TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vaikams apie pinigus - nuo mažų dienų

2015 06 03 6:00
Pripažįstama, kad moksleivių finansinio išprusimo spragos yra didžiulės. LŽ archyvo nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) numatė į mokymo programas integruoti dar daugiau finansinio raštingumo žinių, kad moksleiviai ne tik išmoktų skaičiuoti pinigus, bet ir gebėtų juos prasmingai panaudoti, o baigusieji mokyklas nepultų stačia galva į greitųjų kreditų bendrovių glėbį.

Šiuo metu pradinėse klasėse ir pagrindinės mokyklos pirmojoje pakopoje asmeninių finansų tvarkymo klausimai yra integruoti į kitus mokomuosius dalykus - matematikos, technologijų kursus. Platesnis „Ekonomikos ir verslumo“ kursas yra privalomas 9-10 klasėse, o 11-12 klasių mokiniams jis gali būti kaip pasirenkamasis. Tačiau tiek valdininkai, tiek pedagogai, tiek ir tėvai sutaria, kad dabar mokiniams to nebepakanka.

Skaudi patirtis

Marijampolietis Saulius (vardas pakeistas) šiandien jau gali kalbėti atvirai - į situaciją, kokioje buvo atsidūręs, gali patekti nemažai jaunuolių. Prieš kelerius metus baigęs gimnaziją jis nusprendė tęsti mokslus aukštojoje mokykloje. Tačiau nemokamai studijuoti norimos specialybės jam nepavyko dėl didelio konkurso. Vaikinas pateko į mokamą vietą.

„Tėvai neturėjo tiek pinigų, kad galėtų finansiškai remti mano mokslus. Teko imti paskolą iš banko. Tikėjausi, kad studijuodamas galėsiu dirbti ir taip pragyventi Vilniuje. Tačiau susirasti darbo nepavyko. Nežinodamas, kaip verstis, pradėjau skolintis iš greitųjų kreditų bendrovių“, - pasakojo Saulius. Jo skolos augo, o grąžinti vaikinas neįstengė net ir įsidarbinęs. Tuomet apie savo skolas jis prisipažino tėvams. Jiems iš pažįstamų skolintomis lėšomis vargais negalais pavyko padengti visas sūnaus skolas.

„Suprantu, kad viskas būtų buvę kitaip, jei baigęs mokyklą būčiau daugiau nusimanęs, kaip elgtis su pinigais. Tačiau mokykloje apie tai daugiausia buvo kalbama tik teoriškai. O ir tos kalbos per vieną ausį įeidavo, per kitą - išeidavo“, - prisipažino Saulius. Skaudžią gyvenimo pamoką vaikinas jau išmoko, tad dabar moko jaunesnįjį brolį ir seserį, kad šie nekartotų jo klaidų.

Praverstų jau pradinukams

Jau keletą metų Lietuvoje greitaisiais kreditais dažniausiai susivilioja jaunimas iki 25 metų. Būtent šiai klientų grupei tenka didžiausia pradelstų paskolų dalis. Tai byloja apie didžiules jaunimo finansinio išprusimo spragas. Jų esant pripažįsta ir vaikus mokyklose finansinio raštingumo bei verslumo mokantys pedagogai.

Anot Šiaulių Gegužių progimnazijos mokytojos, Respublikinės ekonomikos mokytojų asociacijos prezidentės Ievos Rafael, tvarka, kai finansinio raštingumo pradedama mokyti nuo aukštesniųjų klasių, yra atgyvenusi. Mat finansinis raštingumas - ne tik gebėjimas atpažinti pinigus ir juos suskaičiuoti, bet ir gebėjimas susidaryti biudžetą, paskirstyti išlaidas reikiamam laikotarpiui.

„Nebūtinai tai turėtų būti privaloma pamoka, bet per modulius, būrelius vaikai turėtų gauti šių žinių“, - pažymėjo I. Rafael. Gegužių progimnazijoje nebėra aukštesniųjų klasių, bet ten nėra visiškai atsisakyta ekonomikos mokymo. Šio dalyko modulinis kursas yra numatytas 5 klasių mokiniams, kartą per savaitę jiems yra rengiamos pamokos, o per jas vaikai ne tik susipažįsta su ekonomikos sąvokomis, bet ir aiškinasi, kaip galima taupyti, investuoti. Tai daroma ne kalant teoriją, o įvairiais žaidimais.

Anot pašnekovės, nemažai vaikų į penktą klasę ateina nelabai nusimanydami, kaip elgtis su tėvų duodamais kišenpinigiais. Todėl finansinio raštingumo pradmenų reikėtų mokyti jau nuo pradinių klasių. „Prieš kurį laiką teko būti Estijoje ir susipažinti, kaip šioje šalyje vaikai yra mokomi finansinio raštingumo. Jau pirmokėliams yra aiškinama apie pajamas, išlaidas“, - pasakojo I. Rafael.

Padės rengti užduotis

Tai, kad plečiantis finansinių produktų ir paslaugų spektrui ir prieinamumui finansinio vaikų ir jaunimo švietimo bei praktinių įgūdžių poreikis tampa būtinybe, jau pripažino ir ŠMM. Ji pasirašė susitarimą su Lietuvos banku parengti planą dėl svarbiausių finansinio raštingumo žinių, gebėjimų, įgūdžių ugdymo nuo mažų dienų. Planas turėtų apimti tiek formalųjį, tiek neformalųjį ugdymą, taip pat pedagogų rengimą, kvalifikacijos kėlimą, būtų glaudžiai susietas su verslumo, inovatyvumo, kūrybiškumo ugdymu.

„Jau šiuo metu šalies mokyklos dalyvauja įvairiose finansinio švietimo programose, kurias rengia Lietuvoje veikiantys bankai. Tačiau manome, kad to finansinio raštingumo tikrai nebus per daug“, - tikino ŠMM Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Skakauskienė. Anot jos, pirmiausia bus bandoma į kitas programas, ypač matematikos, įtraukti kaip galima daugiau praktinių užduočių, mokančių jaunesnių klasių mokinius, kaip galima būtų taupyti, kam išleisti sutaupytus pinigus.

„Mokytojai pasigenda realaus finansinio užduočių konteksto, kurį galėtų pateikti finansininkai. Iš jų lauktume autentiškų situacijų, kurių pagrindu būtų sukurtos užduotys mokiniams. Tuomet ir mokytojams nebūtų problemiška vaikus mokyti finansinio raštingumo“, - kalbėjo M. Skakauskienė.

Anot švietimo ir mokslo viceministro Rolando Zuozos, finansinio raštingumo programos labai svarbios, nes vaikams būtina formuoti praktinius įgūdžius, vėliau padėsiančius tvarkant savo biudžetą, imant paskolą, draudžiantis ir kitais atvejais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"