TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vaikai geri, bet reikia jais rūpintis

2013 03 04 6:00
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Prof. R.Žukauskienės atliktų tyrimų duomenys svarbūs ir tarptautiniame kontekste, nes padeda suprasti asmens raidos unikalumą ir universalumą.

Psichologė prof. Rita Žukauskienė įsitikinusi, kad Lietuvoje auga  geras jaunimas, tačiau kartais patys tėvai savo rankomis kuria blogą vaikų ateitį ir skiria jiems per mažai dėmesio, palyginti su kitomis valstybėmis. Vaikų elgesio ir emociniams sunkumams įtakos taip pat turi ekonominė šalies situacija.

Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros profesorė R.Žukauskienė už darbų ciklą "Lietuvos vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichologinės gerovės tyrimai (1997-2011)" įvertinta 2012 metų Lietuvos mokslo premija. Per ilgalaikius tęstinius skirtingo amžiaus grupių tyrimus mokslininkė siekė atskleisti, kokį poveikį žmonėms turi socialinės ekonominės transformacijos, vykstančios gerovės, sunkmečio ir ekonomikos atsigavimo laikotarpiais. Tyrimų pagrindu jau kuriama intervencinė programa teigiamoms vaikų savybėms, kompetencijai, bendravimo įgūdžiams stiprinti. Ką tik pasirodžiusioje prof. R.Žukauskienės knygoje "Raidos psichologija: integruotas požiūris" taip pat galima rasti daug tyrimais grįstos informacijos tiek apie vaikus, tiek apie klaidas, kurias daro tėvai auklėdami juos, tiek apie jaunus suaugusiuosius.

Mokslininkė bene pirmoji Lietuvoje, bent psichologijos srityje, atliko tokius ilgalaikius tęstinius tyrimus. Jie leidžia pamatyti, kaip žmogus keičiasi per visą gyvenimą. Išskirtiniai tyrimai dar ir tuo, kad siekiama rasti veiksnius, kuriais remiantis galima numatyti žmogaus psichologinę gerovę ar negerovę po dešimties ir daugiau metų. O numatant raidos trajektoriją, pasak prof. R.Žukauskienės, galima situaciją valdyti. Pavyzdžiui, jei problemų kyla šeimoje dėl tėvų auklėjimo arba mokykloje dėl kokių nors priežasčių, tuos veiksnius galima keisti. Kartu keičiant ir žmonių gyvenimus, kreipiant juos pozityvesne linkme.

Gerais ir blogais laikais

Pirmasis didelis tyrimas buvo pradėtas, kaip patikslino prof. R.Žukauskienė, dar 1996 metais ir truko daugiau kaip dešimtmetį, kasmet pakartotinai apklausiant tuos pačius daugiausia Vilniaus ir Kauno regionų vaikus - per 700 jų, gimusių iki Lietuvos nepriklausomybės. Tirta, koks tuo ekonomiškai sunkiu laikotarpiu yra vaikų nuo 10-12 iki 18 metų depresyvumas, agresyvumas, nerimo lygis, pažangumas, santykiai su bendraamžiais, tėvų auklėjimo pobūdis ir kokią įtaką tėvų elgesys su vaikais turi jų psichologinei gerovei.

Per kitą tyrimą, pradėtą 2007 metais Klaipėdos regione, apklausta daugiau kaip 2,5 tūkst. vaikų, gimusių jau nepriklausomybės metais, visai kitomis sąlygomis. Gyvenimas tais ekonomikos augimo metais taip pat buvo kur kas geresnis, todėl tyrinėtoja galėjo palyginti tokius vaikų nuo 16 iki 18 metų rodiklius kaip, tarkim, nerimastingumo ar depresyvumo lygis su panašaus amžiaus vaikų, tyrinėtų sunkmečiu, savybėmis. Antrojo tyrimo duomenimis, gerovės metais vaikai ir jautėsi geriau, ir kur kas mažiau turėjo emocinių bei elgesio sunkumų.

"Vaikų psichologinei gerovei labai didelės reikšmės turi šeimos socioekonominė padėtis, - sakė prof. R.Žukauskienė. - Tų vaikų, kurių tėvai ilgai patiria nedarbą, gauna menkas pajamas arba šeima rūpinasi tik vienas iš tėvų, psichologinė gerovė yra kur kas mažesnė. Žmonės labai jautrūs aplinkos pokyčiams. Ekonomiškai geresniais laikais ir jų subjektyvi gerovė yra didesnė."

Dar vienas tęstinis tyrimas, dabar atliekamas Utenoje, skirtas vaikų nuo 16 iki 18 metų psichologinės gerovės po ekonominės krizės analizei. Laikantis labai griežtų metodologinių procedūrų atrinkta 1775 vaikų imtis leidžia daryti, kaip ir pirmųjų dviejų tyrimų atvejais, apibendrintas išvadas visos Lietuvos mastu. Tyrimas truks daugiau kaip trejus metus.

"Tikimės, kad tuos vaikus tirsime ir toliau, kai jie pereis į jauną suaugusiųjų amžių, - sakė prof. R.Žukauskienė. - Lietuvoje apskritai nedaug žinoma, kaip jaučiasi jauni žmonės, kai baigia mokyklas ir pradeda savarankiškai gyventi, kas juos gąsdina ir kas stiprina. O mes per apklausas internetu pasiekiame net tuos vaikus, kurie yra, tarkim, Airijoje ar Anglijoje, ir gauname labai įdomių žinių."

Visos Lietuvos mastu

Atliekant psichologinius tyrimus labai svarbu, kad būtų galima daryti apibendrinančias išvadas. Tyrinėjant, pavyzdžiui, tik vienos mokyklos vaikus Vilniuje, būtų labai rizikinga teigti, kad tas pat būdinga Šiaulių ar Šilutės vaikams.

"Turime vieną studiją, - pasakojo mokslininkė, - kai tyrėme daugiau kaip 4 tūkst. vaikų iš visų Lietuvos rajonų, miestų bei miestelių. Gauti duomenys leido standartizuoti metodikas. Tačiau toks tyrimas buvo vienkartinis. Tęstiniams tyrimams kasmet apklausti tuos pačius asmenis, išsibarsčiusius po visą Lietuvą, būtų per brangu."

Tai nepraktikuojama ir užsienio šalyse. Tarkim, Švedijoje atliekant tyrimus imami visi nedidelės apskrities ar miesto tais pačiais metais gimę vaikai. Taip aprėpiama visa socialinė šeimų įvairovė bei skirtingo pažangumo mokiniai, todėl galima surinkti vertingų duomenų ir daryti svarbius apibendrinimus.

"Visada gerai apmąstome, kokia grupė vaikų geriausiai atstovaus visai Lietuvai, - pabrėžė prof. R.Žukauskienė. - Kaskart po ilgų svarstymų apsisprendžiame, kurį regioną rinktis. Pastarajam tyrimui pasirinkome Lietuvos vidurio miestą, turintį truputį pramonės ir tiek vaikų, kad galėtume aprėpti visus. Idealiai tiko Utena. Tyrėme visus šio miesto gimnazijų moksleivius ir galime pagrįstai teigti, kad tyrimo duomenys būdingi visos Lietuvos vaikams."

Kad nebūtų pasmerkti

Tęstiniai tyrimai leidžia atskleisti, kokie veiksniai lemia, kad kai kurie vaikai turi didesnių elgesio ir emocinių sunkumų, o iš kokių veiksnių jau nuo vaikystės galima spręsti, kad žmogus gerai prisitaikys visuomenėje, jam labiau seksis. Sakysim, jei vaikas dar mokykloje įsitraukęs į kokią nors veiklą, yra savanoris, labai tikėtina, kad jis ir užaugęs bus aktyvus, geras pilietis, jausis laimingesnis.

"Mitai, kad paauglystė būtinai paženklinta konfliktų ir problemų, nėra teisingi, - mano psichologė. - Daugelis mūsų vaikų yra geri, aktyvūs savanoriai, dalyvauja įvairiose veiklose, nori būti šalies patriotai. Kas liks Lietuvoje, jei visi išvažiuos, sako jie. Kas nors turi likti ir daryti gera savo šaliai."

Probleminiai ir labai agresyvūs vaikai sudaro maždaug 5-7 proc. viso jaunimo. Įvairiose šalyse panašiai 3-5 proc. vaikų turi genetiškai nulemtą polinkį į agresyvumą. Tačiau ši palyginti maža dalelė padaro gana daug nusikaltimų, todėl atrodo, kad nusižengia kur kas daugiau vaikų.

"Iš tikrųjų labai liūdina, kai matai, kokių problemų vaikas turės ateityje, jei niekas su juo nieko nedarys. Jau nuo trejų metų galima pagrįstai prognozuoti, kurie vaikai turės elgesio problemų, bus labai agresyvūs pradinėje mokykloje, paauglystėje ir galų gale ateis į teisiamųjų suolą, - kalbėjo tyrinėtoja. - Kita vertus, ta žinia yra labai svarbi, nes ypač agresyvaus vaiko tėvai turi gerai permąstyti savo elgesį ir nereaguoti į vaiko impulsyvumą, agresyvumą taip pat agresija. Priešingai, turi taikyti tokius vaiko elgesio reguliavimo būdus, kurie neskatintų jo pykčio ir agresyvumo. Tėvai gali labai daug ką pakeisti. Nėra tarsi į akmenį įkalta, kad tas vaikas jau pasmerktas."

Ne tik šeima

Asocialus elgesys, kaip pabrėžė prof. R.Žukauskienė, daugiausia susijęs su šeimos aplinka. Vaikai labai lengvai perima tėvų elgesio modelius, vertybes ir nuostatas. Iš šeimos ateina auklėjimas. Jei jis pernelyg griežtas, pernelyg didelės bausmės stiprina asocialumą ir agresyvumą. Arba, kaip dažnai būna Lietuvoje, tėvai neskiria vaikams užtektinai dėmesio, neturi tokios kantrybės ir nuoseklumo bendraudami su vaikais kaip vakariečiai tėvai, išklausantys ir gerbiantys vaiką, atsakantys į kiekvieną jo klausimą.

"Juk tokį elgesį, kai, tarkim, mama žiūri serialą, bet neranda laiko atsakyti į vaiko klausimą, lemia tikrai ne ekonominė situacija, o pats principas, ar vaiko klausimas yra svarbus. Ar ką nors nuveikti kartu su vaiku savaitgalį yra svarbu. Pavyzdžiui, pasivaikščiojimams gamtoje lėšų tikrai nereikia, - sakė psichologė. - Tačiau tėvai dažnai nelinkę klausyti patarimų ar paisyti kokių nors rekomendacijų, nors jų elgesio kitimas tikrai prisidėtų prie to, kad vaikai būtų mažiau problemiški."

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama, kad asocialus vaikų elgesys gali būti susijęs su smurtu, kurį jie mato per televiziją ar žaisdami žiaurius, agresyvius žaidimus. Šiuo atveju prof. R.Žukauskienė neatmeta ir tam tikrų abejonių, nes gali būti, kad tie vaikai, kurie yra agresyvesni, labiau linkę ir rinktis agresyvius žaidimus.

"Veiksnių yra daug, - patikino tyrinėtoja. - Šalies ekonominė padėtis taip pat turi didelės įtakos vaikų elgesiui, jų nusikalstamumui. Užtenka pasižiūrėti statistikos rodiklius. Sunkmečio laikotarpiu maždaug iki 2004-2005 metų jaunimo nusikalstamumo kreivė augo, vėliau lyg ir sustojo, o kai ekonominės sąlygos pablogėjo, vėl ėmė kilti."

Matuojant laimę ir gerovę

Tradicinis psichologinės gerovės tyrinėjimo būdas - matuoti tokias žmogaus savybes kaip depresyvumas, agresyvumas, nerimastingumas. Jei jos nėra ryškios, manoma, kad žmogus yra psichologiškai sveikas. Dar praėjusiame amžiuje ši kryptis, kaip pasakojo prof. R.Žukauskienė, buvo smarkiai sukritikuota, nes vien iš to, kad žmogus neturi ryškių sunkumų, dar negalima tvirtinti, kad jis yra laimingas. XX amžiaus pabaigoje įsitvirtino nauja tyrimų kryptis - pozityvioji psichologija, kai žmonių klausiama apie patiriamą psichologinę gerovę ir lyginamas jų laimingumo lygis.

Mokslo premijos laureatė darbų cikle pateikiamuose tyrimuose derina abi kryptis. Pavyzdžiui, tiek per dabartinį, tiek per ankstesnį Klaipėdos regione atliktą vaikų tyrimą ne tik matuota jų "negerovė", bet ir klausinėta apie pozityvius dalykus.

Pozityvaus gerovės išgyvenimo matavimai įtraukti ir į suaugusiųjų tyrimus. Sakysim, tiriant moterų subjektyvią gerovę bei veiksnius, kurie ją lemia, buvo apklaustos jau tam tikrą karjerą padariusios moterys (einančios vadovo pareigas ir turinčios bent penkis pavaldinius) ir domėtasi, kaip iš šeimos sulaukiama parama yra susijusi su moters pasitenkinimu savo karjera ir apskritai gyvenimo kokybe.

"Buvo labai netikėta, kad moterims, kurios užima vadovaujamas pozicijas, svarbiausia, kad vyras arba partneris jas išklausytų, su jomis kalbėtųsi, - sakė tyrinėtoja. - Tyrimo duomenis palyginus su analogiško tyrimo Švedijoje duomenimis, paaiškėjo ir toks įdomus skirtumas. Lietuvių moterų subjektyvi gerovė labiau susijusi su jų išsilavinimu ir ekonomine padėtimi, o Švedijos moterų - su šeima ir vaikais. Tai rodo, kad žmonėms svarbu pirma turėti būtiną ekonominį minimumą, tik tada ryškėja ir kiti veiksniai, susiję su psichologine gerove. Švedijoje toks minimumas tarsi natūraliai pasiekiamas, o Lietuvoje 2004 metais, kai buvo atliktas tyrimas, ekonominis augimas tik prasidėjo."

"Mitai, kad paauglystė būtinai paženklinta konfliktų ir problemų, nėra teisingi."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"