Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Už CERN duomenis atsakingas ir vilnietis

 
2016 12 21 6:00
Davidas Abdurachmanovas - vienas CERN CMS eksperimento mokslinių dirbtuvių, praėjusią savaitę vykusių VU Matematikos ir informatikos fakultete, organizatorių.
Davidas Abdurachmanovas - vienas CERN CMS eksperimento mokslinių dirbtuvių, praėjusią savaitę vykusių VU Matematikos ir informatikos fakultete, organizatorių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Programų sistemų inžinierių Davidą Abdurachmanovą visada traukė ten, kur sprendžiamos didžiulės, reikšmingos problemos, įgyvendinami pasaulinio lygio projektai. Vilniaus universiteto (VU) absolventas jau daugiau kaip penkeri metai dirba Europos branduolinių tyrimų centre (CERN).

Praėjusią savaitę jis kartu su kylančiomis mokslo žvaigždėmis iš Ženevos (Šveicarija) VU Matematikos ir informatikos fakultete surengtose mokslinėse dirbtuvėse supažindino Lietuvos tyrėjų komandas, norinčias dalyvauti CERN veikloje, su šiuo metu vykdomais darbais, pristatė taikomas informacinių technologijų infrastruktūras ir aptarė aktualiausius iššūkius siekiant atskleisti didžiąsias gamtos paslaptis.

Šveicarijoje ir Prancūzijoje veikiančiame CERN įrengtas didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas, atrasta visatos veikimą paaiškinanti dalelė Higso bozonas, ieškoma atsakymų į sudėtingiausius fizikos klausimus. Šių metų pradžioje Lietuva pateikė paraišką tapti asocijuotąja CERN nare, o spalio mėnesį didžiausia ir pažangiausia pasaulio mokslo institucija pakvietė mūsų šalį pradėti stojimo procedūrą. Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta vis daugiau oficialių CERN renginių, rodančių mūsų mokslininkų, jų kompetencijos pripažinimą. Paramą Lietuvos asocijuotajai narystei, atversiančiai kur kas daugiau galimybių, aktyviai reiškia ir CERN lietuvių bendruomenė.

„Šiuo metu CERN dirba apie 30 lietuvių. Bent pusė jų – informatikai, daugėja fizikų. Nuolat atvažiuoja nemažai studentų. Turėdavome net iki 10 lietuvių per vieną semestrą. Vadovai patenkinti jų darbu, mato, kad turi pajėgumų atlikti reikiamus uždavinius. Susiformavę ryšiai skatina kalbėtis su Lietuvos institucijomis apie bendrus projektus, ieškoti naujų idėjų. Lietuvių bendruomenė CERN plečiasi“, – sakė „Lietuvos žinioms“ D. Abdurachmanovas.

Su draugais ir kolegomis prie CERN didžiojo hadronų greitintuvo pasaulinio skaičiavimo tinklo maketo. /Asmeninio albumo nuotrauka
Su draugais ir kolegomis prie CERN didžiojo hadronų greitintuvo pasaulinio skaičiavimo tinklo maketo. /Asmeninio albumo nuotrauka

Tarp 10 tūkstančių

Vilnietis dabar priklauso Nebraskos Linkolno universiteto komandai CERN. Kol Lietuva dar nėra asocijuotoji CERN narė, nemažai lietuvių įsitraukia į CERN projektus, atstovaudami kitų šalių, CERN narių, universitetams.

D. Abdurachmanovas dar studijuodamas VU Matematikos ir informatikos fakultete, padedamas prof. Algimanto Juozapavičiaus, per ERASMUS programą išvyko į CERN viename jo eksperimentų – Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) – atlikti praktikos. Tie trys vasaros mėnesiai programų sistemų specialybės antrakursiui paliko didžiulį įspūdį, todėl grįžęs nusprendė vieną semestrą per ERASMUS programą studijuoti Šveicarijos federaliniame technologijos institute Ciuriche (ETH Zurich). Baigęs bakalauro studijas VU, įsidarbino CERN CMS eksperimente.

CERN CMS eksperimento mokslinių dirbtuvių dalyviai Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete. /CERN lietuvių bendruomenės archyvo nuotrauka
CERN CMS eksperimento mokslinių dirbtuvių dalyviai Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete. /CERN lietuvių bendruomenės archyvo nuotrauka

„Buvau iš anksto sutaręs. Derinau viską nuo 2011 metų vasario iki lapkričio mėnesio, kol priėmė. Žinoma, reikėjo parodyti gebėjimus, kad galiu padaryti kai ką daugiau nei gerai atlikti užduotį – labiau spausti į priekį. To, mano manymu, labiausiai ieško CERN žmonės“, – sakė 28 metų programų sistemų specialistas.

D. Abdurachmanovas dvejus metus buvo įsitraukęs į CMS programinės įrangos paketo (CMSSW) projektą. Didžiulis paketas yra naudojamas netoli detektoriaus esančiose sistemose (tai paskutinis duomenų filtravimo etapas, kai padaromas galutinis sprendimas, ar duomenys bus įrašyti į juostelę nuolatiniam saugojimui) ir didžiojo hadronų greitintuvo pasaulinio skaičiavimo tinkle (WLCG) duomenų rekonstrukcijai, simuliacijai, analizei.

„Fizikai rašo programinės įrangos kodą, plačiai naudojamą CMS eksperimentui. Man reikėjo techniškai įvertinti, ar tas kodas – funkcijų, leidžiančių atlikti tam tikras operacijas, rinkinys – atitinka nustatytus kokybės kriterijus, – aiškino programų sistemų inžinierius. – Jei ir už fizikos dalykus atsakingi specialistai patvirtina, kad viskas gerai, kodas įtraukiamas į programinės įrangos paketą. Galiausiai išleidžiama jo versija, naudojama produkcijoje.“

Be kompiuterių centro pačiame CERN, svarbiausio ir didžiausio, atliekančio pirminę duomenų rekonstrukciją, pasauliniam skaičiavimo tinklui priklauso 170 skaičiavimo centrų 42 šalyse. Pasak D. Abdurachmanovo, aplink visą pasaulį skraido duomenys ir vykdomi skaičiavimai.

Įgyvendinant projektą vilniečiui kilo idėjų, kaip būtų galima kai ką patobulinti, padaryti, kad veiktų efektyviau, todėl perėjo į tyrimų ir plėtros sritį. Nors dirbo dar kaip VU atstovas, finansavimą per CMS programą gavo iš Fermi nacionalinės greitintuvo laboratorijos JAV (Fermilab) ir galiausiai perėjo į šią komandą. Prieš pusę metų D. Abdurachmanovas pradėjo dirbti Nebraskos universiteto komandoje ir dabar gauna finansavimą per šio universiteto CMS programas.

„Mes neturime ilgalaikių sutarčių. CERN yra tik per tūkstantį nuolatinių darbuotojų, o didžioji dauguma – maždaug 10 tūkst. – atstovauja įvairiems universitetams. Iš esmės CERN yra infrastruktūra, kuria naudojamasi eksperimentams vykdyti, todėl tiek mažai žmonių įdarbinta tiesiogiai. Pavyzdžiui, tarp CMS eksperimento žmonių beveik nėra nuolatinių CERN darbuotojų“, – pasakojo programų sistemų inžinierius.

CERN CMS eksperimento mokslinėse dirbtuvėse Vilniaus universiteto prof. Juozas Vaitkus ir mokslininkė iš Indijos Archana Sharma; jos vadovaujamai grupei patikėtas naujo CMS subdetektoriaus kūrimas. /CERN lietuvių bendruomenės archyvo nuotrauka
CERN CMS eksperimento mokslinėse dirbtuvėse Vilniaus universiteto prof. Juozas Vaitkus ir mokslininkė iš Indijos Archana Sharma; jos vadovaujamai grupei patikėtas naujo CMS subdetektoriaus kūrimas. /CERN lietuvių bendruomenės archyvo nuotrauka

Kol suvoki ir žinai

Nuolatinis klausimas vilniečiui – ir tolesnės studijos. Mokydamasis bakalauro studijų semestrą Ciuricho ETH, buvo pasirinkęs nemažai magistrantūros ir net doktorantūros dalykų. Visada manė, kad turės daktaro laipsnį, kaip ir tėtis Ismailas Abdaruchmanovas, Lietuvos žemės ūkio akademijos absolventas.

„Tačiau pradėjus darbinę karjerą, juo labiau kai ji sekasi, įgyji pažinčių, žmonės supranta tavo požiūrį ir gali pasiūlyti geresnį darbą, didesnį atlyginimą, sunku apsispręsti dėl finansinio nuostolio per artimiausius metus, kol studijuosi magistrantūrą, – kalbėjo programų sistemų inžinierius. – Studijos – nuolatinis darbas. Patyriau mokydamasis šešis mėnesius Ciuriche. Jei nori surinkti 30 kreditų per semestrą, 24 valandų per parą neužtenka. Reikia labai įsigilinti, ir egzaminas kartais gali trukti net dvi dienas. Būna ir tokių dalykų. Todėl žmonės labai rimtai stengiasi ir nebelieka laiko kitiems darbams, kad užsidirbtum pinigų. Nebent tas papildomas darbas būtų pačiame fakultete ar įsitraukus į kokį nors projektą.“

Kita vertus, D. Abdurachmanovas įsitikinęs, kad informacinių technologijų srityje, bent jau susijusioje su programine inžinerija, kol sugebi suvokti literatūrą ir žinai, kur ko ieškoti, nėra to, ko pats negalėtum išmokti. Žinoma, jei prieinama reikalinga literatūra. Kai kurios knygos brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, CERN bibliotekoje skaitytos knygos apie transliavimo metodus kaina – net 500 dolerių.

Programų sistemų inžinierius Davidas Abdurachmanovas su savo fizikos mokytoju Petru Lozda iš Vilniaus Salininkų gimnazijos. /Asmeninio albumo nuotrauka
Programų sistemų inžinierius Davidas Abdurachmanovas su savo fizikos mokytoju Petru Lozda iš Vilniaus Salininkų gimnazijos. /Asmeninio albumo nuotrauka

Laukiantys iššūkiai

Dabar vilnietis įsitraukia į naują projektą DIANA/HEP. Laukia didžiulis iššūkis – programinės įrangos modernizavimas, kad panaudojus naujas, efektyvias technologijas būtų galima apdoroti daugiau duomenų didžiojo hadronų greitintuvo sistemoje. CERN planuoja didinti elementariųjų dalelių priešpriešinių srautų susidūrimų intensyvumą bei skaičių ir surinkti net iki šešių kartų daugiau duomenų nei dabar.

Pasak programų sistemų inžinieriaus, šiuo metu įrašoma apie 200–300 įdomiausių įvykių, filtravimo sistemų atrinktų iš 40 mln. susidūrimų per sekundę. 2017-ųjų pabaigoje – 2018-ųjų pradžioje detektorius vėl bus uždarytas kaip 2012 metais ir vienus ar pusantrų metų bus atnaujinamos jo sistemos. Tada bus pradėta nauja fizikų programa. Informatikai ir inžinieriai stengsis garantuoti kuo geresnius techninius sprendimus jai įgyvendinti.

„Mūsų, informatikų, laukia daug didesnis iššūkis nei, pavyzdžiui, per patį pirmąjį etapą, – lygino D. Abdurachmanovas. – Kiekvienais metais turime fiksuotą biudžetą, tačiau norime apdoroti gerokai didesnį duomenų kiekį. Per mažiau nei 10 metų, prieš detektoriui pradedant veikti, turime žinoti, kaip tai padarysime. Kaip turimais ištekliais sukursime sistemas, kurios būtų gerokai efektyvesnės, o programinės įrangos modernizavimo procesas turėtų tęstinumą.“

. . .

Siekiant CERN narystės

VU užmezgė pirmus kontaktus su CERN dar 1993 metais. Lietuvių indėlis į medžiagotyros mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei pradėti didžiojo hadronų greitintuvo pasaulinio skaičiavimo tinklo projektai sudarė pagrindą Lietuvai 2004 metais pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su CERN. Bendra veikla jau vykdoma medžiagotyros, teorinės ir eksperimentinės dalelių fizikos, informacinių technologijų srityse, bendradarbiavimą siekia užmegzti diagnostinės radiologijos specialistai.

Kaip pasakojo D. Abdurachmanovas, daug Lietuvos studentų atvažiuoja į CERN per ERASMUS programą. Per pastaruosius 10 metų CERN stažavosi daugiau nei 100 lietuvių. Dauguma jų buvo informatikai, programų sistemų specialistai.

Asocijuotoji CERN narystė atvers Lietuvos studentams ir vasaros programas, ir galimybę studijuoti doktorantūrą pačiame CERN. Lietuviams turėtų būti lengviau įsidarbinti CERN.

Lietuvos mokslininkams narystė CERN turėtų suteikti daugiau galimybių prisidėti prie garsiausių pasaulio išradimų, o verslui – atverti naujų kelių dalyvauti milijoninių biudžetų viešuosiuose pirkimuose. Be to, narystė CERN yra tiesiogiai susijusi su naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD), skiriančioje ypatingą dėmesį inovacijoms.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"