijoje suprantama kaip santykinai pastovios žmogaus elgsenos, emocijų ir mąstymo ypatybės, savitumai.

Yra ne viena asmenybės teorija, kiekviena jų siūlo savus kintamuosius, kuriuos reiktų tirti analizuojant asmenybę, tačiau jos psichologijos tyrimuose šiuo metu dominuoja bruožų teorija, tiksliau – Didysis penketas, arba Penkių faktorių teorija.

Ji į pirmą vietą kaip svarbiausius darinius iškelia bruožus, nusakančius žmogaus asmenybę.

Šios teorijos atstovai teigia, kad visų žmonių asmenybės gali būti aprašytos penkių didžiųjų bruožų deriniu (šių bruožų aprašymai pateikti 1 lentelėje). Iš aprašymo matome, kad kiekvienas bruožas turi daugybę aspektų (pavyzdžiui, ekstravertiškumas siejasi tiek su aktyvumu, tiek su bendravimo poreikiu), tačiau visi šie aspektai tarpusavyje susiję – jei žmogus pasižymi vienu aspektu, didelė tikimybė, kad pasižymės ir kitu.

Teorija sako, kad asmenybės bruožai kinta labai sunkiai, tikėtina, kad jie daugiausia įgimti.

Bruožai – tai bendros tendencijos, skatinančios žmones veikti viena ar kita kryptimi, reaguoti į situacijas tam tikru būdu. Sąveikaujant bruožams ir aplinkai formuojasi žmogaus įgūdžiai, nuostatos ir kiti psichologiniai veiksniai, kurie ir lemia, kaip žmogus reaguos konkrečioje situacijoje, pavyzdžiui, priimdamas finansinius sprendimus.

1 lentelė. Penki didieji asmenybės bruožai (John & Srivastava, 1999; McCrae & Costa, 1999; McCrae, 2005)

Tyrimai (McCrae, 2005) rodo, kad asmenybės bruožai siejasi su žmogaus elgesiu daugelyje sričių – darbo, tarpasmeninių santykių, sveikatos, elgesio, mokymosi ir kitose. Tačiau analizės, atliktos nagrinėjant asmenybės bruožų ir pasiruošimo pensijai ryšį, gana nevienareikšmės.

Nerimastingų žmonių, panašu, nereikia skatinti galvoti apie ateitį. Jiems veiksmingesnė galėtų būti programa, mažinanti nerimą ir netikrumą dėl reikiamų atlikti veiksmų, siūlanti saugesnius instrumentus, skirtus taupyti.

Remiantis teorinėmis prielaidomis (John & Srivastava, 1999; McCrae & Costa, 1999) ir tyrimais (Blekesaune & Skirbekk, 2012; Hershey & Mowen, 2000), galima manyti, kad žmonės, kurie pasižymi aukštu sąmoningumu, geriau pasiruoš pensijai, bus linkę į ją išeiti vėliau, taip pat jie bus linkę pensijoje įžvelgti naujų galimybių.

Tokie tyrimų rezultatai nestebina. Juk sąmoningumas – tai gebėjimas numatyti reikalų eiliškumą, savo veiksmų padarinius, taigi šiems žmonėms lengviau planuoti ir pensiją. Neurotiški žmonės patiria daugiau streso ir neigiamų išgyvenimų, susijusių su išėjimu į pensiją, greičiausiai dėl to, kad neurotiškumas siejasi su nerimavimu daugelyje gyvenimo sričių. Kitų trijų bruožų vaidmuo ne toks aiškus, nors pavieniai tyrimai rodo, kad ir šie bruožai gali sietis su pasiruošimo išeiti į pensiją veiksniais.

Kodėl šie tyrimai reikšmingi? Jei pavyktų detalizuoti, kiek ir kurie asmenybės bruožai svarbūs išėjimo į pensiją kontekste, tai leistų kurti efektyvesnes pagalbos rengiantis šiam gyvenimo etapui schemas. Jei asmenybės bruožai vaidina kertinį vaidmenį, tuomet reiktų kurti taupymo instrumentus, kurie būtų palankūs žmonėms, apskritai nelinkusiems planuoti ateities (žemas sąmoningumas), arba žmonėms, kurie labai lankstūs ir smalsūs (aukštas atvirumas patirčiai). Tačiau jei asmenybės bruožai su išėjimo į pensiją veiksniais nesisieja arba siejasi tik silpnai, tuomet dėmesį reikia sutelkti į kitus psichologinius ar socioekonominius veiksnius. Todėl Vilniaus universiteto tyrėjų grupė nusprendė išsiaiškinti, kaip asmenybės bruožai susiję su taupymu pensijai.

Tyrime dalyvavo 374 priešpensinio amžiaus Lietuvos gyventojai nuo 50 iki 64 metų (vidutinis amžius – 55,6 metų). Imtis buvo reprezentatyvi, atrinkti gyventojai iš visos Lietuvos. Respondentai užpildė asmenybės bruožų klausimyną ir anketą apie tai, kaip rengiasi pensijai.

1 pav. Informacijos paieškos ir su išėjimu į pensiją susijusių veiksmų planavimo dažnumas tarp priešpensinio amžiaus žmonių

.

2 pav. Respondentų nuomonė apie tai, kaip jų gyvenimas pasikeis išėjus į pensiją
3 pav. Respondentų norima gauti pensija ir pensija, kurią jie tikisi gauti

.

Paaiškėjo, kad respondentų pasiruošimas išeiti į pensiją yra nenuoseklus. Viena vertus, žmonės gana dažnai naudojo papildomas priemones kaupti pensijai, pavyzdžiui, 39,5 proc. buvo pasirašę II pakopos pensijų kaupimo sutartį, 8,3 proc. – III pakopos sutartį, 15,3 proc. buvo pasirinkę pensijai taupyti skirtą gyvybės draudimo variantą. Tačiau vis tiek beveik pusė respondentų nurodė neieškoję informacijos apie pensiją ir nieko neplanavę (1 pav.). Paaiškėjo, kad respondentų lūkesčiai dėl pensijos yra gana neigiami – 58,9 proc. mano, kad jų gyvenimas, išėjus į pensiją, pablogės arba labai pablogės (2 pav.). Matome ir dar vieną tendenciją – žmonės tikisi gauti mažesnę pensiją, nei norėtų (3 pav.).

O kaip šie pasirengimo pensijai ypatumai susiję su asmenybės bruožais? Tyrimo rezultatų santrauka pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė. Asmenybės bruožų ir pasirengimo pensijai sąsajos

Tyrimo rezultatai leidžia įžiūrėti tam tikrus dėsningumus: žmonės, pasižymintys geriau išreikštu neurotiškumu, labiau linkę planuoti ir galvoti apie pensiją, ieškoti informacijos. Tačiau tuo pat metu jie mažiau pasitiki savo gebėjimais tvarkyti finansus ir yra mažiau linkę imtis veiksmų. Kita vertus, ekstravertiškesni žmonės yra didesni optimistai dėl būsimos pensijos dydžio, taip pat labiau linkę naudotis kai kuriais finansiniais taupymo instrumentais. Jų sąmoningumas susijęs su polinkiu naudotis II pakopos pensijų fondais, didesnėmis aspiracijomis ir didesniu pasitikėjimu savo jėgomis tvarkant finansus. Tolesnė analizė turėtų atskleisti, ar nustatytos sąsajos neišnyksta, kai atsižvelgiama į respondentų socialines-demografines charakteristikas.

Taigi, siekiant paskatinti žmones kaupti pensijai, verta atsižvelgti į tyrimo rezultatus ir juos panaudoti kuriant edukacines programas.

Kokia šio tyrimo praktinė reikšmė? Rezultatai gali būti svarbūs kuriant edukacines programas, susijusias su pasirengimu pensijai. Nerimastingų žmonių, panašu, nereikia skatinti galvoti apie ateitį. Jiems veiksmingesnė galėtų būti programa, mažinanti nerimą ir netikrumą dėl reikiamų atlikti veiksmų, siūlanti saugesnius instrumentus, skirtus taupyti.

Ekstravertiški, aktyvūs žmonės, atvirkščiai, yra linkę būti optimistais, todėl kartais tai gali tapti rizikos veiksniu, jei pervertinamos investavimo galimybės. Sąmoningi žmonės, tyrimo duomenimis, pasižymi gana subalansuotu pasirengimo pensijai portretu. Atvirumo patirčiai ir sutarumo vaidmuo rengiantis pensijai kiek mažiau aiškus arba šie bruožai apskritai mažiau svarbūs šiame kontekste.

Dar vienas svarbus klausimas – kiek stiprūs nustatyti ryšiai? Šis tyrimas parodė, kad jie nėra labai stiprūs. Ir tai svarbu dviem aspektais. Pirmiausia, tai reiškia, kad negalime tiesiog teigti, jog „jis iš prigimties nemoka planuoti, todėl nieko ir nesusitaupė“. Bruožai šiek tiek siejasi su kaupimu pensijai, bet tikrai nelaikytini pagrindiniu veiksniu. Tai veda prie antros išvados. Šie rezultatai puikiai dera su pačia bruožų prigimtimi. Kaip jau minėta, tai tendencijos, kurios skatina žmones veikti viena ar kita linkme, bet nenulemia asmens elgesio. Svarbi ir socialinė situacija, įgūdžiai, nuostatos bei gausybė kitų veiksnių.

Taigi, siekiant paskatinti žmones kaupti pensijai, verta atsižvelgti į tyrimo rezultatus ir juos panaudoti kuriant edukacines programas. Bet taip pat verta nepamiršti, kad tai – tik vienas iš daugybės veiksnių. Mokslininkai ir toliau atliks tyrimus, siekdami nustatyti, kas dar siejasi su taupymu pensijai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"