TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ukrainos mokslininkas: „Jaučiame didžiulį Lietuvos akademinės bendruomenės palaikymą“

2014 04 10 10:39
Valerijus Michailenko KTU archyvo nuotrauka

„Kiekvienas ukrainietis jaučia, kad situacija šalyje yra labai pavojinga. Lietuviai taip pat turi būti labai atsargūs, nes gali būti sekantis Rusijos taikinys“, – įspėja Ukrainos mokslininkas Valerijus Michailenko.

Kijevo valstybinio T.Ševčenkos universiteto geografijos profesorius V.Michailenko dalyvavo šią savaitę Kauno technologijos universitete (KTU) surengtame tarptautiniame seminare „Sąvartynų kasyba visuotinio poveikio aplinkai mažinimo kontekste“.

Prieš pradėdamas skaityti pranešimą, mokslininkas pirmiausia padėkojo seminaro rengėjams už galimybę atvykti į renginį, „nes turbūt visi žinote, kad mano šalį yra apėmusi didelė politinė ir ekonominė krizė“.

V.Michailenko teigė jaučiantis didelį Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių akademinės bendruomenės palaikymą, kuris ukrainiečiams šiuo metu yra labai svarbus, nes neleidžia jaustis vienišais.

- Ar dalyvaudamas seminare KTU spėjate sekti įvykius Rytų Ukrainoje? Kaip juos vertinate?, – paklausėme V.Michailenko.

- Dabar negaliu išsamiai atsakyti į šį klausimą, nes esu atvykęs į mokslinę konferenciją, todėl visa mano veikla čia yra susijusi su mokslu. Neturėjau laiko nuolat žiūrėti televizoriaus, sekti naujienų, o situacija keičiasi labai greitai.

- Kas kalčiausias dėl pastaruosius mėnesius Ukrainą krečiančių įvykių?

- Ukraina, kaip nepriklausoma valstybė, buvo įkurta 1991 metais. Tuomet nebuvo jokių problemų. Kas nutiko? Kas yra kaltas (dėl dabartinės situacijos Ukrainoje – red. past.)? Labiausiai dėl to kalta Rusija. Tai ne tik mano, bet ir Jungtinių Tautų Organizacijos nuomonė.

- Ar jaučiate pakankamą demokratinio Vakarų pasaulio palaikymą?

- Yra skirtingos problemos, yra skirtingi palaikymo lygiai. Akademiniame lygyje jaučiu didžiulį palaikymą iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų Europos Sąjungos šalių: juk šiandien esu čia, Kauno technologijos universitete vykstančiame seminare.

Nuoširdžiai sakau, kad tai reiškia labai daug, nes šiuo metu mūsų vyriausybė neturi nei pakankamai galios, nei pinigų siųsti Ukrainos mokslininkus į tarptautines konferencijas. Mūsų mokslininkai sulaukia žinučių iš įvairių šalių savo kolegų. Tokio palaikymo sulaukėme ir iš Lietuvos mokslininkų bendruomenės. Tai mums labai svarbu, nes suprantame, kad nesame vieni.

- Jūsų manymu, NATO turėtų laikytis ligšiolinės savo pozicijos tiesiogiai nesikišti į įvykius Ukrainoje ar privalėtų ją ginti ginklu?

- Mes jau turėjome vieną blogą scenarijų – Krymo okupaciją. Nenoriu, kad jis pasikartotų.

- Esate optimistiškai nusiteikęs dėl Krymo susigrąžinimo?

- Pesimistas yra gerai informuotas optimistas. Aš turbūt nesu labai gerai informuotas (šypteli, – red. past.), tačiau situacija yra labai bloga. Visi Ukrainoje jaučia, kad ji yra labai pavojinga. Jūs turite būti atsargūs, nes galite būti sekančiu (Rusijos taikiniu, – red. past.).

Lietuvos universitetai pasmerkė Rusijos agresiją

Primename, kad Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) dar balandžio 1 d. griežtai pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje ir paragino Vakarus imtis sankcijų Maskvos atžvilgiu.

„Padėtis Ukrainoje yra netoleruotina, todėl raginame laisvą ir demokratišką Vakarų pasaulį imtis griežtų sankcijų ir veiksmų okupacinės Rusijos Federacijos valstybės atžvilgiu“, – skelbiama Konferencijos pareiškime, kurį pasirašė LURK prezidentas, KTU rektorius Petras Baršauskas.

Lietuvių, ukrainiečių ir anglų kalbomis išplatintame kreipimesi parėžiamas solidarizavimasis su Ukrainos akademine bendruomene ir visuomene. Teigiama, kad Krymo regioną aneksavusi Rusija grubiai pažeidė tarptautinės teisės normas ir „griauna pamatinius demokratijos principus“.

Rektorių konferencija taip pat perspėjo, kad Rusijos skleidžiama dezinformacija priešina visuomenę, neleidžia matyti tikrosios padėties ir provokuoja griebtis smurto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"