TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Universitetai slepia geriausius

2013 08 26 6:00
Pasaulio aukštosios mokyklos laikosi nuostatos turėti gana uždaras absolventų duomenų bazes - prie jų leidžiama prieiti tik patikimoms įmonėms, galinčioms kontaktuoti su absolventais dėl darbo pasiūlymų, stažuočių ar praktikos. LŽ archyvo nuotrauka

Įmonėms, ieškančioms darbuotojų tarp studentų ar ką tik studijas baigusių absolventų, universitetai talkina mažai - daugelis jų neturi ir nesiūlo verslininkams pažangiausių studentų sąrašų, o už atskirą mokestį skelbia jaunimui darbo pasiūlymus. Lietuvoje verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas, koks yra užsienyje, nesusiklostęs.

Rinkodaros, reklamos, tiekimo ir aptarnavimo srityse veikiančios įmonės į studentus žvalgosi retai, nebent šie studijų metais būtų sukaupę darbo patirties. Tačiau tiksliųjų, inžinerinių mokslų studentai laukiami išskėstomis rankomis. Mat šie mokslai, kaip teigė įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius, pasižymi mažu atotrūkiu nuo teorijos ir darbo patirties. Todėl viešai pristatyti pažangūs fizikos, chemijos, inžinerijos ir architektūros studentai ar absolventai sulauktų didelės paklausos šios srities bendrovėse.

Vis dėlto universitetai, pasak K.Blaževičiaus, nelinkę dalytis informacija apie geriausius savo studentus, o personalo atrankos įmonėms vienoms formuoti naują aukštųjų mokyklų ir verslo bendradarbiavimo praktiką atimtų daug laiko. Pašnekovas įsitikinęs, kad dėl praktikos stokos įmonės prašymas sudaryti pažangiausių studentų sąrašus būtų atliekamas chaotiškai ir nesistemingai. Tokiu atveju, anot jo, paprasčiau tiesiog sulaukti pačių studentų susidomėjimo pateiktu darbo pasiūlymu.

K.Blaževičiaus žodžiais, universitetai savo geriausiais studentais pradeda džiaugiasi tik tada, kai šie tampa įmonių vadovais. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Trūksta iniciatyvos

K.Blaževičius stebėjosi, kad Lietuvoje universitetai ir verslininkai atsitvėrę vieni nuo kitų, tarp jų net jaučiama konfrontacija. Tuo metu užsienyje aukštųjų mokyklų požiūris į studento ateitį ir darbdavį visiškai kitoks – ten dauguma aukšto lygio kompanijų specialistų dėsto universitetuose ir patys pasikviečia geriausiai besimokančius jaunuolius dirbti jų įmonėse.

„Manau, Lietuvos universitetams reikėtų labiau pasistengti dėl savo absolventų, juo labiau kad dabar daugelis studijų yra mokamos, o jaunimas specialybę daugiau renkasi ne pagal pomėgius, bet pagal ateities perspektyvas ir statistiką. Žiūrima, su kokiomis įmonėmis universitetas bendradarbiauja, kiek absolventų vėliau pereina į jas dirbti, kokie tų žmonių atlyginimai. Jei tokia informacija būtų labiau viešinama, pavyzdžiui, universiteto tinklaraštyje, jis priviliotų studentų“, - kalbėjo K.Blaževičius.

Viešai prieinama informacija apie studento pažangumą esą būtų papildoma reklama ir jam pačiam. „Geriausiųjų sąrašai taptų skatinimo priemone. Nežinau, kodėl universitetai šios informacijos neskelbia. Dažniausiai jie tik pasidžiaugia, kad štai universiteto studentas tapo įmonės direktoriumi. Tačiau ką tik studijas baigusio absolvento rezultatais kažin kodėl nesidžiaugia“, - apgailestavo pašnekovas.

Susidomėjimo pakaktų

Advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkas Rytis Martinkėnas priminė, kad pagal įstatymą asmens duomenys turi būti tvarkomi apibrėžtais ir suderintais tikslais. Be to, jų tvarkymas ar perdavimas tretiesiems asmenims galimas tik gavus žmogaus sutikimą.

Jei studentas sutinka, jo asmens duomenys gali būti skelbiami viešai arba parduodami įmonėms. „Tačiau studentas privalo turėti teisę bet kuriuo metu atsisakyti ir paprieštarauti, kad taip būtų tvarkomi jo asmens duomenys“, - pabrėžė teisininkas.

K.Blaževičius įsitikinęs, jog studentai noriai sutiktų skleisti jų duomenis apie pažangumą. Neretas ir pats pasirūpina, kad per paieškos sistemas potencialūs darbdaviai nesunkiai rastų informacijos apie jo išsilavinimą, mokslo rezultatus ir darbo patirtį.

KTU Karjeros centro vadovė J.Kavalė: "Kad nustatytume geriausius, įdedame daug pastangų - rengiame atrankas, pokalbius." /Erlendo Bartulio nuotrauka

Pažangumas - ne vien rezultatai

Kauno technologijos universitetas (KTU) jau praėjusiais metais geriausių studentų sąrašus viešai skelbė interneto svetainėje. Tai daryti žadama ir šiemet. KTU Karjeros centro vadovė Jolanta Kavalė LŽ paaiškino, kad tokiu būdu siekiama stiprinti verslo atstovų ir jaunų specialistų ryšius.

„Geriausių absolventų sąrašu stengtasi paskatinti studentus siekti ne tik puikių įvertinimų, bet ir būti aktyviais, visapusiškai išsilavinusiais žmonėmis, gebėti prisistatyti ir nebijoti tiesiogiai bendrauti su įmonių, kurios pateiks darbo ar praktikos pasiūlymų, atstovais“, - pridūrė ji.

J.Kavalė pažymėjo, kad geriausi studentai nebūtinai yra patys pažangiausi, t. y. turintys aukščiausius mokymosi įvertinimus. Anot jos, tai gali būti ir tarptautinių stažuočių, darbo ar praktikos patirties sukaupę absolventai, šalies ir tarptautinių konkursų laureatai, taip pat tie, kurie dar studijuodami įkūrė sėkmingai veikiančias įmones. "Kad nustatytume geriausius, įdedame daug pastangų – rengiame atrankas, pokalbius. Prašome rekomendacijų iš fakultetų, iš mūsų universitete veikiančios Sustiprintų studijų grupės, į kurią susibūrę talentingiausi ir gabiausi studentai“, - aiškino J.Kevalė.

Pašnekovė patikino, kad geriausių KTU studentų sąrašai sulaukia didelio bendrovių, veikiančių įvairiose srityse, susidomėjimo. Anot jos, tų jaunų žmonių kontaktiniais duomenimis domisi ne tik įmonės tiesiogiai, bet ir personalo atrankų kompanijos. Artimiausioje ateityje KTU Karjeros centras ketina atnaujinti studentų ir įmonių apsikeitimo pasiūlymais duomenų bazę.

Palieka suktis patiems

Tuo metu Vilniaus universitete (VU) geriausių studentų sąrašai nėra sudaromi. Tai patvirtino VU Karjeros centro administratorė Vaida Sakalauskaitė. Anot jos, dar nėra buvę, kad bendrovės prašytų tokių sąrašų. „Įmonės kreipiasi dėl informacijos ir skelbimų sklaidos, nurodo savo kontaktus. Todėl studentai patys kreipiasi duotais kontaktais ir įmonės atsirenka darbuotojus iš kandidatų“, - sakė ji.

Edita Buškevičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos tarnybos direktorė, taip pat teigė, jog ši aukštoji mokykla geriausiųjų sąrašų "neturi ir jais neprekiauja". Mat pagal įstatymą, universitetui nesuteikta teisė teikti asmens duomenis tretiesiems asmenims be duomenų subjekto sutikimo. „Pasitaiko atvejų, kai verslo atstovai teiraujasi centro darbuotojų apie galimybę gauti geriausių studentų ir absolventų sąrašus, tačiau ši informacija interesantams neteikiama“, - pripažino ji.

Pašnekovė pabrėžė, kad VDU Karjeros ir kompetencijų centras bendradarbiauja su verslo atstovais viešindamas skelbimus apie laisvas darbo ir praktikos vietas, organizuoja įmonių atstovų ir studentų pažintinius susitikimus, pokalbius dėl darbo ir pan.

Geroji užsienio patirtis

„Nors šiandien internete galima rasti viešai skelbiamos ir laisvai prieinamos informacijos, kurioje nurodomi užsienio universitetų pažangiausių studentų sąrašai, pasaulio aukštosios mokyklos laikosi nuostatos turėti gana uždaras absolventų duomenų bazes. Prie jų leidžiama prieiti tik patikimoms įmonėms, galinčioms kontaktuoti su absolventais dėl darbo pasiūlymų, stažuočių ar praktikos“, - pasakojo J.Kavalė. Anot jos, kai kurie užsienio universitetai net įspėja, kad neregistruos ir nesuteiks priėjimo prie absolventų duomenų toms kompanijoms, kurių verslo pagrindas - piramidinė pelno siekimo schema arba kurių svarbiausia veikla yra personalo atranka, laikinoji darbuotojų nuoma.

„Taip pat siekiama, kad studentų ir įmonių kontaktų apsikeitimai iš tiesų būtų vertingi. Tai daroma registracijos metu atrenkant tik tas bendroves, kurios yra sėkmingos, inovatyvios, sukaupusios patirties ar kapitalo, ir nebūtinai didelės. Atsisakoma bankrutuojančių įmonių, taip pat tų, kurios potencialiai nesugebėtų užtikrinti studentui bent minimalios darbo vietos ir vertingos patirties“, - aiškino J.Kavalė.

Pašnekovė pabrėžė, kad užsienyje dažnai taikoma praktika imti mokestį iš įmonių, kurios absolventų duomenų bazėse nori viešinti informaciją apie darbo siūlymus. Be galimybės skelbtis šiose bazėse, jos už tam tikrą mokestį taip pat gali nusipirkti galimybę organizuoti individualius darbo pokalbius su absolventais, pareiškusiais norą dalyvauti konkurse dėl darbo vietos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"