TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Universitetų absolventai šluoja gatves

2013 07 11 6:00
Darbo neturintiems ir valstybės socialinės paramos prašantiems universitetų absolventams siūloma šluoti gatves, rinkti šiukšles, pjauti žolę. Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Diplomuoti, tačiau darbo nedideliuose miesteliuose neturintys universitetų auklėtiniai priversti į rankas imti šluotas, nors ir valstybei, ir patiems jų išsilavinimas atsiėjo ne vieną tūkstantį litų.

Su tokia kasdienybe jau ne pirmus metus susiduria šalies mokymo įstaigas baigę absolventai. Neturėdami darbo jie kreipiasi į darbo biržas ir iš savivaldybių gauna socialines išmokas. Kiti renkasi emigraciją arba dairosi į profesinio rengimo centrus ir bando įgyti darbininkišką profesiją. Kur kas lengviau universitetų absolventams sekasi susirasti darbą Vilniuje, Klaipėdoje ar Kaune.

Pasiūlė šluotą

Ką tik atsiėmę aukštųjų mokyklų diplomus jaunuoliai jau rikiuojasi prie darbo biržos durų. Vien Marijampolės teritorinėje darbo biržoje jau užregistruota per pusšimtis darbo ieškančių aukštųjų mokyklų absolventų. Dalis jų pragyvenimui tikisi gauti valstybės paramą. Tačiau savivaldybėje už vos per 300 litų siekiančią pašalpą jiems siūloma padirbėti visuomenei naudingus darbus. Nuo birželio tai privalo daryti visi gaunantieji socialinę paramą.

„Nustebino ne siūlymas padirbėti, o tai, kad reikės dirbti jokios kvalifikacijos nereikalaujančius darbus, tokius kaip šluoti gatvę. Man ne gėda sukiotis gatvėje su šluota, tačiau juk ne tam ketverius metus mokiausi, kad tikčiau tik tokiam darbui. Negi savivaldybės ar valstybės atstovai nesugalvoja, kaip būtų galima racionaliau panaudoti diplomuotų specialistų žinias“, - LŽ stebėjosi marijampolietė Indrė (vardas pakeistas – red.).

Anot socialinius mokslus baigusios ir trimis kalbomis laisvai kalbančios merginos, iš karto po diplomo įteikimo skubėti į darbo biržą, o vėliau ir į savivaldybę ją privertė gyvenimas, mat tėvai jau nelabai išgali suaugusios dukros šelpti pinigais. „Ir pati nebenoriu nuo jų priklaustyti“, - aiškino pašnekovė.

Visiems tas pats

Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji socialinių išmokų specialistė Ilona Naujokienė LŽ aiškino, kad jau sulaukiama paramos prašančių absolventų. Ir tai, ypač rudenėjant, matyt, nebus pavieniai atvejai. „Pageidaujantiems gauti socialinę piniginę paramą absolventams dirbti visuomenei naudingus darbus, organizuojamus seniūnijų, privaloma“, - sakė ji.

Marijampolės Degučių seniūnijos specialistė Monika Lunskutė LŽ aiškino, kad visi seniūnijų siūlomi visuomenei naudingi darbai yra vienodi, nesvarbu, kas juos dirbtų. Dažniausiai reikia rinkti šiukšles, šluoti kokią nors teritoriją, grėbti nupjautą žolę, vyrams kartais siūloma nupjaustyti krūmų ar medžių šakas. Kartais prireikia ką nors pernešti arba padažyti darželiuose, kitose savivaldybės įstaigose. „Tai darbai, nereikalaujantys jokio išsilavinimo ir intelekto. Jei būčiau absolventė, tokiu darbu tikrai būčiau nepatenkinta“, - tvirtino M.Lunskutė.

Laukia baigusiųjų profesines mokyklas

Marijampolėje, Šakiuose ir daugelyje kitų šalies miestų visuomenei naudingus darbus organizuojančių seniūnijų darbuotojai menkai atsižvelgia į tai, kad dirbti viešųjų darbų siunčiami ir vakarykščiai aukštųjų mokyklų studentai, nors už jų mokslą valstybė, tėvai ar jie patys sumokėjo nemenkus pinigus.

Nieko gero nelaukdami iš valstybės ir darbo Lietuvoje pagal išsilavinimą nerandantys kai kurie jaunuoliai renkasi emigraciją, kiti praveria profesinio rengimo centrų duris ir įgyja darbininkišką profesiją. Tokių atvejų – jau ne vienetai. Vien Šiaulių profesinio rengimo centre šiais mokslo metais mokėsi 34 universitetus ir 25 kolegijas baigę jaunuoliai. Tokių besimokančių amato buvusių aukštųjų mokyklų auklėtinių yra beveik visuose šalies profesinio rengimo centruose. Kaip LŽ aiškino Marijampolės teritorinės darbo biržos direktorius Kęstutis Šnipas, profesinio rengimo centrus baigusiems jaunuoliams nedideliuose miestuose darbo rasti kur kas paprasčiau nei baigusiems aukštąsias mokyklas. Juk turintiesiems aukštąjį išsilavinimą darbo vietas kuria nedažnas verslininkas.

Sostinėje daugiau darbo

Tik nedaugelis aukštuosius mokslus didmiesčiuose baigusių ir nedirbančių jaunuolių ryžtasi darbo ieškoti nedideliuose miestuose. Gerokai daugiau jų siekia darbą susirasti Vilniuje, Klaipėdoje ar Kaune. Kaip LŽ teigė Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus direktorius Eugenijus Valeika, nuo birželio pabaigos į jų įstaigą plūstelėjo darbo ieškančių jaunuolių banga. Iki liepos 1-osios šioje darbo biržoje užregistruota 300 absolventų. Dabar kasdien registruojama apie 30-50 jaunuolių, kitos absolventų bangos laukiama nuo liepos vidurio.

„Darbo vietų absolventams yra, be to, remiamos jaunimo įdarbinimo priemonės. Tad nemaža dalis ieškančiųjų darbo jo ras“, - optimistiškai prognozavo E.Valeika. Pasak jo, kiek daugiau problemų gali kilti įdarbinant tuos jaunuolius, kurie vos baigę mokslus ir peržengę įstaigos slenkstį iš karto pareiškia nenorintys dirbti pagal įgytą specialybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"