TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vaikų laisvalaikis - galimybių ir kainų dilema

2013 11 16 5:10
Dalis tėvų daro didžiulę klaidą, kad ir po pamokų siekia pratęsti įprastą ugdymą, nors tai vaikus vargina. LŽ archyvo nuotrauka

Aktyvus ir turiningas vaikų laisvalaikis po pamokų tėvų kišenes per mėnesį gali patuštinti nuo keliolikos iki kelių šimtų litų. Specialistai įsitikinę, kad popamokinė veikla yra ne mažiau svarbi negu formalusis ugdymas, todėl jos pasirinkimo galimybes turi užtikrinti ne tik šeimų piniginių storis, bet ir valstybė.

Savo darbų programoje Vyriausybė yra įsipareigojusi pasirūpinti mokinių užimtumu po pamokų, didinti užklasinės veiklos prieinamumą ir lygias vaikų galimybes lankyti būrelius. Beveik dvejus metus keturiose savivaldybėse vykęs eksperimentas su neformaliojo švietimo krepšeliu, kai vaikui per mėnesį skiriama 100 litų meninei ar sportinei veiklai, kitiems užsiėmimams, kol kas netaps visuotine praktika. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pareiškė, kad neformaliojo ugdymo krepšeliui diegti visoje šalyje nepakanka lėšų, todėl šis sumanymas atidedamas vėlesniam laikui.

Edukologai ypač nerimauja dėl kaimuose gyvenančių vaikų, kuriems sąlygos lavinti savo gebėjimus yra gerokai prastesnės nei miestų jaunimo. Tėvai vieni kitus ragina patiems imtis iniciatyvos ir „mažiau investuoti į nemokamas pamokas primenančią veiklą“.

Sostinėje - 2,5 tūkst. būrelių

Vilniuje, kaip LŽ informavo sostinės merijos valdininkai, mokyklose, vaikų ir jaunimo klubuose, kūrybos namuose veikia daugiau kaip 2,5 tūkst. būrelių - muzikos, choreografijos, teatro, dailės, etnokultūros, sporto ir sveikatos, turizmo ir kraštotyros, techninės kūrybos, informacinių technologijų, gamtos, kalbų. „Mieste užklasinės veiklos nestinga“, - LŽ tikino savivaldybės administracijos Neformaliojo švietimo poskyrio vedėja Zita Užlytė.

Ji pažymėjo, kad tokia veikla organizuojama 125 sostinės mokyklų ir 36 savivaldybei pavaldžiose biudžetinėse įstaigose, taip pat nemažą dalį vaikų ir jaunimo užima privatus sektorius. „Galima drąsiai teigti, kad sostinės mažieji gyventojai būrelius pradeda lankyti jau lopšeliuose-darželiuose“, - sakė Z.Užlytė.

Savivaldybei pavaldžioms muzikos, meno ir dailės mokyklose visoms pagrindinio ugdymo programoms nustatytas vienodas 75 litų mokestis per mėnesį.

Siekia sudominti ir berniukus

Kaune įvairius popamokinio užimtumo būrelius ugdymo įstaigose lanko per 76 proc. miesto moksleivių. Didžioji dalis jų užsirašę į būrelius savo mokyklose, per 10 tūkst. moksleivių lanko biudžetines neformaliojo švietimo įstaigas.

„Mieste, kaip ir visoje šalyje, juntama disproporcija tarp pasiūlos atskirų amžiaus grupių, skirtingų lyčių vaikams ir moksleiviams. Didesnė pasiūla yra pradinio amžiaus tarpsnio vaikams ir paaugliams, pagal lytį - mergaitėms“, - LŽ tvirtino Kauno savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas. Todėl laikinojoje sostinėje ypač skatinama kurti kuo daugiau techninės veiklos būrelių, kad jais susidomėtų berniukai.

A.Bagdonas įsitikinęs, kad mokesčiai biudžetinėse neformaliojo švietimo įstaigose, palyginti su privačiomis, yra nedideli. Kauno politikų sprendimu užklasinės veiklos būreliai neformaliojo švietimo įstaigose per mėnesį kainuoja nuo 18 iki 40 litų. Muzikos, dailės ar choreografijos mokyklų įkainiai siekia 50-70 litų.

Kainoraštis - pagal vietos politikus

Klaipėdos merijos atstovų teigimu, visuose uostamiesčio mikrorajonuose veikia neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, užklasinę veiklą taip pat organizuoja nevyriausybinės organizacijos, laisvieji mokytojai, viešosios ir individualios įstaigos. Klaipėdiečiai už savo atžalų pamokas muzikos mokyklose moka 35-70 litų, užsiėmimai savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo centruose kainuoja iki 30 litų per mėnesį.

Šiais mokslo metais Šiauliuose neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo 19 savivaldybės įstaigų, kurias lanko 53 proc. miesto moksleivių. „Neformaliojo vaikų švietimo poreikis yra patenkintas tik iš dalies, nes dažniausiai siūloma veikla menui ir sportui gabiems vaikams. Šiauliuose nepatenkintas turizmo, techninės krypties būrelių, sportinių užsėmimų, skirtų sveikatai stiprinti, poreikis, labai mažai organizuojama įvairiakrypčių užsiėmimų, per kuriuos vaikai galėtų ugdyti socialinius, bendradarbiavimo ir lyderystės įgūdžius“, - LŽ sakė Šiaulių savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo poskyrio vedėja Asta Lesauskienė. Šiame mieste norintieji dainuoti arba išmokti muzikuoti per mėnesį turi atseikėti nuo 24 iki 55 litų, sporto mokyklų lankymas atsieina 10-100 litų, užsiėmimai neformaliojo ugdymo centruose - 10-33 litai.

Panevėžyje užsiėmimai dailės mokykloje per mėnesį kainuoja 55 litus, lankantiesiems muzikos mokyklą reikia mokėti nuo 10 iki 65 litų. Bene pigiausiai panevėžiečiams atsieina savo atžalas leisti į Moksleivių namus, kur meninis ir kūrybinis vaikų lavinimas, sporto treniruotės per mėnesį kainuoja tik 15 litų. Nemokamai vaikai kviečiami lankyti Panevėžio gamtos mokyklą.

Šiuos užklasinės veiklos kainoraščius patvirtinę miesto politikai numatė ir įvairių mokesčio už neformalųjį švietimą lengvatų. Jos taikomos gabiems ir geriausiai besimokantiems vaikams, konkursų laureatams, taip pat neįgaliems ar mokiniams iš šeimų, gaunančių socialinę pašalpą.

Nuo baleto iki cirko triukų...

Tėvai savo atžalas neretai leidžia ir į privačias neformaliojo ugdymo įstaigas. Ypač plačias pasirinkimo galimybes turi didesnių miestų gyventojai: moksleiviams siūloma mokytis netradicinių kovos menų, laipioti uolomis, šaudyti iš lankų, net pažinti cirko paslaptis ir triukus. Baleto ar flamenko šokių pamokos Vilniuje ir dauguma kitų sostinėje siūlomų užklasinės veiklos būrelių moksleivių tėvams per mėnesį atsieina ne mažiau kaip 100 litų. Tačiau solinio dainavimo ar jaunųjų modelių agentūrų pamokos tėvų kišenes gali palengvinti ir keliais šimtais litų.

Kitose šalies miestuose privačių neformaliojo ugdymo įstaigų ir jų siūlomų užklasinės veiklos būrelių mažiau negu sostinėje, o mokestis už jų lankymą svyruoja nuo 70 iki 100 litų.

R.Želionienės teigimu, tėvai vis dar pripratę prie nemokamo valstybinio ugdymo ir neturi „įpročio“ mokėti už papildomą užklasinę veiklą. /DELFI nuotrauka

Būreliai - vaikams, o ne jų tėvams

Lietuvos tėvų forumo (LTF) narės psichologės Ramunės Želionienės nuomone, užklasinė veikla pirmiausia turi tenkinti vaikų poreikius, todėl tėvams reikia išmokti įsiklausyti į savo atžalas. Dauguma tėvų, pasak jos, daro didžiulę klaidą, kad ir po pamokų siekia pratęsti akademinį ugdymą ir parenka užsienio kalbų įgūdžių lavinimo ar kitų disciplinų stiprinimo popamokinės veiklos būrelius. „Dažniausiai toks ugdymas vaiką sekina ir vargina. Gresia "perdegimas". Juk ne žinių gausa žmogų daro laimingą“, - LŽ tvirtino R.Želionienė.

LTF atstovės teigimu, tėvai vis dar pripratę prie nemokamo valstybinio ugdymo ir neturi „įpročio“ mokėti už papildomą užklasinę veiklą. „Jei vertiname žmogaus profesinę veiklą, turime įvertinti ir jo norą oriai dirbti bei gauti padorų atlygį“, - pabrėžė R.Želionienė. Tačiau ir be didesnių materialinių išteklių, pasak jos, tėvai gali pasirūpinti, kad vaikai turėtų prasmingų užsiėmimų. „Juk yra žmonių, kurie mielai dirba su vaikais be piniginio atlygio. Kviečiu tėvus surasti anksčiau organizuotų būrelių vadovus, kuriuos taip mylėjo vaikai, ir prašyti jų vėl sugrįžti. Gal net už nedidelį piniginį atlygį“, - kalbėjo ji.

Pasak R.Želionienės, su popamokinės veiklos trūkumu susiduria kaimo vaikai, nes uždarinėjant mažas kaimovietose esančias mokyklas, sumažėja ir užklasinės veiklos. „Kaimo vaikai dažniausiai net neturi galimybės pasilikti ištuštėjusioje mokykloje, nes juos atveža ir išveža autobusas. Kaimo mokyklose atsiranda vis mažiau mokytojų, kurie savo popietinį laiką norėtų padovanoti vaikams“, - pažymėjo ji.

Ž.Gailius: "Čia itin stiprus ugdomasis santykis, nes būrelio vadovas dirba su vaiku labiau jį pažindamas, domisi juo."

Atsiperkanti investicija

Neformaliojo ugdymo ekspertas Žilvinas Gailius įsitikinęs, kad užklasinė veikla - neatsiejama bendrojo ugdymo dalis. Jo teigimu, per būrelių užsiėmimus atsiranda naujų įgūdžių ir kompetencijų, kurių pamokose vaikai neišmoksta. „Čia itin stiprus ugdomasis santykis, nes būrelio vadovas dirba su vaiku labiau jį pažindamas, domisi juo... Dauguma užsiėmimų vyksta grupėse, todėl lavinami socialiniai įgūdžiai. Bendravimo, bendrų sprendimų priėmimo, pasitikėjimo, atsakomybės, susitarimų laikymosi - visi šie įgūdžiai lavinami būtent neformaliojoje veikloje“, - LŽ sakė Ž.Gailius.

Jo teigimu, vaikams privalu sudaryti prieinamas užklasinės veiklos pasirinkimo galimybes. Kaimo vietovėse, anot Ž.Gailiaus, neformaliojo ugdymo įvairovė ir pasirinkimas vis dar mažas, o didžiuosiuose miestuose populiarėja vadinamieji prestižiniai būreliai, orientuoti į mokius klientus. „Valstybės rūpestis turėtų būti užtikrinti galimybes ir tiems, kurie jų mažiau turi“, - pabrėžė jis.

Edukologo įsitikinimu, valstybės investicijos į jos mažųjų piliečių - vaikų - lavinimą atsiperka. Jis palaiko iniciatyvą įvesti neformaliojo ugdymo krepšelį, tačiau esą vienodomis sąlygomis turėtų dirbti ir nevyriausybinės užklasinę veiklą vaikams siūlančios organizacijos. „Vieni neformaliojo švietimo veikėjai nuo seno tradiciškai valstybės yra remiami, kiti negauna jokio palaikymo. Ar tikrai savivaldybių įstaigos, buvę pionierių rūmai ar techninės kūrybos namai teikia kokybiškesnę paslaugą ir dirba efektyviau? Mano akimis, ne!” - pažymėjo Ž.Gailius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"