TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Uogautojų būriai braunasi ir į rezervatų miškus

2012 08 24 9:02
Uogautojų jau yra ir bruknynuose. /Felikso Žemulio nuotr.

Nuo pažeidėjų antplūdžio pavargę gamtosaugininkai tvirtina, kad baudos pernelyg mažos. Jas miškų "šukuotojai" padengia vos per uogavimo pusvalandį.

Karšuvos girioje esančiame Viešvilės rezervate dar daug kur šiluose tamsuoja mėlynių uogos. Jų derlius šiemet girioje buvo gausus. Rezervate, kur draudžiama uogauti, dauguma šių uogų išsilaiko iki vėlyvo rudens. Aplink rezervatą žaliuojančiuose apsauginiuose miškuose jau pirmąjį vasaros mėnesį liko tik menki buvusio gausaus mėlynių derliaus likučiai. Uogautojai mėlynojus iššukavo tiesiogine to žodžio prasme - savadarbėmis ir parduotuvėse ar turguose pirktomis šukomis.

Kai kurie uogautojai nesibaimino brautis ir į rezervato zoną. Viešvilės rezervato inspektoriai sakė neprisimenantys nė vienais metais tiek daug pažeidimų kaip šiemet.

"Rezervato apsaugos zonoje, Kaskalnio geomorfologiniame draustinyje ir šalia jo, per mėnesį nustatėme 65 pažeidėjus, iš jų tris pakartotinai. Viena pažeidėja padarė tokį patį pažeidimą, už kurį jau buvo bausta, du kartus per valandą.

Kai ją vėl sulaikėme ir pradėjome rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, agresyvi, "šnekorių alaus" išgėrusi moteriškė pradėjo taip keiktis, kad nuraminome tik pagrasinę uždėti antrankius", - pasakojo rezervato vyriausiasis inspektorius Saulius Bartminas.

Tuštėja ir bruknynai

Rezervato darbuotojai įsitikinę, kad tiek daug Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos pažeidimų skatina pernelyg maža bauda. Pirmą kartą pažeidus nustatytą uogavimo tvarką pareigūnai turi teisę nubausti 12,5 lito bauda. Tokią sumą "šukuotojai" gali uždirbti pusvalandį rinkę ir pardavę uogas.

"Pažeidėjai laukia, kol bus įforminta bauda, vildamiesi atgauti šukas ir surinktas mėlynes. Jų akys suspindi iš džiaugsmo, kai sužino, kad jiems paliekamos ir uogos, ir šukos, nes Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato konfiskuoti neteisėtai surinktų uogų ir šio pažeidimo įrankių. Pažeidėjai sėda į automobilius ir važiuoja darbuotis kitose girios vietose", - sakė S.Bartminas.

Pasak Viešvilės rezervato gamtininkų, panašiai jau tuštėja ir bruknynai. Nors šios uogos dar nesunokusios, jau masiškai kibirais keliauja iš girios į prekybos vietas.

"Dažnai sakoma, esą jokie uogų rinkimo būdai nekenkia gamtai. Tačiau kodėl niekas nesvarsto, ar gerai, kad žmonės pasisavina iš jos beveik visą uogų derlių? Mūsų dažnai klausia, kam reikia rezervate palikti "be naudos", t. y. nenurinktas uogas? Tačiau nuolat matome uogienojuose jerubių, gervių, strazdų, kitų gyvūnų. Uogomis savo mitybos racioną praturtina voverės, kiaunės, lapės, peliniai graužikai, net vilkai. Tai rodo, kad uogos jiems - maisto šaltinis, nuo kurio priklauso jų gyvybė. Tad kodėl kai kurie žmonės į jas žvelgia tik kaip į komercijos objektą? Kodėl skriaudžiami gyvūnai paliekant jiems tik tiek uogų, kiek žmonės nebespėja surinkti?" - piktinosi rezervato direktorius Algis Butleris.

Tokiais įrankiais šukuojami uogenojai. /Viešvilės rezervato direkcijos nuotr.

Ruošiasi naujam gyvenimui

Kiek aprimęs rezervato vadovas pasakojo, kad nors dienos ligi šiol buvo vasariškos, akivaizdu, jog gamta jau ruošiasi naujam gyvenimui.

Daugybė augalų išbarstė ar tebesėja sėklas, gelsta ir vienas po kito pamažu džiūdami dingsta iki kitų metų. Viešvilės paupiuose žydi ištisi aukštaūgių kanapinių kemerų sąžalynai, svyra raudoklių žiedai, o Artosios aukštapelkėje ima žydėti viržiai. "Tai - vienas ženklų, kad vasara pasiekė brandos metą ir pasisuko rudens link", - sakė gamtininkas.

Klampynėse sėklas brandina blyškiai gelsvais retais sąžalynais augančios baltosios saidros. Greta jų ant laibų stiebelių viršūnėse rusvas sėklų dėžutes laiko saulašarės. "Porą savaičių šiųmetį savo derlių barstė beržai. Pūstelėjus stipresniam vėjui, tiesiog snigo lengvomis šių medžių sėklelėmis", - tikino A.Butleris.

Girioje jau gerokai mažiau paukščių balsų, o ir šie kitokie. "Pavieniui dar gieda karveliai keršuliai, tarp medžių virtuolių suskardena karetaitės. Retsykiais lyg pavasarį vėl trumpai sušvilpčioja jerubės. Savaip triukšmauja volungės. Pamatyti šiuos spalvingus paukščius sunku, bet rytais dažnai girdžiu savotiškus jų šūksnius", - teigė A.Butleris.

Neseniai jis girdėjo ir miškinių kalviukų cypsėjimą. Taip, pasak Algio, šie paukščiai nerimauja dėl savo vis dar globojamų jauniklių. Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį pamiškėje pavojaus balsu teksėjo ir pilkosios musinukės - išsidavė, kad lizde ant juodalksnio šakos dar augina stambokus savo jauniklius. 

Tebeauga lizduose ir šelmeninių kregždžių jaunikliai, medžių lapijoje laukdami tėvų atnešamo maisto nekantrauja antrosios vados didžiųjų zylių palikuonys.

Tačiau, pasak A.Butlerio, daugumos paukščių rūšių jaunoji karta jau gyvena savarankiškai. Tik suopiukai, nors jau nebeglobojami tėvų, bet sklandydami virš miško sučiepsi tiktai tokio amžiaus jauniems sparnuočiams būdingais balsais, lyg prašytų iš tėvų maisto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"