TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vaikų būreliams siūloma skirti lėšų iš valstybės biudžeto

2014 11 11 13:21
Humanoidinis robotas NAO spaudos konferencijoje Seime. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Dar spalio mėnesį per 150 visuomeninių organizacijų bei neformalaus ugdymo įstaigų kreipėsi į šalies vadovus dėl neatidėliotino neformalaus krepšelio įvedimo. Įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių grupė siūlo nuo kitų metų skirti tam papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. 

Greičiausiai niekam nekyla abejonių, jog laisvu nuo pamokų metu vaikai gali prasmingai leisti laiką įvairiuose būreliuose, sporto ar meno mokyklose ir pan. Neformaliu ugdymu vadinamos veiklos metu tobulinami socialiniai įgūdžiai, atskleidžiami individualūs gebėjimai, nelieka laiko nusikalstamai veiklai ar žalingiems įpročiams. Tačiau problema ta, kad veikla už mokyklos ribų kainuoja. Ne visi tėvai išgali skirti tam lėšų iš šeimos biudžeto tiek, kiek norėtų, arba negali apskritai. Kaip rašoma kreipimesi, „tai ypač aktualu nepasiturinčiose ar socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams, kurie turi ribotas galimybes lankyti užklasinius užsiėmimus“. Tarp kreipimą pasirašiusių – įvairių miestų sporto, muzikos, dailės, šokių mokyklos bei klubai, moksleivių bei studentų organizacijos, Ateitininkų federacija, Lietuvos skautija, Lietuvos tėvų forumas etc.

Pastarojo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas šiandien Seime vykusioje Liberalų sąjūdžio frakcijos spaudos konferencijoje „Laisvė vaikų būreliams! Leiskime vaikams mokytis už mokyklos ribų“ sakė, jog tėvai veda vaikus į būrelius todėl, kad ten jie ugdomi ir vertybiškai. Nesvarbu koks tai užsiėmimas – sporto ar meno – atsidavę vadovai moko vaikus bei jaunuolius daugiau nei tik konkrečių disciplinų. Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Klaudijus Melys išryškino ir kitą aspektą – kūrybiškumo skatinimą bei naudą karjerai. Pasak jo, kūrybiškumo ugdymas neformaliomis veiklomis „duoda peno ateičiai“. „Kuo labiau vaikas užimtas, tuo mažiau laiko lieka blogiems dalykams“, – sakė Sostinės krepšinio mokyklos direktorius Andrius Čerškus. Jis apgailestavo, jog daugybė tėvų neturi lėšų finansuoti vaikų neformalių užsiėmimų.

Gintaras Steponavičius, Kristijonas Vasiliauskas, Kęstutis Mikolajūnas.

Kreipimąsi dėl neformalaus krepšelio įvedimo pasirašė ir viešoji įstaiga „Robotikos akademija“, kurios vadovas Saulius Vasiliauskas be kitų išvardintų būrelių teikiamos naudos aspektų akcentavo ir dar vieną. Anot jo, Lietuva gali garsėti ne vien krepšininkais, bet ir išradėjais. Užsiėmimų kuriant robotus metu, vaikai mokomi būti ne technologijų vartotojai, o jų kūrėjai. Be to, proceso metu ugdomi ir bendrieji gebėjimai, tokie kaip kritiškumas, darbas komandoje. Dabartinis technologijų tempas toks greitas, kad paskui jį gali spėti tik vaikai, kalbėjo S. Vasiliauskas.

Daugiausia dėmesio spaudos konferencijoje susilaukė „Robotikos akademijos“ mokytojas asistentas kalbantis humanoidinis robotas NAO. „Mokau vaikus programavimo, todėl tampu vis protingesnis ir protingesnis“ , – sakė dirbtinio intelekto pažiba, prasidėjus spaudos konferencijai stovėjusi ant stalo ir atsakiusi į Seimo nario Gintaro Steponavičiaus užduotą klausimą. Taip pat rekomendavo vaikams valgyti špinatus ir kurti daugiau robotų. „Raginčiau politikus negulėti ant pečiaus ir imtis darbų“, – atsisveikindamas ištarė NAO.

Saulius Vasiliauskas, Klaudijus Melys, Gintaras Steponavičius, Kristijonas Vasiliauskas.

Kreipimesi dėl neformalaus ugdymo organizacijų atstovai siūlo tris galimus krepšelio įvedimo variantus. Pirmas – šalies mastu skirti kiekvienam vaikui po 15 eurų kas mėnesį. Antras – tokios pat sumos krepšelį įvesti tik tose savivaldybėse, kurios pasiruošusios ir pageidauja. Trečias – įvesti tik tose savivaldybėse, kurios sutiktų padengti 50 proc. krepšelio sumos, šitaip sumažinant valstybės naštą iki 7 eurų 50 centų. G. Steponavičius pasakojo, jog keturiose savivaldybėse (Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio rajonų bei Panevėžio miesto) išbandytas toks bandomasis projektas buvo sėkmingas ir pagrindžia idėjos prasmingumą bei teigiamus moksleivių įtraukimo rezultatus. Politiko teigimu, šiuo metu už mokyklos ribų lankančių užsiėmimus vaikų dalis sudaro 29 proc. moksleivių, o siekinys turėtų būti bent 50 proc. Nebijokime, kad į Seimą ateis robotai, o vaikai norės save išmėginti įvairiose srityse, kalbėjo jis. Paklaustas, ar 15 eurų per mėnesį suma yra pakankama, jei Vilniuje vieno vaiko būreliams gali reikti bent trigubai tiek, G. Steponavičius atsakė, kad reikia nuo kažko pradėti, o ne laukti, kol kas atsiras didesnių galimybių. Pasak jo, net ir tokia suma būtų finansinės naštos tėvams palengvinimas. O ir savivaldybės, kaip teigė politikas, yra nusiteikusios palankiai, tačiau „be valstybės postūmio nieko nebus“.

Spalio pabaigoje įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių grupė užregistravo pasiūlymą kitų metų biudžeto projektui, kuriame numatytas neformaliojo ugdymo krepšelio (15 eurų per mėnesį mokiniui) įdiegimas visos šalies mastu. Tarp siūlymo teikėjų nei tik liberalai G. Steponavičius bei Remigijus Šimašius, bet ir socialdemokratų atstovė Marija Aušrinė Pavilionienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslavas Narkevičius, konservatorius Valentinas Stundys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Rima Baškienė. Parlamentarų skaičiavimais, norint skirti tokią sumą 72 tūkst. vaikų trims mėnesiams nuo spalio iki gruodžio prireiktų daugiau nei trijų mln. eurų. Lėšų tam ieškoti siūloma mažinant valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"