TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Užterštas vanduo – žmogaus veiklos pasekmė

2012 04 22 10:15

Didžiausios Lietuvos vandens telkinius kamuojančios problemos – skaudžios: tai – ne tik į juos nutekančios cheminės medžiagos iš pramonės ir buitinių taršos šaltinių, bet ir eutrofikacija. Apie šias negandas kalbamės su Baltijos aplinkos forumo jaunesniąja aplinkosaugos specialiste Juste Buzelyte.

Kokie vandens telkiniai yra labiausiai užteršti šiuo metu (upės, ežerai, galiausiai – jūra…)?

 

Vertinant 2005-2009 metų duomenis, pateiktus Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje, daugiausia problematinių vandens telkinių nustatyta intensyvaus žemės ūkio rajonuose – Šiaurės, Vidurio ir Pietvakarių Lietuvoje, taip pat – Kuršių marių zonoje.

Tuo pačiu, geriausia ekologinė būklė (kai vertinami fizikiniai ir cheminiai kriterijai, upių nuotėkis, vientisumas, krantų struktūra, augmenija, gyvūnija ir kt.) stebėta mažiausiai žmogaus paveiktuose rajonuose, esančiuose Lietuvos Vakaruose, Rytuose ir Pietryčiuose.

Baltijos jūra, kaip bebūtų gaila, laikoma viena užterščiausių jūrų pasaulyje. Didžiausia problema čia yra eutrofikacija – vandens žydėjimas. Su šiuo reiškiniu yra susijęs ir didelių negyvo jūros dugno plotų atsiradimas.

Papasakokite apie eutrofikaciją skaitytojams plačiau.

Kas yra eutrofikacija? Dėl per didelio maisto medžiagų kiekio patekimo į vandenį yra skatinamas spartesnis vandens augalų vystymasis (pavyzdžiui, dumblių) ir dėl šios priežasties prasideda vandens telkinių užžėlimas.

Tuo pačiu, į gilesnius vandens sluoksnius patenka daug mažiau šviesos. Šaltuoju metų periodu vandens augalai apmiršta ir ima pūti, juos skaidantys mikroorganizmai naudoja deguonį, dėl to vandenyje jo sumažėja, dūsta vandens gyvūnai, ypač nukenčia žuvys. Taigi, nuskursta telkinių bioįvairovė.

Žmonės dažnai sako, kad vanduo „žydi“. Reikėtų būtinai pabrėžti, kad tai tikrai nėra normalus reiškinys, pasireiškiantis karštuoju metų periodu. Daugeliu atvejų tai būna liūdna žmogaus veiklos pasekmė.

Su kokiomis medžiagomis reikia kovoti, kad vanduo būtų švaresnis?

Problema yra pavojingos cheminės medžiagos, kurios su nuotekomis patenka į paviršinius vandenis ne tik iš pramonės įmonių, bet ir iš buitinių taršos šaltinių.

Kalbu apie tokias medžiagas, kurios gamtoje neegzistuoja, tačiau yra randamos. Jos – sukurtos žmogaus, norint pagerinti tam tikras gaminių savybes.

Pavyzdžiui, į kai kurią plastmasę dedama ftalatų tam, kad ji būtų minkštesnė, o kai kurie audiniai ar keptuvės yra padengiami neprisvylančiu sluoksniu, atspariu drėgmei. Tam naudojami perfluorinti junginiai. Kasdien naudojant tokius daiktus, jie dėvisi, patenka į atliekas ir vėliau – į aplinką.

Tokių medžiagų koncentracija aplinkoje yra labai maža, tačiau jos yra sunkiai skylančios ir besikaupiančios, dėl to jų kiekis aplinkoje tik didėja.

Pavojingos medžiagos turi savybių, galinčių sukelti vėžį, pakenkti reprodukcijos, imuninei sistemai, sutrikdyti hormonų veiklą. Keletas šių medžiagų gali į mūsų organizmą patekti ir per maistą, nes yra randamos kai kuriose Baltijos jūros žuvyse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"