TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Valdžiai nereikia kartografų pagalbos

2012 03 06 6:02

Nusikalstamumo ar, dar baisiau, vaikų nusikalstamumo priežastis sunku suvokti vien iš lentelių ir skaičių. Emigraciją, nedarbą, nusikalstamumą, emigravusių tėvų paliktus vaikus Lietuvoje ir net 60 tūkst. jų, nelankančių mokyklos, aprėpti bei susieti galėtų padėti žemėlapiai.

Vilniaus universiteto (VU) kartografai įsitikinę, kad vienas žvilgsnis į gerai parengtą žemėlapį gali daug ką atskleisti, tačiau mūsų valdininkams ir politikams neretai trūksta supratimo, kiek daug informacijos suteikia žemėlapyje susintetintas problemos vaizdas.

VU Kartografijos centro docentės dr. Giedrės Beconytės vadovaujamų magistrantūros studentų sudarytas XXI amžiaus Europos konfliktų žemėlapis pernai buvo paskelbtas tarptautiniame mokslo žurnale "Journal of Maps" ir išrinktas geriausiu 2011 metais. Savame krašte ypatingo susidomėjimo nesulaukęs unikalios duomenų bazės pagrindu sudarytas žemėlapis išleistas Didžiojoje Britanijoje ir platinamas "Journal of Maps" interneto svetainėje.

Kur gyvena kikimoros?

Lietuvoje yra stipri VU kartografų mokykla. Nors labai gilių kartografijos mokslo tradicijų valstybėje neturime, daug prisidėjo jau dešimtmetį gyvuojanti VU kartografijos magistrantūra. Tokių studijų programų Europoje nėra daug. Jas pasirinkti gali ne tik geografijos, bet ir, pavyzdžiui, hidrometeorologijos, biologijos, archeologijos ar kitos srities bakalauro studijas baigę studentai. Pagrindinės specialybės žinios, kartu su kartografiniu išsilavinimu ir geografinės informacijos technologijų išmanymu, pasak doc. G.Beconytės, - labai geras derinys ir kuo toliau, tuo daugiau tokių žmonių reikia šiuolaikiniame pasaulyje.

Tarptautinio susidomėjimo jau sulaukė ir kitas itin kūrybingas mokslininkės vadovaujamų kartografijos magistrantūros studentų projektas. Drąsiai pasirinkta tema ir daugiau kaip semestro darbo rezultatas - iš esmės kitoks nei paprastai matomi žemėlapiai. Į jį pažvelgus galima sužinoti, kurioje Europos valstybėje "gyvena", tarkim, turtus nešantys aitvarai ar po žmonių namus šeimininkaujančios kikimoros, plaukiojanti sala saratanas ar aštuonkojė pabaisa bukovacas. Europos mitinėms būtybėms skirtas unikalus žemėlapis bus išverstas ir į anglų kalbą. Tikimasi, kad šį žemėlapį išleis VU leidykla.

Tarp nykstančių padarų

"Yra tokia senovės Kinijos legenda apie knygą, kurią Huan Di, Geltonajam imperatoriui, apie 2600 m. pr.m.e. sudarė žvėris dvasia Baizė, - pasakojo doc. G.Beconytė, kaip kilo idėja sukurti mitinių būtybių žemėlapį. - Daug kur minimas šis 11 520 pabaisų, gyvenusių Kinijoje, aprašas. Knygoje aprašytas kiekvienos būtybės būdas, įpročiai ir elgesys, kad būtų galima jas geriau pažinti ir valdyti. Viename šaltinyje, gal ir nelabai patikimame, radau paminėtą ir žemėlapį, kuriame surašyti šių būtybių vardai jų gyvenamose vietose."

Idėja prisiminta, kai Europos Komisija (EK) priėmė INSPIRE direktyvą, kurioje siūloma kartografuoti nykstančias biologines rūšis ir biotopus, t.y. aplinką, kurios reikia tam tikros rūšims išgyventi. Mitybės būtybės, kaip juokavo kartografė, - taip pat nykstantys padarai, kodėl nesudarius ir tokio žemėlapio?!

Septyni kartografijos magistrantūros kurso studentai bei du praktikantai iš Čekijos ir Vokietijos entuziastingai ėmėsi ieškoti informacijos internete, domėtis atitinkama literatūra, tikrinti, ar nėra jau sudaryta analogiškų žemėlapių. Nieko panašaus, pasak magistrantės Agnės Eismontaitės, nerasta. Duomenys apie Europos valstybėse paplitusias mitines būtybes kaupti iš įvairių šaltinių ir tikrinami konsultuojantis su specialistais.

Buvo nelengva, kaip pripažino magistrantė Jovita Žemaitienė, pirmiausia apibrėžti, kas yra mitinė būtybė, kad būtų galima atskirti, tarkim, nuo dievų ir deivių, dvasių, literatūrinių personažų. Kitas dalykas, teko ir apibendrinti jas, nes kažin ar būtų aiškus toks žemėlapis, kai per daug pavaizduota sutartinių ženklų.

Pavyzdžiui, milžinai ir nykštukai - labiausiai paplitusios mitinės būtybės. Iš tikrųjų milžinų yra įvairių, turinčių skirtingus pavadinimus ir atliekančių skirtingas funkcijas, tačiau ši informacija pateikiama jau konkrečiuose aprašymuose. Štai lietuviškas milžinas aprašomas taip: "Milžiniško ūgio žmogus, pasižymintis nepaprasta jėga ir galintis keisti reljefą". Arba elfai. Juos žemėlapyje žymi vienas paveikslėlis, tačiau indeksai šalia nurodo, kad toje vietoje gyvena bent trys skirtingos savo išvaizda, elgsena ar kokiais nors kitais ypatumais būtybės.

Prie aprašymų taip pat pateikiami ženkleliai, nurodantys mitinių padarų būdą (geras ar blogas, tam tikromis aplinkybėmis padeda ar kenkia žmogui) ir paplitimą. Dėl retesnių būtybių pavadinimų reikėjo taip pat pavargti - kaip juos sulietuvinti ar išversti.

Žemėlapio sudarytojus labiausiai nustebino tokie nematyti negirdėti Ispanijos ar Balkanų mitologiniai personažai kaip moteris pelėda, plaukiojanti sala saratanas ar ežeruose gyvenanti aštuonkojė būtybė bukovacas. Pasitaikė ir dviprasmybių. Iš aptiktų kelių variantų pasirinktas dažniau minimas, o abejotinų visai atsisakyta. Ne visos būtybės buvo užfiksuotos ir piešiniuose, todėl kai kurios, pavyzdžiui, moteris pelėda ar šunagalvis, pieštos pačių, sprendžiant apie išvaizdą iš turimų aprašymų. Kai trūko patikimos informacijos, kad būtų galima pasakyti, koks konkrečiai buvo padaras ir kurioje teritorijoje jis paplitęs, nesitenkinta vien abstrakčiu aprašymu. Tokia mitinė būtybė iš viso nežymėta, todėl vietomis žemėlapis gali pasirodyti neužpildytas.

"Ką surinkome ir galėjome pavaizduoti, tai ir pavaizdavome. Duomenų bazėje buvo beveik pustrečio šimto būtybių, po atrankos, atmetus netinkamas ir dėl kurių dvejota, liko šiek tiek daugiau nei du šimtai", - pasakojo A.Eismontaitė.

Europoje ir Lietuvoje

Žemėlapis apima ne tik ES valstybes, bet visą geografinę Europą iki Uralo kalnų, Kaspijos jūros pakrantės ir Kaukazo kalnų. Pirmo bandymo tikslas, kaip sakė doc. G.Beconytė, buvo parodyti bendrą Europos vaizdą, tačiau gali būti, kad kada nors bus išleistas vien Lietuvai skirtas toks žemėlapis. Mitinių būtybių paplitimą atskiruose Lietuvos regionuose galima gana tiksliai išsiaiškinti analizuojant tų regionų padavimus, sakmes ir kitą autentišką tautosaką. Tai didžiulis, tačiau įdomus darbas. Gali būti, kad išsamesnė Lietuvos mitologijos analizė teritoriniu požiūriu atskleistų ir daug netikėtų dalykų.

"Iš tikrųjų Lietuvoje mitinių būtybių, kai paskaitai tautosaką, yra begalė, tačiau ėmėme tik tas, kuriose dažniausiai minimos, nes žemėlapio mastelis tiesiog neleido tiek pavaizduoti, kiek galbūt būtų galima, - sakė A.Eismontaitė. - Dabar pažymėti aitvarai, raganos, laumės, velniai, taip pat milžinai ir nykštukai, t. y. kaukai."

Europos rytuose, kaip pastebėjo žemėlapio sudarytojai, mitinės būtybės šiek tiek panašios, pavyzdžiui, baltų ir slavų. Tik Latvijoje pažymėtas žmogus vilkas, gyvenantis miškuose, Estijoje - šuniasnukis, Rusijoje - miškiniai ir kikimoros. Labiau skiriasi tarpusavyje Balkanuose, Ispanijoje ar Prancūzijoje paplitusios mitinės būtybės. Jos ir įvairesnės. Daug panašumų turi skandinavų ir germanų mitiniai padarai. Vien skandinavams būdingi troliai. Tarp vienintelių pirmiausia minėtinas Kretos minotauras. Graikijoje apskritai gausu tokių vienetinių būtybių. Jūroje gyvenančių mitinių padarų daugiausia aplink Airiją ir Didžiąją Britaniją.

Reikėjo ir latviams

Plačiajai visuomenei skirtų žemėlapių buvo sudaroma ir anksčiau. VU Kartografijos centro darbuotoja Regina Bugorevičienė prisiminė prieš keliolika metų išleistus pirmus tokius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XIII-XV amžiaus viduryje žemėlapius, turtingus išsamios informacijos nuo svarbiausių pilių iki svarbiausių valstybės raidos datų. Vėliau, bendradarbiaujant su "Šviesos" leidykla, buvo išleisti visoms klasėms, neaplenkiant ir pradinukų, VU kartografų sudaryti mokykliniai atlasai.

"Pasaulio geografijos atlasą mokykloms" ir didžiojo VU kartografijos mokytojo dr. Petro Gaučo užmoju sudarytą "Visuotinės istorijos atlasą", išverstus į latvių kalbą, savo švietimo sistemai išleido ir kaimynė Latvija, pati turinti stiprias kartografijos tradicijas. Atrodytų, galima didžiuotis, kad mūsų kartografų darbas vertinamas, tačiau jie patys buvo nelabai maloniai nustebinti, nes leidykla tiesiog "pamiršo" informuoti atlasų sudarytojus.

"Labai ir nepykstame. Gerai, kad esame reikalingi, tačiau galėjo bent atsiklausti. Juo labiau kad vertimas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme reglamentuojamas jau kaip kitas kūrinys", - sakė doc. G.Beconytė.

Keturiasdešimties metų darbo patirtį turinčios R.Bugorevičienės nuomone, Lietuvoje labai trūksta kartografinio raštingumo. Kartografiniai kūriniai per daug nevertinami, neskiriama užtektinai dėmesio jų kokybės kontrolei, todėl ir VU Kartografijos centro produkcijos kokybė priklauso daugiausia nuo pačių darbuotojų iniciatyvos ir atsakomybės. Net toks prestižinis leidinys kaip Lietuvos nacionalinis atlasas rengiamas ne Vyriausybės ar Seimo, o VU Kartografijos centro iniciatyva.

Vienu žvilgsniu

"Kiek kartų ėjau į Seimą, kad supažindinčiau su programa, kokiais aktualiausiais visuomenei klausimais galėtume parengti visą ciklą žemėlapių, tačiau Seimo nariai negirdi, - apgailestavo kartografė R.Bugorevičienė. - Tokie žemėlapiai geriau nei skaičiai ir lentelės padėtų suvokti, kokia padėtis valstybėje. Pavyzdžiui, dėl vaikų nusikalstamumo. Yra šūsnys statistikos savivaldybių lygiu apie emigravusių tėvų paliktus vaikus globoti seneliams, kitiems giminaičiams ar patekusius į vaikų globos namus. Skaitydamas dešimtą puslapį, pamiršti, kas rašoma pirmajame. Žemėlapyje būtų aiškiai matyti, iš kurios savivaldybės daugiausia emigravo darbingų tėvų, koks paliktų vaikų amžius dominuoja, pas ką jie palikti, kokios globėjų pajamos, iš ko išlaikomi vaikai, kiek jų nelanko mokyklos ir nežinoma, kur jie yra. Gimė, lankė darželį, o dabar gal 20 tūkst. dingę?!"

Pats emigracijos mastas nėra vienodas visoje Lietuvoje. Kiekvienoje savivaldybėje skirtingos jos priežastys, skirtingi padariniai, todėl dar įspūdingesnis rezultatas, kai žemėlapyje susiejami keli reiškiniai. Tarkim, geografiškai nagrinėjamos emigracijos ir nusikalstamumo, kuris taip pat nevienodai pasiskirstęs Lietuvoje, sąsajos.

"Galima labai primityviai suvokti: Lietuvoje blogai, todėl žmonės ir išvažiuoja. Vis dėlto priežastys ne visur yra vienodos. Vienur žmonės išvažiuoja ir darosi dar blogiau, kitur - galbūt geriau, - sakė doc. G.Beconytė. - Vien iš skaičių ir lentelių to negalima pamatyti, o žemėlapyje vienas žvilgsnis, vienas vaizdas daug parodo."

Apie nusikalstamumą bakalauro darbą rašiusi A.Eismontaitė lygino jo duomenis su nedarbu. Du straipsniai publikuoti žurnale "Filosofija. Sociologija". Dabar jaunoji kartografė rašo magistro darbą apie nusikalstamumo teritorinę sklaidą, iliustruodama jį pavyzdžiais Lietuvoje ir Vilniaus mieste. Tarkim, žemėlapyje galima pamatyti viešai skelbiamų policija.lt suvestinių įvykių pasiskirstymą ne tik teritorijoje, bet ir savaitės dienomis bei valandomis. Tyrimas dar nebaigtas, nes duomenų yra labai daug.

A.Eismontaitė pasakojo, kad šiemet iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenų bazės gauta informacija, per metus užfiksuota maždaug 90 tūkst. įvairių tipų įvykių, tarkim, automobilių avarijų, vagysčių, žmogžudysčių. Jie žymimi žemėlapyje pagal adresą (gatvė, namo numeris) ir įžvelgiamas tam tikras pasiskirstymas. Vienur nusikalstamų veiksmų koncentruojasi daugiau, kitur - mažiau.

Doc. G.Beconytės įsitikinimu, bus galimos ir drąsesnės išvados nei sudarant visos Lietuvos nusikalstamumo žemėlapį. Statistikos departamento savivaldybių lygmens duomenys tokiuose dideliuose teritoriniuose vienetuose gali būti labai netolygiai pasiskirstę, todėl prasminga kalbėti tik apie gana bendras tendencijas. Vilniaus miesto nusikalstamumo žemėlapio duomenys kur kas tikslesni. Jis turėtų būti įdomus ir plačiajai visuomenei. Parengti nusikalstamumo žemėlapiai skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"