TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Universiteto ramybę sutrikdė laiškas

2013 11 13 6:00
LSMU atsiradusios naujovės priimtinos ne visiems dėstytojams. Erlendo Bartulio (LŽ) nuotraukos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros doc. dr. Raimundo Kaminsko laiškas vadovybei sudrumstė šios aukštosios mokyklos kasdienybę. Dalis darbuotojų mįsle vadina darbo užmokesčio nustatymo principus, kurie esą iš esmės paliekami padalinio vadovo nuožiūrai.

Ne tik R.Kaminskui, bet ir dar keliems Visuomenės sveikatos fakulteto (VSF) Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros darbuotojams pastaruoju metu neaišku, kodėl vis didėjant darbo krūviui nekyla atlyginimai. Katedros vadovas prof. habil. dr. Leonardas Rinkevičius aiškina, kad kai kuriems universiteto senbuviams, matyt, nepatinka naujovės, atsiradusios siekiant geresnės mokslo ir studijų kokybės.

LSMU rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas LŽ informavo, kad universiteto bendras darbo užmokesčio fondas, skirtas dėstytojams, pastaruosius metus net augo dėl padidėjusio studentų skaičiaus, o darbuotojų, netekusių darbo dėl Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo į LSMU, nebuvo.

Įžvelgia negerovių

„Siekiant panaikinti bet kokias abejones dėl neteisėto (nesąžiningo) pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio skaičiavimo bei išmokėjimo, prašome pateikti darbo užmokesčio skaičiavimo metodiką, darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopiją, nustatyto atlyginimo koeficiento skaičiavimo metodiką“, - rašoma R.Kaminsko laiške.

Su LŽ bendravę Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros atstovai nesutiko, kad būtų viešinamos jų pavardės. Jie baiminasi patekti į universiteto vadovybės nemalonę. Darbuotojai tvirtino, kad kolektyve su atlyginimais susiję klausimai buvo keliami ne kartą, tačiau L.Rinkevičius į posėdžių darbotvarkę jų esą taip ir neįtraukia. Neseniai katedros darbuotojai nutarė prašyti katedros vedėjo per artimiausią katedros posėdį pateikti konkrečius atsakymus dėl etatų struktūros, pedagoginio krūvio apskaičiavimo metodikos ir priedų skyrimo tvarkos.

Po dviejų aukštųjų mokyklų sujungimo darbo krūvis, anot katedros darbuotojų, nuolat didėjo, tačiau atlyginimai nedaug kito. Jei nesulauks atsakymo iš universiteto vadovybės, R.Kaminskas ketina kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisiją.

Darbuotojams kelia susirūpinimą ir komandiruotės. Jie įsitikinę, kad grįžę iš posėdžių užsienyje kolegos turėtų ne tik rašyti ataskaitas apmokantiesiems keliones, bet ir pasidalyti išgirstomis naujovėmis su bendradarbiais.

Socialinių ir humanitarinių mokslų katedroje yra 18,5 etato. R.Kaminskas teigia, kad kelių darbuotojų jis net nėra matęs, tik girdėjęs apie jų egzistavimą. „Jei tai tik epizodiškai universitete pasirodantys dėstytojai, gal juos reikėjo priimti dirbti valandinio darbo, o ne pagal dalį etato?“ - svarstė LŽ pašnekovai.

Užmokestis gali skirtis 10 kartų

L.Rinkevičius LŽ tvirtino, kad darbuotojų atlyginimai priklauso ne tik nuo valstybės patvirtinto minimalaus užmokesčio, bet ir nuo pelnyto tarnybinio atlyginimo koeficiento bei kriterijų, būdingų įvairioms aukštosioms mokykloms pagal jų reglamentus. „Katedros biudžetas kasmet skiriasi, jis priklauso nuo to, kiek studentų pasirinko klausyti mūsų dėstytojų paskaitas. Užmokestis už paskaitas skiriasi ir tuomet, kai įvertinama, ar klausomas kursas yra privalomas studentui, ar jo klausomasi savo noru. Šiuo atveju dėstytojo darbas yra mažiau apmokamas ir užmokestis gali skirtis net 10 kartų“, - aiškino jis.

Nesulaukęs atsakymo dr. R.Kaminskas ketina kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisiją.

Esą suskaičiuoti lektoriaus atlyginimo neįmanoma, nes ir pedagoginė veikla, ir juo labiau mokslinis tiriamasis darbas yra dinamiškas, nuolat kintantis dalykas. Taip pat nuolat kinta ir konkrečių darbuotojų įdirbis. Priedai už viršytą pedagoginį krūvį, mokslinį įdirbį, mokslo viešinimą ar papildomus skubius įpareigojimus iš dalies gali priklausyti ir nuo žmogiškųjų veiksnių bei darbuotojų gebėjimų. Pasak profesoriaus, su šiuo klausimu susiduriantiesiems ne kasdien aplinkybes išaiškinti nelengva.

L.Rinkevičius patvirtino, kad dvi profesorės - Amerikoje gyvenanti Diana Mincytė ir Jolanta Kuznecovienė - nėra dažnos viešnios universitete. Tačiau su jomis daug bendraujama elektroniniu paštu, per skaipą, telefonu. Anot jo, yra dėstytojų, kuriuos turėti - didelė garbė ir nauda. "Pavyzdžiui, pirmas atvejis LSMU Socialinių ir humanitarinių mokslų katedroje bei trečias visame universitete, kai ką tik darbą apgynusi mokslų daktarė iš kito Lietuvos universiteto laimėjo podoktorantūrinę stažuotę mūsų katedroje ir Bioetikos centre. Ši stipendija didžiulio konkurso būdu skiriama Lietuvos mokslo tarybos. Taip jaunoji mokslininkė į padalinį „atsineša“ solidų dvejų metų atlyginimą, lėšas stažuotei ir tarptautiniam akademiniam mobilumui bei mokslinei literatūrai. Minėtos podoktorantūrinės stažuotės vadovė yra būtent profesorė D.Mincytė, ir jos įdirbis neabejotinai pasitarnavo paraiškai laimėti labai konkurencingame konkurse“, - pasakojo Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros vadovas.

Profesoriaus teigimu, tikimasi, kad kita kviestinė prof. dr. J.Kuznecovienė, katedroje kol kas dirbanti tik antrą mėnesį dalimi etato, gerokai sustiprins ne tik kelių katedros vedamų kursų dėstymą, bet ir iš esmės prisidės keliant padalinio potencialą. Anot jo, nėra kito būdo „pririšti“ mokslininkes prie aukštosios mokyklos, tik jas įdarbinti.

Pašnekovas tikino, kad R.Kaminskas į posėdžių darbotvarkę prašo įtraukti nekonkrečius klausimus, dažnai tai daro įvykio išvakarėse, o pats dalyvauja ne visuose posėdžiuose.

L.Rinkevičius neslėpė, kad kai kurie darbuotojai gali būti nepatenkinti naujovėmis. „Pavyzdžiui, anksčiau atlyginimas didėjo bėgant metams. Šiuo metu darbo stažas taip pat svarbus, bet dar svarbiau - akademiniai rezultatai, nuo kurių iš esmės ir turėtų priklausyti atlygio koeficientas ar absoliutus dydis“, - sakė jis.

Biudžetą skirsto katedros vadovas

LSMU rektorius profesorius R.Žaliūnas LŽ atsiųstame atsakyme teigia, kad dėstytojų darbo krūvis priklauso nuo daugelio aplinkybių - studijų programų kitimo, studentų skaičiaus, pedagoginio personalo pageidavimo didinti ar mažinti etatinį darbo krūvį ir kt. Darbo krūvio pokyčiai vertintini individualiai kiekvienu atveju. Dėstytojo tarnybinis atlyginimas priklauso nuo koeficiento dydžio ir Vyriausybes patvirtintos bazinės mėnesines algos dydžio. Tarnybinių koeficientų dydžius nustatė LSMU senatas, vadovaudamasis Lietuvos įstatymais ir kitais teisės aktais.

Pasak R.Žaliūno, kiekvienos katedros biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka paskirsto katedros vedėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"