TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vadovėlių džiunglės

2015 03 31 6:00
Vadovėlių gausa neužtikrina jų turinio kokybės. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Parlamentarai ryžosi pažaboti chaosą, tvyrantį mokyklinių vadovėlių leidybos srityje. Grupė Seimo narių pasiūlė įpareigoti Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) prižiūrėti vadovėlių ir mokslo priemonių rengimą.

Seimo nariai Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, Zita Žvikienė, Ričardas Sargūnas, Vilija Filipovičienė, Viktoras Fiodorovas ir Audronė Pitrėnienė įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, numatančias padidinti ŠMM atsakomybę už įvairių šalies leidyklų leidžiamus vadovėlius bendrojo ugdymo mokykloms. Ministerijai norima pavesti ne tik vadovėlių, mokymo priemonių vertinimą ir švietimo įstaigų aprūpinimą jomis, bet ir vadovėlių bei mokymo priemonių rengimo priežiūrą. Be to, parlamentarai siūlo panaikinti tėvams prievolę už asmenines lėšas pirkti pratybų sąsiuvinius. Jais moksleivius privalėtų aprūpinti švietimo įstaigos, kaip šiuo metu - vadovėliais.

Švietimo įstatymo pataisų autoriai įsitikinę, kad nauja tvarka garantuotų geresnę vadovėlių turinio kokybę, leistų daug efektyviau ir taupiau panaudoti valstybės biudžeto lėšas, taip pat užtikrintų sveiką konkurenciją tarp visų šalies leidyklų.

Politikų užmojams pritaria pedagogai. Jų teigimu, šiuo metu leidėjai daugiau dėmesio skiria ne vadovėlių turinio kokybei, bet jų kiekiui. Tačiau šie tikina neįžvelgiantys problemų vadovėlių rinkoje, esą jie ir dabar rengiami prižiūrint ŠMM atstovams.

Tarp vadovėlių galima pasiklysti

Parlamentarai pabrėžia, kad šiuo metu mokymosi knygas leidžiančioms leidykloms, kurių šalyje yra apie dešimt, suteikta teisė ne tik aiškintis vadovėlių poreikį konkrečiai klasei bei dalykui, bet ir rinktis jų autorius. Naudodamiesi šia teise leidėjai rengia po keletą alternatyvių vadovėlių, skirtų tai pačiai klasei ar dalykui, ir siekia, kad mokyklos juos pirktų už mokinio krepšelio lėšas.

Mokymo įstaigoms pačioms patikėta spręsti, kiek ir kokių vadovėlių tikslinga įsigyti ir prisiimti atsakomybę už leidžiamus pinigus. Esant tokiai tvarkai bendrojo ugdymo mokyklose 12 klasės mokiniai istorijos gali mokytis iš 20 vadovėlių, 11 klasės mokiniai – iš 19-os. Panaši situacija ir dėl lietuvių kalbos. 7–10 klasių mokiniai jos gali mokytis iš 15–16 vadovėlių, o 11–12 klasėse - net iš 58-ių. Pagal mokymosi knygų pasirinkimą neatsilieka ir matematikos, fizikos, chemijos dalykai. Pradinukai, pirmokai ir ketvirtokai, pasaulio pažinimo gali mokytis iš 9 vadovėlių.

Audronė Pitrėnienė /Romo Jurgaičio nuotrauka

Pataisas siūlančių Seimo narių nuomone, tokia knygų gausa ne visada užtikrina jų turinio kokybę, dermę su bendrosiomis ugdymo programomis, kitais tos srities, klasės, amžiaus grupės vadovėliais, atitiktį mokinių amžiaus ypatumams. Kai kuriuose pakartotinai išleistuose vadovėliuose stinga naujausių mokslo žinių. Todėl, parlamentarų manymu, nepasitvirtino lūkesčiai, kad leidyklų konkurencija ir mokytojų teisė rinktis gerina vadovėlių kokybę. Esą leidėjai lenktyniauja tarpusavyje ne investuodami į mokymosi knygų kokybę, bet skirdami kuo daugiau dėmesio reklamai ir mokyklų bei mokytojų skatinimui jas pirkti.

„Mūsų komitetas jau anksčiau yra kreipęsis į ŠMM, kad ši darytų kokius nors sprendimus. Tačiau jų vis nėra. Nesulaukdami, kol ŠMM parodys iniciatyvą, nutarėme patys siūlyti keisti ydingą tvarką“, - LŽ aiškino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A. Pitrėnienė.

Tai, kad vadovėlių ir mokymo priemonių rengimo tvarka nepasitvirtino, pripažino ir Genoveita Krasauskienė, švietimo ir mokslo viceministrė. „Siekdama pagerinti vadovėlių kokybę, jų turinį, ministerija planuoja keisti vadovėlių ir mokymo priemonių rengimo tvarką – burti vadovėlių ir mokymo priemonių priežiūros bei vertinimo ekspertų komisijas, skelbti vadovėlių rengimo konkursus“, - LŽ teigė ji.

Atsirinktų tinkamiausius

Viena naujovių, kurią siūlo įgyvendinti parlamentarai, – panaikinti būtinybę tėvams už asmenines lėšas pirkti vaikams pratybų sąsiuvinius. Ši prievolė yra įteisinta Švietimo įstatyme. Numatoma, kad ją panaikinus pratybų sąsiuviniais, kaip ir vadovėliais, mokinius privalės aprūpinti pati mokykla. Šiuo metu, kai pratybų sąsiuvinius perka tėvai, jie vienam mokiniui vieniems mokslo metams atsieina 25-50 eurų.

„Pinigus pratyboms, kaip ir kitoms mokymosi reikmėms, pradedame kaupti jau nuo pavasario, kad atėjus rudeniui turėtume už ką jų įsigyti. Vien pratybų sąsiuviniams rugsėjį mums reikia atseikėti beveik 100 eurų“, - LŽ pasakojo tris mokyklinio amžiaus vaikus auginanti marijampolietė Jūratė S. Moteris neslėpė, kad jei mokyklos pačios aprūpintų jais mokinius, tai būtų nemenka parama mokyklinio amžiaus vaikų turinčioms šeimoms. Gal tada ir mokykla bei mokytojai būtų suinteresuoti, jog pratybų sąsiuviniai iš tiesų būtų naudojami mokymosi procese. Trijų vaikų mama sakė atkreipusi dėmesį, kad kartais atliekama vos pusė pratybų užduočių.

Tai teigė pastebėjusi ir parlamentarė A. Pitrėnienė. Anot jos, Švietimo įstatymo pataisos dėl to ir siūlomos, kad mokyklos bei mokytojai būtų suinteresuoti įsigyti tik mokymo procese reikalingus pratybų sąsiuvinius. „Jų leidžiama labai daug. Vienas mokytojas ima vieno autoriaus sąsiuvinius, kitas – kito. Manau, čia būtina tam tikra tvarka. Pratybų sąsiuviniai turėtų būti rengiami kartu su vadovėliais, kad mokyklos juos pirktų kartu“, - kalbėjo A. Pitrėnienė.

Seniai laukia pokyčių

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius pritaria, kad ministerijai jau pats metas imtis vadovėlių rengimo kontrolės. „Šiuo metu vadovėliai yra apgailėtini. Tai viena skaudžiausių Lietuvos švietimo sistemos problemų“, - neslėpė jis. S. Jurkevičius pabrėžė, kad tai pasakytina apie visų mokomų dalykų vadovėlius. Jų rengimo priežiūra, anot direktoriaus, - didelė institucinė problema.

Saulius Jurkevičius /Romo Jurgaičio nuotrauka

S. Jurkevičius įsitikinęs, kad norint parašyti tikrai gerą vadovėlį būtina tartis ir su mokslininkais, ir su pedagogais. „Vienam žmogui, kad ir koks geras jis būtų specialistas, neįmanoma parašyti vadovėlio, nes reikia atsižvelgti į labai daug įvairių aspektų“, - tvirtino Vilniaus licėjaus direktorius. Jo manymu, vadovėlių leidyba jau tapo pasipinigavimo šaltiniu.

Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkė, Vilniaus Žemynos gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Žaneta Vaškevičienė tikino, kad istorijos mokytojai iš tiesų nėra patenkinti siūlomų vadovėlių kokybe. „Daugelis tekstų kartojasi, naudojami tie patys šaltiniai, tačiau trūksta tokių, kurie ugdytų istorijos supratimą. Nėra užduočių brandesniems mokiniams, kurie galėtų išsamiau analizuoti reiškinius ir įvykius“, - vardijo pastabas Ž. Vaškevičienė.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytoja ekspertė Nijolė Bartašiūnienė LŽ pripažino, kad lietuvių kalbos ir literatūros vadovėlių mokyklos turi labai daug, tačiau visi jie - menkaverčiai. „Pirmiausia ŠMM reikėtų suburti labai gerai pasirengusių ir kompetentingų ekspertų grupę, kuri recenzuotų autorių parašytus vadovėlius. Nepateisinama iki šiol galiojanti tvarka, kai recenzijavimo konkursą laimi ekspertas, pasiūlęs mažiausią kainą. Jei žmogus už vadovėlių recenziją paprašo 100 ar 200 litų, jis arba nesuvokia, kokį darbą turės atlikti, arba jo darbo kokybė atitinka prašomą atlygį“, - sakė mokytoja ekspertė.

Leidėjai bėdų neturi ir jų nemato

Tik leidėjai tvirtina nemanantys, kad šiuo metu leidžiami vadovėliai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Esą iš piršto laužti ir teiginiai, jog ŠMM nedaro įtakos jų rengimui. „Jeigu leidykla nori, kad vadovėlis patektų į ŠMM rekomenduojamų leidinių sąrašą, būtina pereiti ministerijos kontroliuojamas vertinimo procedūras, mat jas prižiūri ŠMM pavaldus Ugdymo plėtotės centras (UPC) ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Tad vadovėlių leidybos priežiūra egzistuoja ir yra įteisinta. Žinoma, ji nevisiškai skaidri, galimi tam tikri interesų konfliktai“, - LŽ aiškino „Briedžio“ leidyklos direktorius Karolis Mickevičius. Pasak jo, parengtas mokymo knygas vertina ekspertai, tarp kurių yra ir konkuruojančių leidyklų vadovėlių autorių.

Bene daugiausia vadovėlių išleidžiančios „Šviesos“ leidyklos direktorė Daiva Bartninkienė LŽ taip pat tikino, kad kiekvienos tokios knygos turinį vertina mažiausiai du recenzentai: vieną vertinimą atlieka leidyklos, kitą - UPC recenzentas. „Pastaraisiais metais vadovėlių leidybos mastas gerokai sumažėjo, tačiau tai, kad prastėja jų kokybė, veikiausiai yra tik subjektyvi prielaida. Mūsų žiniomis, jokių vadovėlių kokybės tyrimų pastaruoju metu nebuvo daryta. Kita vertus, mokytojai dažnai analizuoja seniai išleistus vadovėlius ir stebisi, kodėl jie neatitinka dabartinių ugdymo programų“, - pažymėjo D. Bartninkienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"