TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

V. Tomkus: duomenys apie Plutoną perduodami 1990 m. greičiu

AFP/Scanpix nuotrauka

Duomenys apie Plutoną, aplink kurį antradienį skriejo amerikiečių zondas „New Horizons“, perduodami 1990 m. telefono modemo greičiu. Taip tvirtina Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus. Jo teigimu, tai lemia, kad duomenų perdavimas užtrunka gana ilgai.

„NASA tikrai atskleidžia daug duomenų. Tiksliai negaliu komentuoti. Gal jie turi technologinių paslapčių, bet šis įvykis plačiai pristatomas. Manau, kad bent jau pagrindiniai duomenys bus prieinami plačiajai visuomenei. Tiesiog dėl didelio nuotolio ir gana sudėtingų ryšio sąlygų užtruks, kol visi tie duomenys bus perduoti, nes perdavimo greitis viso labo yra vienas kilobitas. Tai – iš tiesų 1990 m. telefoninio modemo greitis“, – LRT Radijui sako V. Tomkus.

– Kodėl taip nutiko, kad iki šiol joks žmogaus sukurtas erdvėlaivis nebuvo priartėjęs prie Plutono?

– Plutonas – labai nutolęs. Tai – viena iš tolimiausių planetų, nykštukinė planeta, kaip ją dabar vadina. Šviesos greičiu sklindantis signalas iki jos skrieja apie 4,5 val. Taip toli buvo nuskridę tik du zondai „Voyager“, kurie šiuo metu jau paliko Saulės sistemos ribas. Iš tiesų Plutoną iš taip arti galime stebėti pirmą kartą.

– Ką tikimasi sužinoti?

– Visų pirma, įgysime daugiau žinių apie Saulės sistemą, Visatą, apie tai, kaip atrodo nutolusios planetos. Jau dabar gauta žinių, kurių neturėjome, pavyzdžiui, apie skirtingą Plutono ir jo didžiausio palydovo Charono išvaizdą ar sudėtį. Plutono ašigalyje atrasta sušalusio ledo, kuris susideda iš metano ir azoto. Dabar ginčijamasi – galbūt tas ledas dengia visą paviršių ir dėl to Plutone yra žymiai mažiau kraterių. Galbūt jis iš tiesų yra jaunesnis ir dėl vulkaninių procesų atrodo lygesnis negu Charonas. Tai – unikalūs duomenys, kurių iki šiol žmonija neturėjo.

– Kiek laiko truks šis stebėjimas? Kada bus daugiau informacijos?

– Pats palydovas ar zondas skriejo apie devynerius metus. Dabar buvo galimybė praskrieti labai arti – apie 12 tūkst. km – nuo Plutono ir Charono. Jis tiesiog praskriejo pro šalį dideliu greičiu – 50 tūkst. km/h. Tai įvyko maždaug 14.50 val. Lietuvos laiku. Dabar palydovas jau tolsta.

Visos pačios įdomiausios žinios buvo renkamos gana trumpai – kai jis buvo arčiausiai prie Plutono. Dabar tiesiog stebima jo šešėlinė pusė – ta, kuri nusisukusi nuo Saulės. Taip pat dar bandoma fotografuoti ir rinkti medžiagą, kaip Plutonas atrodo iš kitos pusės. Patys duomenys bus apdoroti rytoj anksti ryte. NASA konferencija numatoma maždaug 3.30 val. mūsų laiku.

– Ar viskas paskelbiama viešai, ar tokiose situacijose yra slaptų duomenų?

– NASA tikrai daug duomenų atskleidžia. Tiksliai negaliu komentuoti. Gal jie turi technologinių paslapčių, bet šis įvykis plačiai pristatomas. Manau, kad bent jau pagrindiniai duomenys bus prieinami plačiajai visuomenei. Tiesiog dėl didelio nuotolio ir gana sudėtingų ryšio sąlygų užtruks, kol visi tie duomenys bus perduoti, nes duomenų greitis viso labo yra vienas kilobitas. Tai – iš tiesų 1990 m. telefoninio modemo greitis.

– Kokia planeta yra Plutonas?

– Iki šiol Plutonas buvo laikomas labiausiai nutolusia Saulės sistemos planeta, bet po įvairių ginčų ji buvo perkrikštyta į nykštukinę planetą, nes Plutonas yra taip vadinamos Koiperio juostos dalis. Šioje juostoje skrieja daug įvairių mažųjų kūnų. Koiperio juosta pasižymi tuo, kad iš ten gimsta, atskrieja kometos. Tie kūnai yra ne tik kieti, bet ir sudaryti iš įvairių sušalusių dujų. Dėl to, kad Plutonas nėra vienas toje juostoje, o aplink jį dar skrieja daug mažų kūnų, jis vadinamas nykštukine planeta.

– Kokie tolimesni tikslai?

– Šiuo metu vyksta daug įvairių misijų. Taip pat ir į vadinamuosius mažuosius kosmoso kūnus, bet turbūt vis dėlto žmonijai įdomiausia tai, kas vyksta šiek tiek arčiau – Mėnulyje ar Marse – ir kur jau būtų galima pasvajoti ir apie pilotuojamus skrydžius, kad viską būtų galima pamatyti savo akimis ar bent karta išsilaipinti, galbūt netgi įrengti tam tikrą koloniją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"