TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vakarai šiukšlių atsikrato mūsų krašte

2010 09 22 0:00
Nors aplinkosaugininkai uždraudė realizuoti asfalto atliekas, prie Slengių kaimo jomis atvirai prekiaujama.
LŽ archyvo nuotrauka

Įvairiais keliais mūsų kraštą pasiekia atliekos, kuriomis atsikrato Vakarų šalys. Šįkart - apie olandišką naudotą asfaltą, kurio Lietuvoje apsčiai priversta. Jo vežėjams ir gavėjams gamtos sergėtojai jau grasino 360 mln. litų ieškiniu, o netrukus šį ginčą narplios Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

1800 litų. Tiek, pasak aplinkosaugininkų, kainuoja žala gamtai, kurią padaro tona naudoto asfalto. Jo per pastaruosius dvejus metus į Lietuvą iš Nyderlandų laivais atplukdyta apie 300 tūkst. tonų.

"Asfalto atliekų aferoje", kaip kai kurie gamtosaugininkai vadina šią istoriją, dalyvavo keletas perduodančių ir priimančių krovinį užsienio bei Lietuvos bendrovių.

Antai 2009 metų rugsėjį laivai "Soave" ir "Magdalena" iš Olandijos į Klaipėdą atplukdė daugiau kaip 8 tūkst. tonų naudoto asfalto granulių. Šį krovinį pasidalijo Kaune įsikūrusi UAB "Merkonson Grupp LIT" ir klaipėdiškė UAB "MGM Baltija". Tų pačių metų spalį prie Klaipėdos krantinių švartavosi laivai "Varangerfjor", "Osterbotten", "Kaja", "Amadeus", "Aivita", "Cabrana" ir "Tornedalen", kurių kiekvienas atgabeno po keletą tūkstančių tonų asfalto.

Beveik 5 tūkst. tonų jo atiteko Šilalės rajono Dargalių kaime gyvenančiam Stasiui Taunjanskiui, po tiek pat - jau minėtajai UAB "MGM Baltija", Kauno rajone, Vandžiogaloje, registruotai UAB "Aktila" ir Biržų rajono Užušilių kaime įsikūrusiai žemės ūkio bendrovei "Šilas". Daugiau kaip tūkstančio tonų asfalto gavėja nurodyta Klaipėdos rajono Žiaukų kaime registruota UAB "Keveda".

Vėliau, tų pačių metų lapkritį, naudoto asfalto iš Nyderlandų Roterdamo uosto į Klaipėdą atplukdė 21 laivas, gruodį - 24 laivai. Šio krovinio gavėjai - minėtos UAB "Aktila", "Merkonson Grupp LIT", "MGM Baltija" ir šilališkis S.Taunjanskis. Tačiau liūto dalis atiteko naujai žaidėjai - UAB "Femira", įsikūrusiai tuo pačiu adresu kaip ir "MGM Baltija" - Turgaus g. 31, Klaipėda. Iš viso "Femirai" atplukdyta net apie 225 tūkst. tonų naudoto asfalto. Antroje vietoje UAB "Aktila", kuriai atgabenta apie 46 tūkst. tonų.

Nyderlandų asfalto prikrauti laivai plaukdavo į Klaipėdos uostą net Kalėdų dienomis. Antai praėjusių metų gruodžio 27-ąją laivas "Rodopi" atgabeno 20,5 tūkst. tonų naudoto asfalto bendrovei "Femira".

Pasipiktino gyventojai

Aplinkos apsaugos pareigūnai apie šį verslą gal ir dabar nieko nežinotų, jei ne pasipiktinę Klaipėdos rajono Slengių kaimo gyventojai. Prie šio kaimo suvežta didžioji dalis atgabento asfalto. Žmonės pradėjo skųstis jį gabenančių sunkvežimių keliamu triukšmu, asfalto dvoku ir sudarkytu kraštovaizdžiu.

Dalis naudoto asfalto sukrauta Klaipėdos mieste. Kitas atliekas suspėta išgabenti iš pajūrio, ir jos pasklido po Lietuvą.

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui susidomėjus šiuo kroviniu paaiškėjo, kad Nyderlandai šiuo metu sparčiai restauruoja savo kelius - asfalto dangą keičia patvaresniu betonu. Nebežinant, kur dėti išardytą asfaltą, rasta išeitis.

Kas dabar jau atseks, kas ką susirado: olandų verslininkai lietuvių kolegas ar šie olandus. Tačiau šie, sužinoję, kad gali patogiai atsikratyti naudotu asfaltu, nudžiugo. Dar labiau trynė rankas mūsų verslininkai - atsivėrė auksinės perspektyvos, esą Lietuvoje yra begalė žvyrkelių, kuriuos reikėtų asfaltuoti.

Netrukus pasirašytos ir sutartys, tad kupini asfalto laivai pajudėjo į Lietuvą. Prekės gamintoja dokumentuose nurodoma Nyderlandų įmonė "Bentum Recycling Kombinate V.O.F Rotterdam", tiekėja - Latvijoje registruota bendrovė "SIA BME Trading", gavėjos - minėtos Lietuvos verslininkų bendrovės.

Kad rūpesčių būtų mažiau, olandiškas asfaltas buvo gabenamas prisidengus 1999 metais Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintu žaliuoju atliekų sąrašu. Viename jo punktų iš tiesų įrašytos kelių statybos bei priežiūros bituminės medžiagos (asfalto atliekos), kuriose nėra dervos.

Žaliojo sąrašo atliekoms taikoma supaprastinta vežimo Europos Sąjungoje (ES) procedūra: valstybės gavėjos kompetentingai institucijai (šiuo atveju Lietuvos aplinkos ministerijai) nebūtina pranešti apie planuojamas įvežti atliekas bei gauti jos leidimą.

Išdavikiški kodai

Pradėjusi tirti šį detektyvą, Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija paprašė Nyderlandų aplinkosaugos institucijos "SenterNovem - Uitvirering Afvalbeheer" ekspertų informuoti, kas iš tiesų keliauja iš Nyderlandų į Lietuvą: statybinės medžiagos ar atliekos. Ekspertai pranešė, jog naudoto asfalto granulės turi būti traktuojamos kaip atliekos ir nurodė jų kodus.

Atsivertę Europos Parlamento ir Tarybos 2006 metais patvirtintą atliekų vežimo į Bendrijos šalis reglamentą gamtos sergėtojai aptiko, kad šiais kodais paženklintas kelių statybos ir priežiūros bitumines medžiagas - asfalto atliekas eksportuoti į ES valstybes draudžiama. "Asfalto atliekos į Lietuvą atgabentos nelegaliai", - nusprendė Aplinkos apsaugos agentūra ir uždraudė jas gabenti į Lietuvą.

Vėliau paaiškėjo, kad ne kiekviena krovinio partija, kaip reikalaujama, turėjo atitikties ES standartams deklaraciją. Taip pat išsiaiškinta, kad asfalto atliekos įvežtos į Lietuvą jas perdirbti ar kitaip naudoti, tačiau šio krovinio užsakovės neturi leidimo tvarkyti atliekas (TIPK - taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas).

Todėl aplinkosaugininkai įvežusioms atliekas bendrovėms uždraudė jas tvarkyti. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui nurodyta kontroliuoti, kad prie Slengių kaimo ir kitur sukrautas naudotas olandiškas asfaltas nebūtų išvežamas, pardavinėjamas ir t. t.

Tačiau LŽ spausdina nuotraukas, padarytas praėjusią savaitę, kuriose aiškiai matyti, kad prekyba olandišku asfaltu tebevyksta.

Kai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nubaudė daugiausia naudoto asfalto importavusių bendrovių "Femira" ir "Aktila" vadovus administracinėmis baudomis, jie pasiskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Tačiau šis teismas gamtosaugininkų sprendimo nepakeitė. Tada verslininkai kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą.

Atlieka ar žaliava?

UAB "Femira" direktorius Andrius Čereška LŽ tvirtino, kad jo vadovaujama bendrovė persekiojama nepagrįstai. "Mes ir mūsų partneriai patiria kontroliuojančių institucijų spaudimą, neįsiklausoma į mūsų argumentus, nevertinami mūsų pateikiami dokumentai", - skundėsi jis.

A.Čereška tikino niekada neslėpęs, kad olandiškos asfalto granulės padarytos iš atliekų, tačiau, anot jo, ne kiekviena atlieka yra būtent tokia. Esą neretai ji - žaliava. "Tarkime, keičiate automobilio padangas naujesnėmis. Senosios - jau lyg ir atlieka. Tačiau kaimynas paprašo perduoti šias padangas jam, nes jos dar gana geros. Taip pat yra ir su olandišku permaltu asfaltu - nors jis dokumentuose vadinamas atlieka, tačiau tai medžiaga keliams tiesti", - aiškino A.Čereška.

Pasak jo, Nyderlandų sertifikavimo įstaiga "Eerland Certification B.V." ir gamintoja "Bentum Recycling Kombinate V.O.F" išdavė sertifikatus, kad olandiškas asfalto granuliatas atitinka standarto reikalavimus. Kad tai yra statybinė medžiaga patvirtino ir mūsų valstybės Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

"Olandai, bijodami žaliųjų, kurie sukeltų skandalą, jei naudotas asfaltas būtų verčiamas į Baltiją, perdavė jį mums. Tuomet jis ir tapo nebe atlieka. Tačiau mūsų aplinkosaugininkai laiko asfaltą atlieka ir kelia daug reikalavimų - mes verčiami jį tvarkyti, perdirbti, nors nėra nei kam, nei kuo tai daryti. Tam reikalingos specialios saugojimo aikštelės ir pan.", - dėstė UAB "Femira" vadovas.

Paklaustas, ar naudotas asfaltas buvo gautas veltui, ar reikėjo už jį mokėti, A.Čereška tvirtino, kad bendrovė už šią prekę sumokėjo. Tačiau kai kurie aplinkosaugininkai tvirtino priešingai - esą olandai mokėję užsakovams, kad tik šie išvežtų asfaltą iš jų valstybės.

"Magistraliniams keliams tiesti šis asfalto užpildas gal ir nelabai tinka. Tačiau rajonų žvyrkeliams, ūkininkų keliukams - puikiai tiktų. Iš šio olandiško asfalto jau ne vienas kelias nutiestas, atvažiuokite - pamatysite", - kvietė A.Čereška. Verslininkas įtaria, kad realizuoti asfaltą galbūt sutrukdė verslo konkurentai, tiekiantys medžiagas keliams tiesti. "Matyt, sumažinome verslą karjerų savininkams ar granito, skaldos importuotojams", - svarstė pašnekovas.

A.Čereška tiki, kad pavyks rasti kompromisą, ir olandiškas asfaltas bus panaudotas Lietuvoje. "Galbūt gausime reikalaujamus atliekų tvarkymo leidimus. Be to, neužilgo turėtų Lietuvoje įsigalioti europinis teisės aktas, nurodantis, kada atlieka tampa nebe atlieka, o žaliava", - planus dėstė verslininkas. Blogiausiu atveju, pasak jo, teks kreiptis į šalies Konkurencijos tarnybą ir tarptautinius teismus.

Grąžinti ar palikti?

"Jei tai būtų geras daiktas, olandai nebūtų jo atsikratę - juk jiems reikia tvirtinti savo krantus", - netiki importuotojų pateiktais sertifikatais asociacijos "Lietuvos keliai" vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas.

Pasak jo, Lietuvos keliuose taip pat nuskutama ir sumalama nemažai asfalto dangų, paskui ši medžiaga vėl panaudojama. "Tačiau tai - kitokia žaliava negu tas olandiškas asfaltas. Ji limpa, ją patogu naudoti, o iš Nyderlandų atvežtos medžiagos vadinti asfaltu nedrįsčiau. Mūsų laboratorijos, ją ištyrusios, išvados prastos. Galbūt tas permaltas asfaltas ir nelabai kenkia aplinkai. Tačiau naudoti jį ekonomiškai neapsimoka. Kad taptų tinkamas, į jį reikia pridėti daug brangių medžiagų", - aiškino kelių specialistas.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Virvilienė mano, kad geriausia būtų šį krovinį grąžinti Nyderlandams. "Aišku, dabar tai nelengva. Jei importavę šias atliekas verslininkai sugebės įrodyti, kad galima jas apdoroti - gal tegul apdoroja? Tačiau neapdorotas olandiškas asfaltas - atlieka, kurios naudoti negalima", - sakė L.Virvilienė.

Aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis LŽ informavo, kad Aplinkos ministerija jau pasiūlė Nyderlandų aplinkos apsaugos agentūrai atsiimti olandiško asfalto atliekas iš Lietuvos. "Tyrimai parodė, kad didelio pavojaus gamtai jos nekelia, tačiau kodėl Lietuva turi tapti šiukšlių kraštu? Atliekos pateko čia be mūsų leidimo ir pažeidžiant europinę direktyvą. Apdoroti jas nėra pajėgumų, o tokių, kokios yra dabar, mūsų standartai neleidžia naudoti. Tad geriau tegul išveža, kaip atvežė", - sakė viceministras.

"Buvo jau ne viena tokia istorija: prisidengiant žaliuoju sąrašu bandyta į mūsų šalį įvežti granuliuotą nuotekų dumblą, statybines ir net radioaktyvias atliekas. Neleisime paversti Lietuvos atliekų sandėliu", - teigė aplinkos viceministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"