TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Užsienio kalbos moko ir SMS žinutėmis

2015 01 07 12:44
shutterstock.com nuotrauka

Nusistovėjusį populiariausių užsienio kalbų penketuką Lietuvoje jau kurį laiką aktyviai klibina norvegų kalba.

Vis daugiau lietuvių, emigruojančių į Norvegiją, ieško profesionalių šios kalbos mokytojų. Nors poreikis kasmet tik didėja, anaiptol ne visos kalbų mokyklos gali jį patenkinti.

„Lietuviai vis dar masiškai emigruoja į Norvegiją. Tokią nuomonę perša tai, jog daug žmonių į mus kreipiasi norėdami išmokti būtent norvegų kalbą. Paklausa tikrai didelė, o bėda ta, kad trūksta profesionalių šios kalbos mokytojų. Su šia problema susiduria dauguma užsienio kalbų mokyklų“, - teigia įmonės „Kalba lengvai“ įkūrėjas Arnoldas Garšanovas.

Kaune įsikūrusi kalbų mokykla, kuriai vadovauja A. Garšanovas, šiuo metu moko 10-ies užsienio kalbų. Išmokti kalbėti ir rašyti lietuviškai čia gali ir mūsų šalyje gyvenantys užsieniečiai.

Kalbų mokyklos įkūrėjo teigimu, populiariausios užsienio kalbos, be jau minėtos norvegų, ilgus metus išlieka tos pačios: anglų, vokiečių, rusų, ispanų, italų. Dažniausiai kitų šalių kalbų lietuviams prireikia tik dėl dviejų priežasčių – ketinimo emigruoti ir darbo.

„Tokių, kurie nori išmokti papildomą kalbą tik šiaip, laisvalaikiui užpildyti, yra labai mažai. Dažnai mokyklos duris praveria žmonės, jau turintys aiškų tikslą ir žinantys, kodėl jiems tos kalbos reikia. Mokykliniai egzaminai – taip pat rimta priežastis į kalbų mokyklą atvedanti ne vieną moksleivį“, - vardijo pokalbininkas.

Jo įkurtoje mokykloje yra galimybė išmokti ir jau Lietuvoje gerokai primirštą tarptautinę esperanto kalbą. Ši kalba, sukurta palengvinti bendravimą įvairių tautybių žmonėms, nors ir egzistuoja daugiau nei 100 metų, dideliu lietuvių dėmesiu pasigirti negali. Nepraktiška – taip ją apibūdina tautiečiai. Išgirsti šios kalbos žodžius šiandien Lietuvoje galima tik esperanto kalbos klubuose.

„Nemanau, kad esperanto gresia natūrali mirtis. Ji palaikoma įvairiuose tarptautiniuose suvažiavimuose, specialiai tam rengiamuose susitikimuose, didmiesčiuose įsikūrusiuose klubuose“, - svarsto A. Garšanovas.

O štai norinčiųjų mokytis rusų kalbos, pastebimai mažėja. Jos pagrindų dažniausiai prireikia tik dirbantiems Rusijos įmonėse arba kompanijose, kuriose šios kalbos žinios yra būtinos.

Arnoldas pastebi, jog laikotarpis, per kurį kalbą galima išmokti neturint jokių pagrindų, priklauso ir nuo vidinės motyvacijos.

Kalbų mokyklos įkūrėjas sugalvojo puikų motyvacijos būdą, kuris netrukus taip išpopuliarėjo, jog nustebino net patį idėjos autorių. Tai – pasirinktos užsienio kalbos žodynas, siunčiamas trumposiomis SMS žinutėmis.

„Iš pradžių SMS žodyno paslauga buvo lyg pagalba mokykloje besimokantiems mokiniams, jie dažnai nerasdavo laiko pakartoti tai, ką išmoko, todėl kasdieniai priminimai su žodžiais tiesiai į telefoną primindavo, jog kalbos reikia mokytis kasdien. Ši paslauga tampa vis populiarėsnė. Yra tokių, kurie ją užsisakė ilgiau nei metams “, - šypsojosi A. Garšanovas.

Nusprendusiems išmokti užsienio kalbos Arnoldas pirmiausia siūlo susipažinti su Baltijos šalyse atliktu tyrimu „Efektyvus kalbų mokymasis 18-30 metų žmonėms“, parengtu NordPlus suaugusiųjų švietimo programos lėšomis. Šiame projekte išsamiai aprašytos visos galimos kliūtys pradėjus užsienio kalbos mokymąsi ir pateikiamos tikslios rekomendacijos, kaip pasiekti efektyvių rezultatų.

Ieškant užsienio kalbų mokyklos, derėtų pasidomėti dėstytojų kvalifikacija ir išsilavinimu. Profesionalus kalbų mokytojas visuomet turės veiklą patvirtinantį pažymėjimą bei būtinus šiai veiklai sertifikatus, parodančius žinių lygį. Privalumai – pedagoginio darbo patirtis ir, žinoma, geros rekomendacijos.

Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) prieš keletą metų paskelbtame tyrime nurodoma, kad du trečdaliai suaugusių (25–64 m.) Lietuvos gyventojų teigė moką bent dvi ar daugiau užsienio kalbų. Pagal šį rodiklį mus lenkė tik slovėnai, slovakai ir suomiai. Vidutinis suaugęs Lietuvos gyventojas susišnekėti gali praktiškai dviem užsienio kalbomis. Lietuvių imlumo kalboms statistiką kelia rusų kalbos mokėjimas – remiantis tyrimu, šia kalba geba bendrauti net 87,2 proc. vyresnių nei 25 m. Lietuvos gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuva yra neabejotina lyderė ES, antroje vietoje esančią Latviją lenkianti 25 proc. Tačiau vertinant anglų kalbos žinias, atrodome Europoje vidutiniškai: angliškai bendrauti geba tik kiek daugiau nei kas trečias suaugęs Lietuvos gyventojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"