TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

UNESCO nepritaria Kuršių nerijos miškų perdavimui urėdijoms

2014 08 10 6:11
67,2 m Vecekrugo (Senosios smuklės) kalnas – aukščiausia Kuršių nerijos vieta. Rimanto Lazdyno/wikipedia.org nuotrauka

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) atstovai perspėja, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos valdomus miškus perdavus urėdijoms, dėl keliamų komercinių tikslų galėtų kilti grėsmė aplinkosaugai.

„Mes esame pranešę UNESCO pasaulio paveldo centrui, kad miškus abiejuose - tiek Rusijos, tiek Lietuvos - pusėse tvarko nacionalinių parkų direkcijos. Mano supratimu, būtų korektiškiausia sprendimus pirmiausia suderinti su Pasaulio paveldo centru, ar jie čia neįžiūrės kokių nors neigiamų dalykų, nes urėdija yra pelno siekianti organizacija. Kuršių nerijos atveju pritaikys pelno siekimą, aplinkos apsaugos funkcija nueis į antrą planą. Toks pavojus yra“, - BNS sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis.

Taip jis komentavo ministerijos priimtą politinį sprendimą UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąraše esančios Kuršių nerijos miškus perduoti Kretingos miškų urėdijai.

Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėjas Paulius Paulaitis BNS informavo, kad ministerija šiuo metu rengia nutarimo projektą dėl miškų perdavimo, kurį Vyriausybė turėtų tvirtinti rugsėjo mėnesį.

Pasak A.Paulaičio, ministerija turi prievolę apie pertvarką informuoti UNESCO ir tai padaryti ketina „artimiausiu metu“.

„Pagal visus terminus, nutarimas dėl miškų perdavimo galėtų įsigalioti kitų metų sausio 1-ąją“, -BNS sakė jis.

Tuo metu R.Pakalnis nurodė, kad Pasaulio paveldo konvencijoje yra numatyta, jog valstybė turi informuoti UNESCO apie visus ūkinės veiklos pasikeitimus saugomose teritorijose, „kol dar svarstomos tik idėjos“. Remiantis šia nuostata, ant R.Pakalnio,UNESCO jau turėjo būti informuota.

Jis kritikavo ir argumentus, kad urėdijoms perėmus miškus bus geriau tvarkomasi su priešgaisrine apsauga, bus geriau užtikrinta, kad nepasikartotų tokiso nelaimės kaip balandį Kuršių nerijoje kilęs gaisras.

„Skaitykite pasaulio spaudą, kaip dega Kalifornijos miškai, nors Amerika turi ir lėktuvus, kuriuos naudoja miškų gesinimui. Yra stichija, kurios negali išvengti. Kitas dalykas - gali būti ir tyčiniai padegimai. Tad tas teiginys „nesusitvarko“ yra tik apibendrintas pasakymas, kai nėra kitų argumentų“, - sakė jis.

R.Pakalnis taip pat sakė manantis, kad net ir urėdijos negalės įgyvendinti ugniagesių „svajonių“, kad kilus gaisrui būtų galima autocisternomis privažiuoti prie kiekvienos miške esančios teritorijos.

Gaisras Kuršių nerijoje kilo balandžio 25 dieną, bendras išdegusio miško plotas sudaro 117,6 hektarų.

Direkcijos specialistai, vadovaudamiesi aplinkos ministro patvirtinta žalų skaičiavimo metodika, nustatė, kad žala gamtai dėl išdegusių kalnapušių siekia 45 mln. litų.

Į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą Kuršių nerija buvo įtraukta 2000 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"