TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Universitete kuriamos visuomenės vertybių užuomazgos

2015 05 07 6:00
MRU rektoriai sutaria: „Visame pasaulyje didinamas aukštojo mokslo prieinamumas, o Lietuva, jį ribodama, elgiasi netoliaregiškai.“ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Praėjusią savaitę inauguruotas naujasis Mykolo Romerio universiteto rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius, pakeitęs šio universiteto įkūrėją ir ilgametį rektorių prof. Alvydą Pumputį.

MRU – aukštoji mokykla, gimusi drauge su Lietuvos nepriklausomybe. Dabar tai antras pagal dydį Lietuvos universitetas, pripažintas pasaulio ir Europos aukštojo mokslo bei studijų erdvėje. Nuo pirmų savo gyvavimo metų universitetas aktyviai dalyvavo ir kuriant valstybę bei formuojant visuomenės vertybes.

Mūsų pokalbis su rektoriais – apie universiteto misiją ir čia puoselėjamas vertybių užuomazgas.

Nepriklausomybės įkvėptas

A. Pumputis: - Universitetas yra nepriklausomybės dovana, o mes savo gebėjimus dovanojame Lietuvai padėdami kurti valstybės vertybinius pamatus. Naujo universiteto pranašumas tas, kad jis atsirado besikuriančios valstybės poreikių skalėje, jos reikmėms tenkinti. Kitiems universitetams teko keistis ir prisitaikyti, o mes kūrėme nuo pradžių tai, apie ką anksčiau nedrįsome nė svajoti... Universitetas – viena iš nepriklausomybės sėkmės istorijų. Nuo 1990-ųjų Lietuvos viešajam sektoriui, mokslui, verslui jis davė apie 60 tūkst. išsilavinusių žmonių. Koks didelis jų įnašas į krašto kūrimą! Išsilavinęs žmogus kuria visai kitokią pridėtinę vertę nei neišsilavinęs. Šio elgesys gali būti net priešiškas, neprognozuojamas... Universitete kuriamos socialinės vertybės, kurios ugdo pilietinę visuomenę, taurina žmonių santykius, keičia kultūrą. Sunku pervertinti universiteto reikšmę valstybės ir visuomenės vertybiniams pokyčiams. Juo labiau kad MRU tapo tos pačios lygos žaidėju kaip ir aukštosios mokyklos, kurios savo sėkmę kūrė dešimtmečius ar net šimtmečius.

Lietuvoje kartais universitetai vertinami tiesmukai ir primityviai: skaičiuojami parengti specialistai, stebima, kiek jų dirba pagal specialybę. O kiek kiekvienas absolventas savo socialine verte ir ryšiais duoda gėrio bei naudos visuomenei, kokia jo gyvenimo kokybė, kiek jis pats yra laimingas? Neskaičiuojama, pamirštama, kad būtent visuomenės išsimokslinimo lygis lemia esminius teigiamus ne tik kultūros, bet ir valstybės sandaros pokyčius, jos stabilumą pasaulio rinkoje.

A. Monkevičius: - Dar vienas reikšmingas mūsų universiteto veiklos aspektas - nuolatinis viešojo sektoriaus tobulinimas. Atkūrus šalies nepriklausomybę reikėjo iš pagrindų pertvarkyti valstybės teisinę, viešojo saugumo, socialinio darbo, viešojo administravimo sistemas. Biurokratijos mažinimas, naujų viešosios vadybos principų, pagrįstų pagarba žmogui, diegimas – tai darbai, kuriuos dirbo ir tebedirba universiteto mokslininkai kartu su Skandinavijos, Danijos ir kitų valstybių partneriais, remdamiesi pažangiausių šalių patirtimi. Naujajame MRU mobilumo centre, kuris pradės veikti nuo ateinančių mokslo metų, bus 19 laboratorijų, ir daugumos jų paskirtis – naujausių mokslo tyrimų bei technologijų pasiekimus paversti inovacijomis, reikalingomis Lietuvai. Mūsų tikslas – ugdyti savo studentus kaip inovacijų kūrėjus, todėl jie dirbs drauge su mokslininkais. MRU stiprybė yra labai glaudūs santykiai su darbdaviais, tarp kurių – ne tik valstybės institucijos, bet ir viešosios bei privačios verslo įmonės.

A. Pumputis: - Siekdami integracijos į tarptautinę erdvę įdėjome daug pastangų. Dabar universitetas – pripažintas pasaulio ir Europos akademinių tinklų, mokslo bendruomenės narys. Biblioteka, informacinė sistema, studijų programos integruotos, kokybės sistema bendra, akreditacijos auditas – tarptautinis. Tai visiškai natūralūs dalykai, keičiantys ir bendravimo pobūdį, leidžiantys tobulėti, siekti tarptautinių mokslo ir studijų kokybės standartų. Seniai nebeskaičiuojame sutarčių su užsienio šalių universitetais. Bendraujame akademiniuose tinkluose, dalyvaudami studentų mainų, tarptautinėse mokslo tyrimų programose, įgyvendiname jungtines studijų programas, kurių šiuo metu yra 17 - daugiausia tarp Lietuvos universitetų. Pas mus iš viso pasaulio atvyksta dešimtys vizituojančių profesorių. Tarptautinio lygmens studento žinios - nebe siekis, o kasdienybė.

Nerimą kelianti statistika

A. Pumputis: - Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje esu ne vienus metus, tačiau niekaip negaliu atsakyti, kokia grupė suinteresuota menkinti aukštąjį mokslą, neigti jo svarbą, visaip siekti, kad Lietuvos visuomenė netobulėtų. Buvau aptikęs statistikos, jog Lietuvoje yra 518 tūkst. universitetus baigusių žmonių, bet dar kartą peržvelgęs 2011 metų gyventojų surašymo duomenis jų pasigedau. Radau 237 tūkst. universitetą baigusių moterų ir 183 tūkst. vyrų. Iš viso 420 tūkstančių. Gerai, per 5 metus baigė dar koks 100 tūkst. absolventų, pusė jų išvyko, taigi vargu ar susidarys 500 tūkstančių. Vadinasi, vos 14-15 proc. gyventojų turi universitetinį išsilavinimą. ES vidurkis siekia apie 30 proc., todėl Lietuvoje turėtų būti maždaug milijonas žmonių, kurių išsilavinimas aukštasis universitetinis. Deja. Kam statistika atrodo neįtikima, vertinkime kitais požiūriais. Lietuva lyderiauja pagal alkoholio vartojimą, savižudybes, eismo nelaimes, smurtinius nusikaltimus... Jų registruojama daugiausia Europoje, nors didžioji dalis net neregistruojama, taip ir lieka už uždarų durų į nieką nesikreipiant. Visa tai – neišlavintos, todėl nelaimingos visuomenės požymiai. Mokslininkų įrodyta, kad išsilavinusio žmogaus laimės koeficientas 13 kartų didesnis nei neišsilavinusio. Tad iš kur atsiranda argumentai, esą Lietuvoje per daug universitetų? Keista, kai prie diskusijos, kad aukštasis mokslas - tik elitui, prisideda ir kai kurie universitetai, siūlydami įvesti dirbtinius barjerus, varžančius prigimtinę žmogaus teisę. Kas apibrėš, kuris asmuo protingas, o kuris – ne? Siekti išsilavinimo – prigimtinė žmogaus teisė. Valstybė negali jos riboti, gali tik prisidėti padėdama įgyvendinti tą teisę.

A. Monkevičius: - Išsilavinę žmonės - kurianti visuomenės dalis. Jie sėkmingiausiai įsidarbina, gauna didžiausius atlyginimus, patys kuria darbo vietas. Net 70 proc. pajamų pasaulyje sukuriama paslaugų sektoriuje, kuriame dirba socialinius ir humanitarinius mokslus baigę žmonės. Universitetai lemia sėkmę visuomenei, valstybei. Nors jauniems žmonėms sudaromos dirbtinės kliūtys patekti į universitetus paliečia labai mažą skaičių studentų, paprastai jie – iš provincijos, iš socialiai jautresniam sluoksniui priklausančių šeimų. Dažnas, priimtas studijuoti su žemesniais balais, žinių, pasirengimo mokykloje stygių kompensuoja tvirta motyvacija ir darbštumu. Todėl mes nematome reikalo veltis į diskusijas dėl galimybės neleisti jiems studijuoti.

A. Pumputis: - Visame pasaulyje, nuo JAV iki Lotynų Amerikos, nuo Skandinavijos iki Japonijos, didinamas aukštojo mokslo prieinamumas. Valstybės prisideda prie to, kiek gali, kuria palankų požiūrį į universitetus, remia juos, leidžia stiprėti ir lavinti visuomenę. Lietuva, jeigu nori būti visavertė pažangių pasaulio šalių klubo narė, taip pat turi laikytis tokių pozicijų. Tačiau ji, nepaisydama sudėtingos demografinės situacijos, kokią retai valstybei tenka išgyventi, eina aukštojo mokslo ribojimo keliu, elgiasi netoliaregiškai. Valstybėje būtina rasti ne tik politinės valios, bet ir papildomų galimybių, kad aukštasis mokslas taptų prestižinis ir prieinamas. Pereinamasis balas – gal ir menkas barjeras, tačiau jei šiandien sutiksime su juo, rytoj, ko gero, neprieštarausime ir kitokiems žmogaus teisių suvaržymams – dėl odos spalvos, religijos ar politinių įsitikinimų. Universiteto pašaukimas – mažinti, o ne didinti atskirtį. Jei Lietuva to nesuvoks, po 20 metų iškris iš pasaulio konteksto.

Kolegos ar konkurentai

A. Pumputis: - Natūralu, kad kyla klausimas apie universitetų santykius. Mes labai sėkmingai bendradarbiaujame su pasaulio universitetais, turime tarptautines akreditacijas, liudijančias, jog mokslo ir studijų kokybė atitinka tarptautinius standartus. Šiek tiek kitaip yra šalies viduje. MRU taryba, senatas ir rektoratas prieš keletą metų atviru laišku kreipėsi į Lietuvos universitetus ir pakvietė sukurti bendradarbiavimo tinklą, išryškinantį universitetų stiprybes, suformuoti tvirtą aukštojo mokslo sektorių, kuris leistų pritraukti kapitalo investicijas. Kol kas tai pavyko tik iš dalies. Yra tam tikra grupė žmonių, suinteresuotų, kad mūsų valstybė būtų silpna, visuomenė liktų menkai išlavinta. Matyt, bijoma išsilavinusios visuomenės, nes ji, kaip ir stipri asmenybė, nesileis, kad ja būtų manipuliuojama. Pridursiu: interesų skvarba labai didelė, ir ji vis aktyvėja. Kai kurie universitetai vertinami tendencingai, parenkant dirbtinius kriterijus. Atkreipkime dėmesį: prieš kelerius metus nuvertintas Edukologijos universitetas dabar nurodomas kaip pagal tam tikrus mokslingumo kriterijus visiškai atitinkantis pasaulinius standartus. Pagalvokime, ar universitetas būtų taip triuškinamas, jei nebūtų įsikūręs gražioje Neries pakrantėje? Kai kas jau seniai dairosi šių pastatų. Dar daugiau: tos pačios grupės, jų kalba šnekant, dusina ir edukologiją. Tai kraupu. Juk taip dusinama ir mokykla, universitetai bei visų mūsų ateitis.

A. Monkevičius: - Esame tikri, kad šiuolaikinės visuomenės problemas galima spręsti tik pasitelkus įvairių krypčių universitetų sinergiją. Tuo įsitikiname drauge su Pietų Korėjos Dongseo universitetu įgyvendindami jungtinę skaitmeninio turinio, su KTU kurdami kibernetinio saugumo studijų programas. Mūsų užduotis – kartu su Pietų Korėjos mokslininkais rengti specialistus, išmanančius, kaip technologijas pajungti gyvenimo pažangai, nepasiduodant jų žavesiui, vedančiam jaunimą į priklausomybę. Jeigu Lietuvos universitetai suvoktų sinergijos reikšmę, jie galėtų prisidėti prie daugelio valstybei ir visuomenei svarbių problemų sprendimo. Deja, sinergija neskatinama, todėl regime ir blogų pasekmių: sukurti slėniai, pristatyta pastatų, laboratorijų, mokslininkai dirba, bet jų veiklos rezultatai neperkeliami į praktiką.

A. Pumputis: - Universiteto vertė ir paskirtis visuomenėje – mūsų nuolatinių diskusijų objektas. Žinios nebėra šimtaprocentinė vertybė. Vertybė - socialinis kapitalas, ryšiai, kurių neužmegsi niekur kitur, tik universitete. Kuo tvirčiau žmones sies bendros vertybės, tuo brandesnė bus ir mūsų visuomenė.

A. Monkevičius: - Daug kalbama apie universitetų reitingus, tačiau jie neretai naudojami kaip priemonė priešinti, o ne tobulinti. Mes manome, jog universiteto kokybė - tai žmogaus sėkmė, jo pasitenkinimas karjera, gyvenimo pilnatve. 90 proc. MRU absolventų įsidarbina, ir išlaikyti tokį rezultatą – ambicingas ateities siekis, vienijantis labai daug komponentų. Kas iš to, jei universitetas turės puikios įrangos, modernių laboratorijų, bet jo absolventai neturės kur pritaikyti savo žinių. Universiteto misija - ne tik išlavinto profesionalo, bet ir piliečio, vertinančio savo kraštą, kūrybingos ir visapusiškos asmenybės ugdymas. Pasaulio rinkos tendencijos sparčiai kinta: konkurencinėje aplinkoje specialiosios kompetencijos nueina į antrą planą, iškyla bendrųjų, tokių kaip gebėjimas dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę už sprendimus ir t. t., prioritetas. Svarbiausias universiteto uždavinys – ugdyti laimingą žmogų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"