Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Vaikai bręsta vis anksčiau: kaltųjų daug

 
2017 01 11 10:00
Prof. Janina Tutkuvienė su savo studentėmis Marija Petrylaite (kairėje) ir Goda Zubkaite./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Prof. Janina Tutkuvienė su savo studentėmis Marija Petrylaite (kairėje) ir Goda Zubkaite./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvos mergaitės, naujausio tyrimo duomenimis, jau peržengė lemtingą ribą, kai populiacija priskiriama prie anksti bręstančiųjų. O ankstyvas brendimas, kaip pabrėžė antropologė prof. Janina Tutkuvienė, glaudžiai susijęs su didesne nutukimo ir sergamumo sulaukus vyresnio amžiaus rizika.

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkė prisiminė, kad dar 2000 metais Lietuvos vaikai ir paaugliai buvo tarp liesiausiųjų Europos šalyse, tačiau užsienio kolegos įvairiose konferencijose dalijosi savo patirtimi ir įspėjo apie gresiančius pavojus, kai dėl pakitusio gyvenimo būdo, nesveikos mitybos ir hormoninės taršos poveikio visuomenė pradės tukti, o vaikai – anksčiau bręsti. Užteko keliolikos metų. Pastarojo laikotarpio tyrimų duomenys leidžia pagrįstai kalbėti apie Lietuvos mergaičių ankstėjančio brendimo tendenciją.

Gerokai anksčiau

„Vidutinis menarchės (pirmųjų mėnesinių) amžius nuo 13,1 metų 2010-aisiais paankstėjo iki 12,8 metų 2015-aisiais. Atrodytų, skirtumas nedidelis, tačiau iš tikrųjų net vienas skaičius po kablelio rodo, kad didelė dalis mergaičių pradėjo bręsti gerokai anksčiau“, – sakė VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja.

Prof. J. Tutkuvienės vadovaujamos studentės Marija Petrylaitė ir Goda Zubkaitė 2014–2016 metais atliko mergaičių brendimo tyrimą septyniose Vilniaus mokyklose. Panašų tyrimą prieš penkerius metus, 2010-aisiais, atliko kitos dvi studentės Ernesta Jančauskaitė ir Vilija Guntaitė. Dar ankstesnis tyrimas, inicijuotas prof. J. Tutkuvienės, buvo atliktas 2000 metais visoje Lietuvoje. Apklausta apie 5 tūkst. mergaičių. Nustatytas vidutinis menarchės amžius – 13,34 metų miestuose ir 13,62 metų – kaimo vietovėse (Vilniuje truputį ankstesnis – 13,2 metų). Kaip paaiškino antropologė, visose šalyse pastebėta, kad sostinėse bręstama truputį anksčiau. Manoma, kad ankstesnį brendimą didmiesčiuose lemia labiau stresinė aplinka, greitesnis gyvenimo tempas, gausesnis informacijos srautas. Be to, miestuose žmonės kitaip ir maitinasi nei atokiuose regionuose.

2010-aisiais mergaičių brendimo tyrimą atlikusios prof. Janinos Tutkuvienės studentės Ernesta Jančauskaitė ir Vilija Guntaitė.Asmeninio archyvo nuotrauka
2010-aisiais mergaičių brendimo tyrimą atlikusios prof. Janinos Tutkuvienės studentės Ernesta Jančauskaitė ir Vilija Guntaitė.Asmeninio archyvo nuotrauka

„Maloniai nustebino 2000 metų tyrimo rezultatai, nes dar nebuvo matyti jokios ankstesnio brendimo tendencijos, palyginti su 1985–1990 metų duomenimis. Ji pastebėta vėliau. Vilniuje, pavyzdžiui, per dešimt metų iki 2010-ųjų mergaičių menarchės amžius paankstėjo nuo 13,2 iki 13,1 metų, o per pastaruosius penkerius metus dar labiau – iki 12,8 metų. Kai rodiklis žemesnis nei 13 metų, populiacija jau priskiriama prie anksti bręstančiųjų“, – kalbėjo mokslininkė.

Labiau į šiaurę

Dar 2010 metais, kai buvo užfiksuotas ankstėjantis brendimas, prof. J. Tutkuvienė palygino Lietuvos duomenis su kitų šalių tyrimų rezultatais. Lyginamoji analizė parodė, kad Lietuvos mergaitės brendo dar šiek tiek vėliau nei daugelis Pietų ar Vakarų Europos paauglių.

Pasak antropologės, iki pastarųjų metų manyta, kad brendimas labiausiai priklauso nuo genetinių veiksnių, tačiau dabar aiškėja, kad paveldimumą palyginti greitai keičia išorinės sąlygos, gyvenimo būdas ir mityba. Nuo senų laikų pastebėta, kad šiaurinės tautos bręsdavo gerokai vėliau nei pietinės. Skirtingų populiacijų įvairuojantį brendimo laiką ir nevienodą kūno dydį klasikinė teorija aiškino optimalia adaptacija aplinkoje. Dar iki XX amžiaus vidurio buvo galima stebėti akivaizdų geografinį vadinamojo optimalaus kūno dydžio gradientą: kuo labiau į šiaurę, tuo didesni žmonės, nes didesnio kūno santykinis paviršiaus plotas, tenkantis vienam masės vienetui, yra mažesnis, ir tai padeda sukaupti daugiau šilumos. Smulkių žmonių atitinkamai didesnis santykinis (tenkantis vienam masės vienetui) kūno paviršiaus plotas geriau atiduoda šilumą. Tačiau didesniam kūnui reikia ilgiau augti. O kad galėtų ilgiau augti, ypač mergaitės, turi vėliau bręsti.

„Dabar ši klasikinė teorija keičiasi, nes XX amžiaus pabaigoje patyrėme du dalykus: kūnas ne tik padidėjo, bet ir brendimas paankstėjo“, – sakė tyrėja. Todėl ieškoma ir kitų galimų tokio reiškinio veiksnių, nors geografinis kūno dydžio ir brendimo įvairovės gradientas dar galioja. Jis akivaizdus ir iš prof. J. Tutkuvienės atliktos 50 šalių analizės, 2014 metais paskelbtos tarptautiniame žurnale „Pediatric endocrinology reviews“. Tačiau pateiktame žemėlapyje atsirado inkliuzų, kurių negalima paaiškinti vien klasikine kūno dydžio ir brendimo įvairovės teorija: kodėl labiau į šiaurę toks ankstyvas brendimas, o labiau į pietus pasitaiko ir vėlyvo brendimo populiacijų. Tai paskatino mokslininkę išanalizuoti visus galimus kitus veiksnius.

Prof. Janina Tutkuvienė su savo studentėmis Marija Petrylaite (kairėje) ir Goda Zubkaite./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Prof. Janina Tutkuvienė su savo studentėmis Marija Petrylaite (kairėje) ir Goda Zubkaite./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Nuo aukštikalnių iki BVP

2013–2015 metais atlikta pastarojo dešimtmečio 50 šalių menarchės amžiaus ir įvairių veiksnių daugiamatė faktorinė analizė – nuo geografinės platumos, drėgnumo, kritulių kiekio, saulėtų valandų skaičiaus per dieną iki tokių ekonominių rodiklių kaip bendrasis vidaus produktas (BVP), žmonių socialinės raidos netolygumo indeksas, nedarbo lygis, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, visos šalies ir konkrečios gyvenamosios teritorijos tankumas, – atskleidė netikėtų dalykų. Duomenys pristatyti keliose tarptautinėse konferencijoje, baigiama rengti publikacija, papildyta naujausiais duomenimis.

„Analizė parodė, kad menarchės amžius susijęs su daugybe skirtingų veiksnių. Tačiau ypač netikėta tai, kad iš visų geografinių veiksnių vėlyva menarchė labiausiai siejosi su teritorijos padėtimi virš jūros lygio. Kuo aukščiau gyvenama, tuo vėliau bręstama. Tačiau menarchės amžius siejasi ir su BVP. Kuo bendras ekonominis ir socialinis lygis aukštesnis, tuo brendimas ankstesnis“, – pasakojo tyrėja.

Iš dviejų blogybių – mažesnę

Galimas paaiškinimas būtų toks. Aukštikalnėse populiacijos gyvena ramų gyvenimą, nėra urbanizacijos, kaimeliai kalnuose dažniausiai išsidėstę saugiomis, ne per didelėmis grupelėmis. Be to, ir mityba dažniausiai kur kas geresnė nei didelės urbanizacijos vietovėse. O labai ankstyvas brendimas rodo, pasak antropologės, įdomų evoliucijos aspektą. Socialiniu ir ekonominiu požiūriu labai pažengusioje visuomenėje dažniausiai yra aukštesnis streso lygis. Jei situacija stresinė, tačiau ne badas, karas ar maras, kai kyla pavojus gyvybei, organizmas stengiasi greičiau subręsti ir susilaukti palikuonių, kad turėtų dar laiko juos paauginti.

Jei sąlygos tragiškos, kaip parodė, tarkim, buvusios Jugoslavijos duomenys prasidėjus karams, pastebimas vėlesnis menarchės amžius, nors visoms Balkanų šalims būdingas ankstyvas brendimas. Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo, turimais 1945 metų duomenimis, miestuose taip pat buvo užfiksuotas gerokai vėlesnis menarchės amžius. Organizmas sustabdo brendimą ekstremaliomis sąlygomis, nes jaučia, kad dabar ne laikas bręsti ir susilaukti palikuonių, – reikia pačiam išgyventi. Bet gal ateityje, kai padėtis bus geresnė, galės turėti ir palikuonių. Iš dviejų blogybių pasirenkama mažesnė.

Daug ką paaiškinti leidžia, kaip pabrėžė prof. J. Tutkuvienė, ir psichosocialinė brendimo teorija. Jei mergaitė auga nesaugioje aplinkoje (asociali šeima, nuolatinis stresas, nesutarimai, išsiskyrusi šeima), jos brendimas gerokai ankstesnis. Šeimoje viena auganti mergaitė taip pat dažniausiai bręsta anksčiau, kad organizmas galėtų kuo anksčiau turėti palikuonių (neaišku, ar šeimoje bus dar daugiau galinčiųjų pratęsti giminę). Antra mergaitė šeimoje dažniausiai bręsta jau vėliau, nes organizmas jaučiasi saugiau ir gali investuoti į kitus dalykus, kurių raidą brendimas lyg ir užgožia.

Visuotinis skubėjimas

Lietuvos mergaičių brendimo tendencija XIX-XXI amžiuje. Menarchės amžius. Gimimo data. 2000 metų tyrimas 2010 metų tyrimas 2015 metų tyrimas 2016 metais tarptautiniame kongrese Kroatijoje prof. Janinos Tutkuvienės pristatyti duomenys.
Lietuvos mergaičių brendimo tendencija XIX-XXI amžiuje. Menarchės amžius. Gimimo data. 2000 metų tyrimas 2010 metų tyrimas 2015 metų tyrimas 2016 metais tarptautiniame kongrese Kroatijoje prof. Janinos Tutkuvienės pristatyti duomenys.

Dabar vis daugiau kalbama ir apie greitą gyvenimo būdą, ypač didmiesčiuose, informacijos srautą, internetą, žiniasklaidą, skirtą paaugliams, ir galiausiai jų pačių prioritetus. Stebėtiną poveikį, pasak antropologės, turi bendra tendencija, kad viską reikia daryti greitai, ir viskas prasideda per daug anksti: vakarėliai, klubai, mados.

Pati naujausia – prieštaringai vertinama vokiečių mokslininko prof. Michaelo Hermanusseno teorija apie bendraamžių poveikį. Nors niekas neabejoja dėl bendruomenės poveikio, prof. M. Hermanussenas (beje, vienas pirmųjų pradėjęs šnekėti ir apie glutamatą) aiškina jį kaip asmens nusistatymą būti, kokiu nori. Jei nori anksčiau ar vėliau bręsti, taip ir bus.

Prof. J. Tutkuvienės manymu, bendraamžių ar bendruomenės poveikis gali būti viskas kartu: ir socialinės, ir ekonominės sąlygos, ir asmens požiūris. Tik dar reikia įrodyti.

Svarbus sveikatos žymuo

„Vis dėlto labiausiai pastaruoju metu daugelyje anksti bręstančių šalių pabrėžiamas nesveikos mitybos ir hormoninės taršos poveikis. Į Lietuvą šie procesai taip pat pamažu atėjo, ir tam reikėjo laiko. Auganti karta pamažu pradėjo tukti, anksčiau bręsti“, – kalbėjo antropologė.

Ginčijamasi, ar pirmiau nutunkama, todėl anksčiau bręstama, ar tukimą provokuoja organizmo viduje prasidėjęs ankstesnis brendimas, ir, matyt, abu procesai vyksta kartu. Nutukusios mergaitės bręsta anksčiau, bet nebūtinai anksti bręstančios mergaitės bus nutukusios. Tačiau jos, kaip parodė lenkų mokslininkės prof. Barbaros Hulanickos pakartotinis tyrimas, sulaukusios 40–50 metų, buvo kur kas labiau linkusios į širdies ir kraujagyslių ligas, dažniau sirgo II tipo cukriniu diabetu ir turėjo didesnį polinkį į nutukimą.

Tai patvirtino ir daugiau tyrimų, pastarąjį dešimtmetį atliktų JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Pradėta kalbėti apie ankstyvo brendimo sąsajas su būsima sveikata, koks svarbus sveikatos žymuo yra ankstyvas brendimas.

Per daug hormonų apykaitą trikdančių veiksnių

Vidutinis menarchės amžius įvairiose pasaulio šalyse 2003-2015 metais. Prof. Janinos Tutkuvienės 2016 metais tarptautiniame kongrese Kroatijoje pateikti duomenys.
Vidutinis menarchės amžius įvairiose pasaulio šalyse 2003-2015 metais. Prof. Janinos Tutkuvienės 2016 metais tarptautiniame kongrese Kroatijoje pateikti duomenys.

Berniukų brendimo tyrimai kur kas sudėtingesni ir per pastarąjį dešimtmetį atliktos vos kelios populiacinės studijos. Gauti rezultatai taip pat gana prieštaringi: vienų autorių duomenimis, berniukų brendimas dabar ankstesnis, kitų – vėlesnis.

„Tokie rezultatai turbūt visai logiški, nes pastaruoju metu tyrinėjamas daugelio konservantų, plastikinių butelių ar pakuočių poveikis labiau primena moteriškų estrogenų veikimą. Manoma, kad dėl jų mergaičių brendimas taip pat gali ankstėti. Tačiau, matyt, estrogeninį poveikį turinčios medžiagos, patekusios į berniukų organizmą, jį gali išderinti įvairiai. Todėl brendimas arba vėluoja, arba prasideda anksčiau. Be to, pastaruoju metu taip pat pastebėta, kad skiriasi ir riebalinio audinio topografija: mergaitėms dažniau pasitaiko vyriško tipo (liemens srities), vaikinams – moteriško tipo (galūnių) tukimas. Todėl akivaizdu, kad trinka ir merginų, ir vaikinų medžiagų apykaita. O priežasčių daug ir jos veikia visos kartu“, – aiškino prof. J. Tutkuvienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"