TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

V. Šikšnys nepateko į Nobelio laureatų trejetuką

2016 10 05 12:50
AFP/Scanpix nuotrauka

2015 metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje trečiadienį buvo paskirta prancūzui Jeanui-Pierre'ui Sauvage'ui, britui Jamesui Fraseriui Stoddartui ir olandui Bernardui L.Feringai už mažyčių molekulinių mašinų suprojektavimą ir sintezę, pranešė Švedijos karališkoji mokslų akademija. Lietuvis mokslininkas Virginijus Šikšnys, deja, tarp laureatų nepateko.

Laureatai sugebėjo sujungti molekules, kad jos sudarytų mažyčius mechanizmus – pavyzdžiui, atliekančius keltuvo, variklio arba raumenų funkcijas, nurodė Nobelio komitetas.

„Jie sukūrė molekules, kurių judesius galima valdyti, kurios gali atlikti tam tikrą darbą, kai suteikiama energijos... Molekulinės mašinos veikiausiai bus panaudotos kuriant naujas medžiagas, jutiklius ir energijos saugojimo sistemas“, – sakoma komiteto pranešime.

Laureatai pasidalys premijos piniginę dalį – 8 mln. Švedijos kronų (834 tūkst. eurų).

Per iškilmingą ceremoniją, kuri Stokholme vyks gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.

Praeitais metais Nobelio chemijos premija buvo paskirta švedui Tomui Lindahliui, Paului Modrichui iš Jungtinių Valstijų ir turkų bei amerikiečių mokslininkui Azizui Sancarui už DNR pažaidų šalinimo mechanizmo tyrimus.

Šių metų Nobelio premijų dalybų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, kad apdovanojimo už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje atiteks japonų biologui Yoshinori Ohsumi, tyrusiam ląstelių autofagijos mechanizmus. Šis procesas lemia ląstelės sudedamųjų dalių – organelių – tvarkingą suardymą ir perdirbimą.

Antradienį buvo paskelbta, kad Nobelio fizikos premiją pelnė trys britų kilmės JAV dirbantys mokslininkai – Davidas Thoulessas, Duncanas Haldane'as ir Michaelas Kosterlitzas. Jie buvo pagerbti už egzotiškų kvantinio pasaulio savybių tyrimus – teorinį medžiagos topologinių fazių ir jų virsmų atradimą.

Penktadienį paaiškės, kam atiteks prestižinė taikos premija. Vadinamojo Nobelio apdovanojimo ekonomikos srityje ir Nobelio literatūros premijos laureatų vardai bus paskelbti ateinančią savaitę.

Tikisi sėkmės ateityje

Biochemiko Virginijaus Šikšnio bendražygiai sako tikintys profesoriaus galimybėmis ateityje pelnyti Nobelio chemijos premiją už atrastą genų redagavimo įrankį.

Virginijus Šikšnys/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

V.Šikšnys žiniasklaidoje buvo minimas tarp kandidatų pelnyti šių metų prizą, bet Švedijos karališkoji mokslų akademija pasirinko prancūzų, britų ir olandų mokslininkus už itin mažų molekulinių mašinų suprojektavimą ir sintezę.

Laureatai sugebėjo sujungti molekules, kad jos sudarytų mažyčius mechanizmus, pavyzdžiui, atliekančius keltuvo, variklio ar raumenų funkcijas.

„Šiemet suteikta Nobelio premija įrodo, kad Nobelio premijų komitetas pažymi svarbiausius žmonijos atradimus, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas. – Tai leidžia tikėtis, kad mūsų profesorius Šikšnys ir jo komanda bus įvertinti artimiausiu metu“.

„Kaip matėte, premija šiemet buvo įteikta už darbus, kurie atlikti 1983 metais. Tai yra tie metai, kai aš gimiau, o mes darbus pradėjome tik 2007 metais“, – kalbėjo V.Šikšnio komandos narys Giedrius Gasiūnas.

V.Šikšnys atrado, kaip panaudojant vieną baltymą galima redaguoti organizmų DNR dešimtis kartų greičiau, nei tai buvo daroma iki šiol. Tai atveria galimybes ateityje gydyti genetines ligas ar kurti naujas augalų, gyvūnų veisles.

G.Gasiūnas prisimena baltymo „Cas-9“ savybes redaguoti DNR atradę tuomet, kai tyrinėjo, kaip pieno bakterijos apsisaugo nuo virusų.

Mokslininkai tada pastebėjo, kad tai padaryti pieno bakterijoms padeda būtent minėtas baltymas.

„Pradėjus tyrinėti atradome, kad tą baltymą galima labai lengvai nukreipti, norint kirpti norimą DNR seką“, – kalbėjo G.Gasiūnas.

„Technologija, kaip keisti genus, buvo vystoma jau anksčiau, bet viskas vyko labai lėtai, (…) o „Cas-9“ suteikia galimybę labai lengvai nuprogramuoti ir nutaikyti“, – pridūrė jis.

VU rektorius V.Šikšnio atradimą vadina revoliucija genų inžinerijoje.

„Jis atveria absoliučiai naujas galimybes tiek medicinoje, tiek žemės ūkyje, tiek srityse, kurių mes dar nežinome“, – kalbėjo A.Žukauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"